DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ 2025

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI) ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) kviečia į VIII-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darnioji daugiakalbystė 2025“ (angl. Sustainable Multilingualism 2025), kuri vyks Kaune gegužės 29-31 dienomis. Pranešimų santraukos priimamos iki vasario 17 dienos.

Šios konferencijos tikslas – suburti kalbų politikos formuotojus, kalbų ir daugiakalbės kompetencijos tyrėjus, dėstytojus, studentus bei visus, besidominčius daugiakalbystės klausimais, pasidalinti patirtimi ir įžvalgomis.

Pirmosios dvi konferencijos dienos skirtos daugiakalbystės visuomenėje (kalbų politikos įgyvendinimo, kalbų išsaugojimo, kalbinių teisių užtikrinimo bei kt.), kalbų mokymo(-si) ir daugiakalbės bei tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimo, daugiakalbystės ir profesinės praktikos, dėstytojo daugiakalbės kompetencijos tobulinimo bei šiuolaikinės lietuvių kalbos, kuri sudaro mūsų daugiakalbės kompetencijos pagrindą, tyrimų temoms. Trečiąją dieną dalyviai bus pakviesti geriau pažinti Lietuvą, jos kultūrinį paveldą ir vykti į ekskursiją Dzūkijoje.

Plenariniai konferencijos pranešėjai, pasaulyje pripažinti mokslininkai, pristatys naujausius savo tyrimus apie kalbų mokymo(si) ir vertimo iššūkius bei daugiakalbio pasaulio ateitį. Šių metų konferencijos programoje numatomi keturi plenariniai pranešimai, kuriuos skaitys:

Karina Firkavičiūtė – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė, Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros tarnautoja, humanitarinių mokslų docentė, muzikologė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, tarpdisciplininių Europos studijų magistrė.
Jūratė Ruzaitė – VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė. Turi didelę dalyvavimo tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose patirtį, įskaitant nacionalinį projektą Semantika-2 (2018-2019 m.), kurio metu buvo sukurtas automatinio įžeidžių internetinių komentarų nustatymo įrankis. Jos mokslinių interesų sritys – sociolingvistika, pragmatika, diskurso analizė, kalba ir ideologija, neapykantos kalba, propaganda ir dezinformacija.
Johan Sandberg McGuinne – pietų saamių ir Škotijos gėlų poetas, tradicinis joikuotojas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas ir kalbos aktyvistas, Švedijos saamių rašytojų centro „Tjállegoahte“ pirmininkas ir Švedijos rašytojų sąjungos regioninis atstovas Sápmi.
John W. Schwieter – psichologijos, lingvistikos ir ispanų kalbos profesorius Wilfrido Laurier universitete ir lingvistikos profesorius adjunktas McMasterio universitete Kanadoje. Jo mokslinių interesų sritys: kognityvinė ir neuromokslinė prieitis į daugiakalbystę ir kalbų mokymąsi, vertimas raštu ir žodžiu, kognityvinės funkcijos, antrosios kalbos mokymas ir mokymasis. Jis yra paskelbęs daugiau kaip 100 straipsnių žurnaluose ir knygų skyrių, 23 knygų autorius arba redaktorius.

Pateikti pranešimų santraukas ir užsiregistruoti į konferenciją „Darnioji daugiakalbystė 2025“ galima iki vasario 17 dienos. Santraukos priimamos anglų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, prancūzų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis. Maloniai kviečiame registruotis, dalintis moksliniais tyrimais ar tiesiog užsukti pasiklausyti pranešimų ir pabendrauti užsienio kalba su konferencijos svečiais, tobulinant savo daugiakalbę kompetenciją. Pranešimų santraukų pateikimas ir registracija vyksta konferencijos svetainėje.

DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ 2023

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI), bendradarbiaudamas su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA), organizuoja VII-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darnioji daugiakalbystė“ (angl. Sustainable Multilingualism). Konferencija vyks birželio 9-10 dienomis Kaune.

Konferencijos „Darnioji daugiakalbystė 2023“ tikslas – suburti mokslininkus, kalbų politikos formuotojus, kalbų mokymo profesionalus ir studentus bei visus besidominčiuosius diskusijai apie daugiakalbystės išsaugojimą ir puoselėjimą.

Mokslininkai kviečiami pristatyti savo tyrimus ir įžvalgas įvairiomis su daugiakalbyste visuomenėje, kalbų mokymu(si) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, daugiakalbyste profesinėje praktikoje ir šiuolaikinėmis lietuvių kalbos studijomis susijusiomis temomis anglų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, prancūzų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis.

