UKI klasteris
DAUGIAKALBYSTĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO TYRIMAI H-08-09
Mokslo sritis: Humanitariniai mokslai
Mokslo kryptis: Filologija
Reikšminiai žodžiai: individuali (plirilingualism) ir visuomeninė (multilingualism) daugiakalbystė; darnioji daugiakalbystė; antros, trečios ir kelių kalbų įsisavinimas, interferencija ir perkėlimas; užsienio kalbų kompetencijos įgijimas ir tobulinimas; kalbų mokymosi strategijos; informacinių technologijų taikymas kalbų mokyme/mokymesi; neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kalbinių kompetencijų vertinimas ir pripažinimas; integruotas dalyko ir kalbos mokymasis, testavimas ir sertifikavimas, tarpkultūrinė komunikacija.
MOKSLINĖS TEMOS (KLASTERIO) VYKDYTOJAI
Vadovė prof. dr. Nemira Mačianskienė
MOKSLININKŲ GRUPĖS NARIAI
- Ingrida Augustaitienė
- dr. Asta Balčiūnaitienė
- dr. Vilma Bijeikienė
- doc. dr. Aurelija Daukšaitė-Kolpakovienė
- Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė
- dr. Stefano M. Lanza
- Sigitas Lūžys
- dr. Mindaugas Norkevičius
- Almantė Meškauskienė
- Daiva Pundziuvienė
- dr. Žieda Tamašauskaitė
- Vigilija Žiūraitė
MOKSLINĖS TEMOS (klasterio) TARYBA
Tarybos pirmininkė
- doc. dr. Aurelija Daukšaitė-Kolpakovienė
Tarybos nariai:
- doc. dr. Vilma Bijeikienė
- doc. dr. Stefano Lanza
- dr. Mindaugas Norkevičius
- Sigitas Lūžys
Tikslai, kurių mokslininkų grupė siekia šioje temoje
- Tirti kalbų politikos kūrimo ir praktinio įgyvendinimo patirtis pasaulio, Europos, šalies ir institucijos lygmenyse.
- Tirti daugiakalbystę kaip kultūrinį fenomeną bei strateginį edukacinį objektą, analizuoti psicholingvistines ir sociolingvistines daugiakalbystės perspektyvas.
- Analizuoti kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aukštojo mokslo erdvėje problemas:
- tirti kalbų mokymo ir mokymosi procesus, kalbinės komunikacinės kompetencijos įgijimo ir tobulinimo problemas, remiantis daugiakalbe kalbų mokymosi prieiga;
- nagrinėti kalbų ir kultūrų pliuralistinių ir kalbai jautrių mokymo/si metodų bei kitų inovacinių kalbų mokymo/si metodų taikymo efektyvumą, mokymosi strategijų taikymo galimybes mokant/is kalbų;
- analizuoti žodyno, gramatikos, diskurso, pragmatinių aspektų perkėlimo ir interferencijos mokantis antrąją, trečiąją ir kitas užsienio kalbas problemas;
- tirti informacinių technologijų – virtualios mokymosi aplinkos bei technologinių įrankių – taikymą užsienio kalbų dėstyme, nuotolinio kalbų mokymo/si problemas;
- nagrinėti specializuotos, atskirų studijų sričių užsienio kalbos, ypač anglų kalbos (ESP), mokymo/si teoriją ir praktiką.
- Nagrinėti kalbų mokytojo/ dėstytojo profesinės kompetencijos tobulinimą ir pasirengimą darbui daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aukštojo mokslo erdvėje.
- Tirti svetimų kalbų mokymo/mokėjimo tarpukario VDU aspektus.
- Taikyti daugiakalbystės tyrimų rezultatus praktinėje edukacinėje veikloje.
Prioritetinės temos 2023-2024
- Kalbų politikos įgyvendinimas
- Kalbinės kompetencijos tyrimai
- Psicholingvistinė ir sociolingvistinė daugiakalbystės perspektyva
- Kalbų mokymo/si inovacijos
- Daugiakalbė kalbų mokymo prieiga
- Integruotas dalyko ir kalbos mokymas
- Kalbų mokytojo/ dėstytojo profesinės kompetencijos tobulinimas.
Klasterio tikslai 2024
• Tirti daugiakalbystę kaip kultūrinį fenomeną bei strateginį edukacinį objektą:
- Tirti kalbų politikos įgyvendinimą instituciniu, šalies ir tarptautiniu lygmenimis
- Analizuoti daugiakalbystės kompetencijos įgijimo bei tobulinimo problemas
- Tirti kalbų dėstytojo kompetencijų tobulinimą
• Plėtoti klasterio veiklą tarptautiniame lygmenyje:
- tyrimo rezultatus skelbti moksliniuose leidiniuose
- rengti tarptautines konferencijas
- leisti mokslo žurnalą Darnioji daugiakalbystė ir
- siekti dar didesnio žurnalo tarptautinio pripažinimo
DOKTORANTŲ SKAIČIUS KLASTERYJE
- Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė – HMF doktorantė
Mokslinių tyrimų temos (klasterio) taikomumas technologijose, versle, pramonėje, visuomenės valdyme, švietimo sistemoje, socialiniuose procesuose, politikoje ir t.t.
Daugiakalbystės ir užsienio kalbų mokymo bei mokymosi tyrimai leidžia atskleisti pagrindines užsienio kalbų mokymo ir mokymosi tendencijas globalizacijos ir tarptautiškumo kontekste, prisideda prie kalbinių kompetencijų teorinio ir praktinio ugdymo tobulinimo, užtikrinant kalbas besimokančiųjų spartesnę ir efektyvesnę integraciją įvairiose su darbo pasauliu susijusiose tarptautinės komunikacijos srityse. Šios mokslinės grupės narių vykdoma mokslinė-tiriamoji veikla bei jos sklaida per dalyvavimą tarptautinėse konferencijose ir seminaruose bei jų organizavimą, per viešąsias paskaitas bei seminarus tikslinėms grupėms plėtoja kalbų politiką bei daugiakalbystės teoriją, tiriant daugiakalbystę kaip kultūrinį fenomeną bei strateginį edukacinį objektą, ir leidžia taikyti daugiakalbystės tyrimų rezultatus praktinėje edukacinėje veikloje.