Konferencijoje plenarinius pranešimus skaitys:

Auksė Balčytienė, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, žiniasklaidos kritikė, žurnalistikos ir komunikacijos studijų Vytauto Didžiojo universitete kūrėja ir koordinatorė, aktyvi mokslininkė ir tyrėja, dalyvaujanti tarptautiniuose mokslo projektuose, skelbianti mokslo darbus tarptautiniu mastu pripažintuose leidiniuose;

François Grin, Ženevos universiteto Vertimo raštu ir žodžiu fakulteto ekonomikos profesorius ir Ekonomikos, kalbų ir mokymo observatorijos direktorius. Prof. F. Grin specializuojasi kalbų ekonomikos, švietimo ekonomikos ir viešosios politikos šiose srityse vertinimo srityse;

Enrica Piccardo, Toronto universiteto Taikomosios lingvistikos ir kalbų mokymo profesorė, Kalbų ir raštingumo edukacinių tyrimų centro vadovė. Prof. E. Piccardo nuo 2008 m. bendradarbiauja su Europos Taryba (ET), yra Bendrųjų Europos kalbų metmenų (BEKM) papildomo tomo (2018 m.) bendraautorė, koordinuoja įvairius tarptautinius mokslinių tyrimų projektus Kanadoje ir Europoje;

Maria Teresa Zanola, prancūzų kalbotyros profesorė, Prancūzijos kultūros ministerijos apdovanota Prancūzijos meno ir literatūros ordinu. Ji yra aukštos kvalifikacijos specialybės kalbų ir terminologijos ekspertė bei tarptautiniu mastu pripažinta kalbų politikos aukštajame moksle specialistė.

Daugiau informacijos apie konferenciją bei registracija – konferencijos puslapyje internete sustainablemultilingualism.com

Darnioji daugiakalbystė 2021

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI), bendradarbiaudamas su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA), organizuoja VI-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darnioji daugiakalbystė“ (angl. Sustainable Multilingualism). Konferencija vyks birželio 4-5 dienomis nuotoliniu būdu. Pranešimų santraukos priimamos iki balandžio 1 dienos.

Darniosios daugiakalbystės svarba

„Darnioji daugiakalbystė – darnaus kalbų sambūvio užtikrinimas šalyje, mieste ar institucijoje bei žmogaus sąmonėje. Tai yra ugdymas daugiakalbio asmens, kuris besimokydamas namų kalbos ir kitų kalbų bei savo tarpkultūrinės patirties dėka ugdosi ir tobulina savo bendrąją komunikacinę kompetenciją. Ši kompetencija leidžia jam tobulinti savo gimtąją kalbą, bendrauti keliomis kalbomis, suprasti, suvokti kitų kalbų rašytinį ar sakytinį tekstą, tarpininkauti kitiems, kurie nemoka bendros kalbos. Ateitis priklauso daugiakalbiams – turintiems kelių kalbų bendrąją komunikacinę kompetenciją bei gebantiems lanksčiai ja naudotis.“ – teigia VDU UKI profesorė dr. Nemira Mačianskienė, konferencijos „Darnioji daugiakalbystė“ mokslinio komiteto pirmininkė.

VDU UKI pirmąją konferenciją dedikuotą daugiakalbystei suorganizavo 2011 metais. Tuomet siekta prisidėti prie kalbų politikos plėtojimo šalyje, suteikiant platformą tyrėjų ir kalbos mokymo praktikų diskusijai apie daugiakalbystės plėtojimą – kalbų išsaugojimo ir kalbų mokymo bei mokymosi aspektus.

Platus konferencijos temų spektras

Konferencijos „Darnioji daugiakalbystė 2021“ tikslas – suburti mokslininkus, kalbų politikos formuotojus, kalbų mokymo profesionalus ir studentus bei visus besidominčiuosius diskusijai apie daugiakalbystės išsaugojimą ir puoselėjimą. Kadangi konferencija šiemet vyks nuotoliniu būdu, mokslininkai iš viso pasaulio kviečiami pristatyti savo tyrimus ir įžvalgas šiomis temomis (anglų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis):

kalbų politikos įgyvendinimas (regiono, šalies ir instituciniu lygmeniu),
kalbų išsaugojimas, atgaivinimas, lingvistinės žmogaus teisės,
rečiau vartojamos ir mokomos kalbos,
mažumų kalbos ir tarmės,
psicholingvistinė daugiakalbystės perspektyva,
šiuolaikinės lietuvių kalbos studijos,
vertimo žodžiu ir raštu problemos,
virtualus kalbų mokymas(is),
kalbų mokymo(si) inovacijos,
daugiakalbė kalbų mokymo prieiga,
kalbai jautrus mokymas,
integruotas dalyko ir kalbos mokymas,
tarpkultūrinė komunikacija mokant(is) kalbų,
tarpininkavimo kompetencijos ugdymas(is),
formuojamasis vertinimas,
kalbų mokytojo (dėstytojo) profesinės kompetencijos tobulinimas.

Pasaulyje pripažintų mokslininkų pranešimai

Konferencija „Darnioji daugiakalbystė“ visuomet sulaukia pasaulyje pripažintų mokslininkų, daugiakalbystės specialistų dėmesio. Šiais metais plenarinius pranešimus anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis skaitys: Adelaidės universiteto (Australija) profesorius Ghil ‘Ad Zuckermann, profesorė Britta Hufeisen iš Darmštato technikos universiteto (Vokietija), Dublino Trinity College (Airija) daktarė Déirdre Kirwan ir VDU UKI lotynų kalbos lektorius, Martyno Mažvydo premijos laureatas Sigitas Lūžys. Mokslininkai pristatys naujausius savo tyrimus apie kalbų mokymo(si) ir vertimo iššūkius bei daugiakalbio pasaulio ateitį.

Pranešimų santraukų pateikimas ir registracija vyksta konferencijos svetainėje: www.sustainablemultilingualism.com

Darnioji daugiakalbystė 2019

Gegužės 24-25 dienomis VDU vyko penktoji Užsienio kalbų instituto tarptautinė mokslinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2019“, organizuojama bendradarbiaujant su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija. Tyrėjai iš 29 pasaulio šalių susibūrė diskusijai apie kalbų išsaugojimo svarbą, lingvistines žmogaus teises, kalbų politiką ir daugiakalbės kompetencijos ugdymą aukštajame moksle, darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę. Plenarinius pranešimus anglų ir lietuvių kalbomis skaitė pasaulinio garso mokslininkai profesorius James Patrick Cummins iš Toronto universiteto bei VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius. Konferencijos dalyviams bei bendrojo ugdymo mokytojams buvo pasiūlytos kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė Autonominio Barselonos universiteto profesorė Mercè Bernaus Queralt. Išskirtinis dėmesys konferencijoje buvo skiriamas aktualiam šiandieninio pasaulio iššūkiui – daugiakalbei pedagogikai ir kalbai jautriam ugdymui.

Daugiau apie konferenciją skaitykite čia.

Darnioji daugiakalbystė 2017

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas sėkmingai įgyvendina savo misiją teikti efektyvų ir plačiausios aprėpties užsienio kalbų mokymą Lietuvoje, bet ir vykdo daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimus bei plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą.

2017 m. gegužės 26-27 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusi IV-oji Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto (XI Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, kurios vienas iš steigėjų yra VDU) tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2017” subūrė virš šimto mokslininkų ir kalbų mokymo profesionalų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių diskusijai apie darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę aukštajame moksle. Ši kas antrus metus organizuojama „Darniosios daugiakalbystės“ konferencija šiemet išsiskyrė dėmesiu kalbų išsaugojimo svarbai, lingvistinėms žmogaus teisėms, mažumų kalbų mokymo(-si) problemoms, iššūkiams kultūrai bei identitetui, tęsiant diskusijas pagrindinėmis kalbų politikos aukštajame moksle ir kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje temomis.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje garsius kalbų įvairovės puoselėjimo tyrėjus bei kovotojus už lingvistines žmogaus teises: prof. ROBERT PHILLIPSON – knygų apie lingvistinį imperializmą, iššūkius kalbų politikai bei kalbų teises autorių (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistiniai iššūkiai globalioje ir regioninėje integracijoje“) bei prof. TOVE SKUTNABB-KANGAS – lingvistinių žmogaus teisių koncepcijos pradininkę, knygų apie lingvistinį genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją ugdant tenykščius/ genčių/ priverstinių mažumų vaikus, lingvicizmą (lingvistiškai pateisinamą rasizmą), gimtąja kalba pagrįstą daugiakalbį ugdymą, anglų kalbos plėtros „žudančiąją“ funkciją vietinių kalbų atžvilgiu, paramą nykstančioms kalboms, ryšius tarp biologinės ir lingvistinės įvairovės (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistinė įvairovė, kalbų teisės ir kalbų ekologija“).

Europos kalbų tarybos (Conseil europeen pour les langues / European Language Council (CEL/ELC)) prezidentas, prof. MANUEL CÉLIO CONCEIÇÃO, Portugalijos Algarvės universiteto prancūzų lingvistikos profesorius, kalbų politikos, daugiakalbystės plėtojimo aukštajame moksle tyrėjas pateikė diskusijai plenarinį pranešimą „Lingvistinis aukštojo mokslo kraštovaizdis ir socialiniai iššūkiai: darnaus vystymosi perspektyvos ir realūs įrodymai“. Tarptautinės daugiakalbystės asociacijos (International Association of Multilingualism (IAM) prezidentas, prof. JEAN-MARC DEWAELE, Londono universiteto Birkbecke taikomosios lingvistikos ir daugiakalbystės profesorius pristatė savo naujausius pastarųjų metų tyrimus apie emocijų svarbą daugiakalbystės kompetencijos plėtojimui (plenarinio pranešimo tema: „Emocijų perdavimas užsienio kalba“).

Paralelinių sesijų metu pranešimai buvo pristatomi ir diskusijos vyko įvairiomis temomis: migracija ir kalbų politika, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politikos problemos Ukrainoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Bangladeše ir Indijoje; kalbų mokymas(-is) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje, mažumų kalbų mokymo(-si) problemos, rečiau mokomos kalbos, tokios kaip Valensijos kalba, lietuvių kaip užsienio kalba, Velso, vengrų mažumų kalbos problemos Ukrainoje, žemaičių dialekto svarba identiteto išsaugojimui, lietuvių vardyno iššūkiai identitetui, aptartos ir daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo bei kalbų mokymo problemos Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiakalbės kompetencijos plėtojimas neformaliu ir savaiminiu būdu, vertimo problemos daugiakalbėje aplinkoje. Diskutuota apie kalbų mokytojų rengimo problemas, šiaurės šalių kalbų mokytojų vertybes ir nuostatas. Analizuotos įvairių kalbų vartojimo literatūriniuose tekstuose problemos istoriniu aspektu, daugiakalbystė Europos literatūroje, Škotijos kalbos ir literatūros. Pranešimai paralelinėse sesijose buvo skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Konferencijoje dalyvavo 127 registruoti dalyviai – mokslininkai, kalbų pedagogai ir tyrėjai iš Lietuvos ir 23 pasaulio šalių: Didžiosios Britanijos, Bangladešo, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Kazahstano, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Trinidado ir Tobago, Indijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Per dvi konferencijos dienas buvo pristatyti 87 pranešimai: 60 žodinių, 12 virtualių ir 15 stendinių pranešimų.

Tačiau didžiausią konferencijos rezultatą liudija ne skaičiai, o sukurta sinergija, kai ta pati – šiuo atveju – daugiakalbystės problema nagrinėjama iš skirtingų perspektyvų, kurias pristato įvairių kultūrų atstovai, dalindamiesi patirtimi ir idėjomis, požiūriais ir problemų sprendimais, užmezgant ryšius ir išplečiant bendraminčių ratą, numatant perspektyvas bendriems tyrimams ir projektams ateityje.

Konferencijos santraukų rinkinys

Daugiau apie konferenciją:

KONFERENCIJOS FOTOREPORTAŽAS

Darnioji daugiakalbystė: kalba, kultūra, visuomenė

Gegužės 29-30 dienomis VDU Užsienio kalbų institute vyko Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos IX-oji ir Užsienio kalbų instituto III-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė: kalba, kultūra, visuomenė“. Konferencija subūrė mokslininkus, tarptautinius ekspertus, kalbų mokymo specialistus, politikus, aukštųjų mokyklų kalbų dėstymo ekspertus bei kitus socialinius dalininkus diskusijai apie daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo problemas ir iššūkius aukštajame moksle: absolventų, gebančių komunikuoti ir palaikyti tarpkultūrinį dialogą keliomis kalbomis ugdymą, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimą tarptautinės mokslo ir studijų erdvės kontekste, kalbų politikos diegimo ir kitus susijusius klausimus.

Išklausyti trys plenariniai pranešėjai: dr. Arūnas Gelūnas, ambasadorius, Lietuvos nuolatinis atstovas prie UNESCO, Doc. Dr. Emma Dafouz, Madrido Komplutensės universitetas, Dr. Gunta Roziņa iš Latvijos universiteto. Ypač džiugu, kad tarptautinės konferencijos kontekste, pabrėžiant darniosios daugiakalbystės prasmę, vienas iš pranešimų nuskambėjo lietuvių kalba, o atidarymo metu girdėjome sveikinimus lietuvių, anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.

Į konferenciją užsiregistravo 147 dalyviai iš 24 šalių, konferencijoje dalyvavo 103 mokslininkai iš 21 šalies. Lietuvai atstovavo tyrėjai iš 12 institucijų. Pranešimai skambėjo 5 kalbomis: anglų, lietuvių, prancūzų, rusų ir vokiečių. Pristatyti 46 žodiniai bei 35 stendiniai pranešimai.

Konferencijos fotoreportažas

Darnioji daugiakalbystė: tyrimai, studijos, kultūra

Antroji tarptautinė mokslinė konferencija
Darnioji daugiakalbystė: tyrimai, studijos, kultūra

2013 m. rugsėjo 27-28 d.

Vytauto Didžiojo universiteto
Užsienio kalbų institutas

Geras kelių kalbų mokėjimas tampa vienu iš veiklaus XXI amžiaus žmogaus bruožų. Tad absolventai gebantys komunikuoti keliomis kalbomis, palaikyti tarpkultūrinį dialogą, integruotis į tarptautinę mokslo ir darbo rinką yra šiuolaikinės aukštosios mokyklos siekiamybė.

Rugsėjo 27-28 dienomis VDU vyko Užsienio kalbų instituto 2-oji tarptautinė mokslinė konferencija Darnioji daugiakalbystė: tyrimai, studijos, kultūra, subūrusi tyrėjus, tarptautinius ekspertus, kalbų dėstytojus, studentus diskusijoms, nuomonių pasikeitimui bei įžvalgų paieškoms įvairia daugiakalbystės puoselėjimo tematika. Aptarti kalbų politikos, kalbų mokymo(si) didaktikos, kalbos ir identiteto, kalbos ir kultūros, tarptautiškumo plėtojimo, vertimo bei kiti daugiakalbės kompetencijos ugdymo aukštajame moksle klausimai.

Plenarinius pranešimus strateginiais kalbų politikos Europos Sąjungoje klausimais skaitė Europos kalbų tarybos prezidentas, Europos Komisijos verslo platformos daugiakalbystei pirmininkas bei Berlyno Freie universiteto anglų filologijos garbės profesorius Wolfgang Mackiewicz ir Europos kalbų tarybos valdybos narė bei Danijos Aarhus universiteto Verslo mokyklos Kalbų ir verslo komunikacijos katedros docentė, Karen M. Lauridsen. Pristatyti žodiniai, virtualūs bei stendiniai pranešimai, įvyko apskritojo stalo diskusija apie daugiakalbio pasaulio iššūkių įtaką kalbų mokymui ir mokymuisi.

Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba.

Konferencijos videoreportažas

Konferencijos fotoreportažas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle“

Vytauto Didžiojo universitete gruodžio 8-10 dienomis vyko UKC suorganizuota tarptautinė mokslinė konferencija “Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle”. Konferencijos tikslas buvo suburti tyrėjus, tarptautinius ekspertus, kalbų mokymo profesionalus, politikus, aukštųjų mokyklų kalbų centrų ir institutų vadovus, dėstytojus bei kitus socialinius dalininkus diskusijai apie situaciją ir problemas tobulinant daugiakalbę kompetenciją aukštajame moksle.

Konferencijos plenarinius pranešimus skaitė Europoje pripažinti mokslininkai, lingvistai, kalbų politikos ekspertai: Europos Parlamento narys profesorius Leonidas Donskis, Europos šiuolaikinių kalbų centro vadovas Waldemar Martyniuk, Stokholmo universiteto profesorius Dmitrij Dobrovolskij, Southamptono universiteto profesorius Michael Kelly, Varšuvos universiteto prorektorė Bolonijos procesui Jolanta Urbanikowa. Vyko dvi apskritojo stalo diskusijos: „Kalbų įvairovė aukštajame moksle: realybė ar siekiamybė?“ ir „Daugiakalbystė: galimybė, būtinybė ar grėsmė?“

Konferencijos akimirkos: