Italų filmo „Perfetti sconosciuti“ peržiūra spalio 16d.

„Ö kaip vokiškai?“ primins Vokietijos svarbą pasaulyje

Spalio 16–21 d. antrą kartą Lietuvoje bus surengta Vokiečių kalbos diena „Ö kaip vokiškai?“, kurios metu šalyje vyks vokiečių kalbai ir kultūrai skirti renginiai. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jungiasi prie visos šalies švietimo įstaigų ir pristato programą, skirtą moksleiviams, studentams ir visuomenei.

Vokiečių kalba yra viena svarbiausių kalbų, naudojamų ne tik verslo, bet ir mokslo, kultūros srityse. Siekdamas padrąsinti moksleivius mokytis šią kalbą, VDU nuo spalio 16 d. Kauno miesto ir rajono mokyklose inicijuos poezijos, linksmų istorijų ir pagrindinių frazių skaitymus, kurie vyks pertraukų tarp pamokų metu. Įrašus įgarsino į VDU atvykę studentai iš Vokietijos, kurie VDU studentams bei moksleiviams ves vokiečių kalbos ir kultūros pamokas. Šiais metais vokiškos eilės taip pat skambės ir VDU radijuje.

„Reikia pripažinti, jog Vokietijos kalba, kultūra, ekonomika ir politika turi didelę įtaką Europai bei pasauliui – apie tai byloja ir VDU „Ö kaip vokiškai?“ programa“, – teigia VDU Užsienio kalbų instituto vokiečių kalbos dėstytoja, germanistė Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė.

Vokietija – viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje

„Vokietija užima trečią vietą tarp užsienio investuotojų Lietuvoje – šalyje yra apie 300 dukterinių Vokietijos įmonių. Lietuviai taip pat sparčiai žengia į Vokietijos rinką. Vis dėlto, tiek lietuvių, tiek vokiško kapitalo įmonių vadovai Lietuvoje pripažįsta, kad rinkoje trūksta specialistų, mokančių vokiečių kalbą, o dar labiau stokojama tų, kurie ją moka labai gerai ir išmano verslo pagrindus“, – teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų biuro Lietuvoje vadovė Audronė Gurinskienė. Būtent dėl šios priežasties VDU pradėjo vykdyti naują vokiečių kalbos ir komunikacijos bakalauro studijų programą, kuri šiemet buvo itin populiari tarp stojančiųjų, be to, prie Lietuvos ir Vokietijos verslo ryšių plėtros daug prisideda VDU vykdomos magistrantūros studijų programos „Vokiečių verslo kalba ir komunikacija“ absolventai.

VDU germanistai, glaudžiai bendradarbiaudami su vokiško kapitalo įmonėmis Lietuvoje, Vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“ proga 10-12 klasių moksleiviams bei VDU studentams surengs informacines ekskursijas „Ką Lietuvoje veikia vokiškos įmonės?“. Besimokantys vokiečių kalbos spalio 17, 18 d. turės unikalią galimybę apsilankyti vokiško kapitalo įmonėse „Lidl Lietuva“, „Hegelmann Transporte“ bei su Vokietija glaudžiai bendradarbiaujančia „Delta Tours“ ir susipažinti su šių įmonių veikla, ateities planais ir karjeros galimybėmis.

Ekskursijos vyks spalio 17, 18 dienomis. Būtina išankstinė registracija.

Vokietija po rinkimų ar Europa po rinkimų?

Vokietijos kaip vienos stipriausių Europos ekonomikų ir politinių lyderių vaidmuo sprendžiant Europos ateitį itin svarbus, daugelis laiko Vokietiją ES stabilumo ir atsakingos užsienio politikos garantu. Kaip pasikeis Vokietijos politinė realybė, kai pirmą kartą po ilgų dešimtmečių į parlamentą įžengs ultradešiniosios partijos atstovai? Ar Vokietijos partneriai – taigi, ir Lietuva – turi pagrindo nerimauti? Apie tai bus diskutuojama viešoje paskaitoje „Vokietija Europoje – per stipri ar per silpna? Tęsinys po rinkimų“, kuri vyks spalio 16 d., 17 val. VDU Didžiosios salės I a. fojė (S. Daukanto g. 28). Akademinei bendruomenei, moksleiviams ir plačiajai visuomenei skirtą paskaitą skaitys ir įžvalgomis apie šių dienų Vokietiją dalinsis germanistė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė docentė Rūta Eidukevičienė.

Paskaitoje bus kalbama apie Vokietijos politines realijas ir visuomenės nuotaikas, kurias atskleidė prieš dvi savaites įvykę Bundestago rinkimai. „Jau praėjusiais metais savo paskaitoje kalbėjau apie tai, jog Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga praranda populiarumą, o galios lauke pastebima vis auganti dešiniųjų populistinių partijų įtaka. Rugsėjo pabaigoje įvykę Bundestago rinkimai išryškino ne tik augančią naujų politinių jėgų įtaką, bet ir vis dar neįveiktus skirtumus tarp vakarinės ir rytinės Vokietijos dalies, visuomenės susiskaldymą sprendžiant pabėgėlių problemas, paprastų vokiečių baimes ir lūkesčius“, – aiškina R. Eidukevičienė.

Vokiečių kalba akademinėje aplinkoje

Vokiečių kalba VDU dėstoma nuo pat universiteto atkūrimo. VDU Užsienio kalbų instituto duomenimis ji yra tarp penkių populiariausių kalbų, kurias studentai renkasi kaip pasirenkamą dalyką. Mokėdami vokiškai, studentai turi daugiau galimybių pasiekti aukšto lygio mokslinę informaciją ir dalyvauti studentų mainų programose. Spalio 17 d., 8:35-11:00 val. VDU (K. Donelaičio g. 52-422) vyks „Erasmus“ studentų iš Vokietijos užsiėmimai VDU studentams ir moksleiviams „Pažink Vokietiją“, kurių metu bus vedami vokiečių kalbos ir kultūros pradžiamoksliai.

Daug studentų pagal „Erasmus“ mainų programą studijuoja Vokietijos universitetuose, kai kurie, gavę Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) stipendijas, mokosi kalbos vasaros mokyklose arba stovyklose, kurias organizuoja Gėtės institutas Lietuvoje. Spalio 19 d. 15:45-17:30 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-310) vyks DAAD informacinis renginys VDU studentams apie stipendijas studijoms bei moksliniams tiriamiesiems darbams, kurį ves Vokietijos akademinių mainų tarnybos atstovas dr. Heiko F. Marten.

Kultūrinis bendrumas ir vokiškasis Kaunas

Lietuva nuo seno turi sąsajų su Vokietija, tad turistus domina šalies kultūra ir istorija. Vienas bendras kultūrinis ryšys tarp Lietuvos ir Vokietijos – Mažoji Lietuva ir Rytų Prūsija, iš kur kilo ir pirmoji lietuvių kalba parašyta knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“ bei kiti kūriniai, formavę lietuvių literatūros istoriją. Vokiškų ir lietuviškų šaknų bendrumo bus ieškoma VDU doc. dr. Vytenio Almonaičio paskaitoje „Rytų Prūsijos istorijos atspindžiai: kultūros paveldas buvusiose Ragainės ir Tilžės apskrityse“. Istorikas taip pat pristatys savo kartu su žmona Junona Almonaitiene išleistą knygą „Šiaurės Skalva. Keliautojo žinynas“ (2015).

Tačiau vokiečių pėdsakų galima rasti ne tik Mažojoje Lietuvoje ar Klaipėdoje, bet ir Kaune. Tarpukariu Šančiuose gyveno gausi vokiečių bendruomenė, veikė net keletas vokiečių valdomų fabrikų ir mažesnių įmonių, pavyzdžiui, 1879 m. brolių Šmidtų įkurtas metalo dirbinių ir mašinų fabrikas, 1921 m. įkurtas šokolado fabrikas „Tilka“. Šiose įmonėse dirbo nemažai vokiečių kilmės tarnautojų ir darbininkų, kurie būrėsi į savo kultūrines ir sporto draugijas, šventė šventes ir meldėsi senuosiuose Šančių evangelikų maldos namuose. Šiandien mažai kas iš kauniečių žino šią itin turtingą daugiakultūrę Šančių priemiesčio istoriją, todėl Vytauto Didžiojo universiteto germanistai kartu su Šančių bendruomene sumanė pakviesti visus susidomėjusius į ekskursiją „Vokiečių pėdsakais po senuosius Šančius“, kuri vyks spalio 21 d., 11 val. Susitikimo vieta – transporto stotelė „Šančių poliklinika“.

Vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“ renginius VDU organizuoja Humanitarinių mokslų fakulteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra ir VDU Užsienio kalbų institutas.

„Ö kaip vokiškai?“ VDU renginių programa.

Daugiau informacijos apie vokiečių kalbos dieną Lietuvoje „Ö kaip vokiškai?“.

Europos kalbų diena primins kalbų poreikį darbo rinkoje

Rugsėjo 26 d., antradienį, Vytauto Didžiojo universitete vyks renginiai, skirti Europos kalbų dienai, kuriuos organizuoja VDU Užsienio kalbų institutas. Šiemet renginyje, skirtame universiteto studentams, bus siekiama atkreipti dėmesį į skirtingų užsienio kalbų svarbą darbo rinkoje ir poreikį darbuotojui mokėti daugiau nei vieną kalbą.

Šį kartą Europos kalbų dienos proga bus surengta kalbų mugė „Daugiakalbystės poreikis darbo rinkos iššūkių kontekste“. Čia universiteto studentai galės pabendrauti su tarptautinių įmonių atstovais, kurie pasidalins savo įžvalgomis apie užsienio kalbų poreikį. Dalyvių registracija vykdoma internetu (vietų skaičius ribotas).

Pasak VDU Užsienio kalbų instituto direktorės doc. dr. Vilmos Bijeikienės, institutas kasmet organizuoja renginius, skatinančius mokytis kalbų ir puoselėjančius daugiakalbystę. Šiemet rengiama kalbų mugė bus tiltas, sujungsiantis tarptautinio verslo įmones ir VDU studentus, bei primins, jog anglų kalba darbo rinkoje yra būtinybė, o kitos kalbos – akivaizdus pranašumas.

„Mūsų tikslas – atskleisti VDU studentams kalbų mokėjimo suteikiamas perspektyvas tarptautinio verslo įmonėse. Pasak „Investuok Lietuvoje“ 2017 m. Lietuvos verslo paslaugų ataskaitos, tarptautinių paslaugų centrų, kuriuose darbui vartojama 6 ir daugiau kalbų, santykis per metus išaugo nuo 32 iki 39 proc. Anglų kalbos gera kompetencija yra tapusi neišvengiama šiuolaikinės darbo rinkos būtinybe, tuo tarpu kitos kalbos suteikia akivaizdų pranašumą čia ir dabar – arba mes pagausime potvynio bangą, arba liksime seklumoje su nenumaldomu sąžinės priekaištu: „ O jeigu visgi aš tą kalbą būčiau išmokęs…!“, – pasakojo doc. dr. V. Bijeikienė.

Renginių programa

Apie Europos kalbų dieną

2001-uosius Europos Taryba paskelbė Europos kalbų metais, o rugsėjo 26-oji tais metais tapo Europos kalbų diena. Šios dienos tikslas – įvairiomis neformaliomis veiklomis puoselėti ir turtinti Europos kalbų ir kultūrų lobyną, skatinti daugiakalbystę, motyvuoti europiečius mokytis kalbų. Kasmet prie šios iniciatyvos prisijungia Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas, siūlantis studentams, universiteto bendruomenei ir visiems kauniečiams platų užsienio kalbų spektrą.

Užsienio kalbų institute anglų kalbos įgūdžius tobulino moksleiviai iš Turkijos

Liepos 12-28 dienomis VDU užsienio kalbų institute anglų kalbos įgūdžius tobulino 13-os moksleivių grupė iš Turkijos, kuri greta paskaitų taip pat dalyvavo įvairiuose pažintiniuose susitikimuose. Moksleiviai atvyko iš Privačios sveikatos mokslų krypties vidurinės mokyklos, įsikūrusios Bursoje, Turkijoje, pagal „Integruotą anglų kalbos ir profesinių, tarpkultūrinių įgūdžių programą“. Šios programos tikslas – suteikti galimybę moksleiviams iš Turkijos patobulinti anglų kalbos žinias, daugiau sužinoti apie sveikatos įstaigų bei kitų institucijų, veikiančių biotechologijos, biomedicinos srityse, veiklą, o taip pat studijų galimybes Lietuvoje.

Nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas gali turėti įtakos net BVP mažėjimui

Nepaisant „Brexit“ sukeltų permainų, anglų kalba Europoje ir visame pasaulyje išlieka būtinu įgūdžiu tarptautinėje rinkoje. Tačiau vien jos nebepakanka – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informuoja, jog anglų kalbą šiandien moka beveik visi jauni profesionalai, todėl tikrą pranašumą ieškant darbo suteikia tik bent dar vienos kalbos žinios, ypač – skandinavų, vokiečių, prancūzų arba rusų, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė, docentė dr. Vilma Bijeikienė.

„Šiuo metu Lietuvoje populiarios skandinavų kalbos – iš Šiaurės šalių ateina daug investicijų, todėl švediškai arba norvegiškai kalbantys specialistai yra labai paklausūs. Studentams darbą siūlančios įmonės taip pat dažnai ieško tų, kurie moka vokiečių, švedų, norvegų, rusų. Tačiau, žinoma, poreikis gali keistis – svarbu nesivaikyti madų, užsienio kalbą rinktis pagal savo asmeninius interesus, karjeros planus“, – paaiškina doc. dr. V. Bijeikienė

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, jei tarp siūlomo darbo reikalavimų yra užsienio kalba, darbuotojo paieška pailgėja net 2 mėnesiais – tad akivaizdu, jog kalbų mokėjimas suteikia didelį pranašumą, tačiau tik tuomet, jei neapsiribojama vien anglų kalba. Pastaroji šiandien vadinama labiau pasauliniu įgūdžiu – tarptautine bendravimo kalba, kuri paprastai vertinama kaip būtinas gebėjimas, o ne kaip užsienio kalba.

Auganti daugiakalbystės paklausa yra pasaulinė tendencija, palietusi ir didžiąsias valstybes – dėl darbuotojų nepakankamų užsienio kalbos žinių, D. Britanija iki 2014 m. kasmet prarado apie 3,5 proc. BVP, o JAV kas šešta verslo įmonė praranda pelną, rašo „The Conversation“. D. Trumpo izoliacinė prekybos politika „Amerika pirmiausia“, skatinanti užverti duris svetimšaliams ir nekalbantiems angliškai, kenkia pirmiausia patiems amerikiečiams, apribodama pažangą ir inovacijas.

Pasak doc. dr. V. Bijeikienės, daugiakalbystė visada buvo natūralus reiškinys visame pasaulyje, padedantis pažinti, suprasti skirtingas kultūras ir tuo pačiu atsiverti patiems. „Esame maža tauta ir vien su savo kalba nieko nepasieksime – nei ekonomiškai, nei moksle ar kultūroje. Jei norime būti matomi pasaulyje, pirmiausia turime atsiverti kalboms, kartu nepamiršdami puoselėti ir lietuvių kalbos – tai kelias į darną, sutarimą. Lietuvos rinkoje anglų kalba yra būtinybė, tuo tarpu kitos užsienio kalbos yra arba svarbios priklausomai nuo pareigybių, arba laikomos privalumu“, – teigia VDU Užsienio kalbų instituto vadovė.

Anglų kalbos dominavimas šiandien iš dalies dirbtinai angažuojamas, užgožiant kitas kalbas. Pavyzdžiui, tarptautiniai moksliniai žurnalai straipsnius dažniausiai skelbia anglų kalba. Paradoksalu, tačiau straipsnis gali ir nepasiekti tikslinės auditorijos. Tarkime, tekstas yra apie jūrines problemas, svarbias portugalų žvejams, tačiau jie neskaito anglų kalba, todėl negali gauti aktualios informacijos. „Tokį dominavimą ir monolingvizmą reikia kvestionuoti, siekti, kad kiekviena kalba rastų savo vietą – šias idėjas puoselėjame kasmetinėje konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė“ ir to paties pavadinimo moksliniame žurnale“, – pasakoja mokslininkė.

Daugiakalbystė gali turėti ir itin teigiamą poveikį sveikatai. Prieš dešimtmetį žurnale „Neuropsychologia“ buvo paskelbti tyrimo rezultatai, kurie parodė, jog žmonės, mokantys dvi ar daugiau kalbų, yra atsparesni Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos formoms. Doc. dr. Vilma Bijeikienė tikina, jog kalbų mokytis niekada nevėlu – mokslininkų teigimu, kalbinius gebėjimus išsiugdyti galima bet kuriame amžiuje.

„Stipriausias faktorius yra motyvacija, tikslas, dėl kurio mokomės kalbų – tuomet ieškome daugiau galimybių tą kalbą vartoti, ne tik paskaitų metu. Vien tik lankant kalbų kursus, gerai išmokti kalbą sudėtinga, todėl mokytis reikia dažniau ir įvairiomis priemonėmis“, – sako doc. dr. V. Bijeikienė.

Kalbų kursai universitete – atviri visuomenei

Mokslininkės vadovaujamas VDU Užsienio kalbų institutas iš kitų analogiškų centrų išsiskiria itin plačia siūlomų kalbų kursų įvairove ir jų prieinamumu: institutas iš viso siūlo net apie 30 kalbų, skirtų ne tik studentams, dėstytojams ir darbuotojams, bet ir visai visuomenei, verslo įmonėms ir mokytojams. Be populiarių ispanų, prancūzų, rusų, italų, vokiečių, norvegų, kinų, arabų ir japonų kalbų, čia taip pat siūloma mokytis ir mažiau paplitusių hebrajų, turkų , jidiš, senosios islandų ir daugybės kitų kalbų. Kalbų kursus institute veda gimtakalbiai dėstytojai.

Kalbų mokoma intensyviai, tačiau lanksčiai, prisitaikant prie galimybių – kasdien, derinant paskaitas su mokymu virtualioje erdvėje, interaktyviomis veiklomis, pratimais. Siūlomi ir pilnai nuotolinio mokymo dalykai, videokonferencijos – tai ypač patogu iš Lietuvos išvykusiems studentams ar dėstytojams arba jaunoms mamoms su mažais vaikais, suteikiant galimybę mokytis virtualiai, neišvykstant iš namų.

„Kursų grupes sudarome pagal studentų turimas kalbines kompetencijas – tai turėtų būti savaime suprantama, tačiau kai kuriuose universitetuose vis dar tokios tvarkos nėra ir vienoje grupėje mokosi įvairių lygių studentai. Toks mokymo procesas tikrai negali būti efektyvus“, – stebisi doc. dr. V. Bijeikienė.

VDU Užsienio kalbų institutas dirba ir su verslo įmonėmis – esant poreikiui, sudaromos atskiros kursų grupės, skirtos įmonės darbuotojų kalbų įgūdžiams gerinti. JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų įmonei „Intermedix“ institute buvo sudarytos net šešios grupės – jose darbuotojai buvo mokomi specializuotos verslo ir informacinių technologijų anglų kalbos, taip pat įvairių lygių bendrų anglų kalbos žinių.

Institutas taip pat yra testavimo centras, kuriame vykdomi oficialūs, pasauliniu mastu pripažinti kalbų testai – Britų Tarybos inicijuotas, labiau į verslą, darbo rinką orientuotas APTIS, kartu su Prancūzų institutu vykdomas DELF prancūzų kalbos testas ir kiti. Visuomenei teikiamos visų institute siūlomų kalbų kalbinės kompetencijos vertinimo paslaugos.

„Kalbų mokymasis yra kelias į darną, kitų tautybių, kultūrų pažinimą. Kol vienas kito nesuprantame, tol dažniausiai bijome – tai labai žmogiška. Todėl ir mūsų instituto šūkis yra „Atsiverk pasauliui“, nes kai mokaisi užsienio kalbų, pažįsti kitas kultūras ir tuo pačiu joms atsiveri“, – įsitikinusi VDU docentė dr. Vilma Bijeikienė.

VDU Užsienio kalbų institutas siūlo rinktis net iš 30 užsienio kalbų

Mirė išeivė, ispanistė prof. Birutė Ciplijauskaitė

Šių metų birželio 19 d., sulaukusi garbaus 88 metų amžiaus, Madinsone, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė garsi lietuvių kilmės išeivijos veikėja, ispanų ir lietuvių literatūrų tyrinėtoja, vertėja, mecenatė profesorė Birutė Ciplijauskaitė.

Vytauto Didžiojo universitetas reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams ir bendražygiams.

Profesorė gimė 1929 m. Kaune, 1939 su mama ir seserimis pasitraukė į Vakarus. 1947–1949 m. studijavo Tiubingeno universitete. 1956 m. baigė Monrealio universitetą. Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

B. Ciplijauskaitė buvo 1989–1996 VDU Atkuriamojo senato narė. 1994 m. rudenį Vytauto Didžiojo universiteto magistrantams skaitė paskaitų kursą apie moterį ispanų literatūroje. Dar 1998 metais išeidama į pensiją B. Ciplijauskaitė pradėjo peržiūrėti savo asmeninę biblioteką ir dalį knygų panoro padovanoti VDU. Šiandieną studentai universiteto bibliotekoje gali rasti apie 700 profesorės atsiųstų leidinių, kuriais gali naudotis ir dėstytojai, ir studentai.

Nuo 1994 m. profesorė savo lėšomis kiekvieną vasarą siunčia po vieną Vytauto Didžiojo universiteto studentą į ispanų kalbos tobulinimosi kursus Saragosos universitete Ispanijoje, Chakos miestelyje. Šią profesorės įsteigtą stipendiją yra laimėjusios dabartinio Ispanijos karalystės ambasados Lietuvoje ambasadoriaus vertėja Rasa Petkevičiūtė, choreografė Ugnė Dievaitytė, VDU ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė ir kt. VDU ispanų kalba besidomintys ir besimokantys studentai yra dėkingi profesorei B. Ciplijauskaitei ne tik už galimybę vasarą studijuoti Ispanijoje, bet ir už knygomis pagausėjusią biblioteką.

Pasaulyje garsi ispanistė, 2003 m. už nuopelnus tyrinėjant ispanų literatūrą, apdovanota Ispanijos Karalystės nacionaliniu apdovanojimu – Alfonso X Išmintingojo medaliu („Encomienda de Alfonso X el Sabio de Ministerio de Cultura“) – prilyginamu Ispanijos nacionalinei kultūros premijai.

Poliglotė, apie 20 knygų ir gausybės straipsnių autorė, paskaitas skaičiusi bene 100 pasaulio universitetų, B. Ciplijauskaitė niekuomet neužmiršo Lietuvos ir gimtosios kalbos. Siekdama pasaulį supažindinti su lietuvių literatūra ir istorija, į ispanų kalbą išvertė dvidešimt trijų šiuolaikinių lietuvių poetų antologiją „Voces en el silencio“ („Balsai iš tylos“, 1991), Janinos Degutytės ir Birutės Pūkelevičiūtės poezijos rinkinius, Vidmantės Jasukaitytės „Stebuklingą patvorių žolę“. Taip pat vertė keletą kūrinių iš ispanų ir katalonų kalbų į lietuvių kalbą.

Profesorė yra puikus pavyzdys, kaip mylint savo veiklą, įdedant daug darbo galima pasiekti pasaulinio lygio pripažinimą ir pagarbą.

Darnioji daugiakalbystė 2017

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas sėkmingai įgyvendina savo misiją teikti efektyvų ir plačiausios aprėpties užsienio kalbų mokymą Lietuvoje, bet ir vykdo daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimus bei plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą.

2017 m. gegužės 26-27 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusi IV-oji Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto (XI Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, kurios vienas iš steigėjų yra VDU) tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2017” subūrė virš šimto mokslininkų ir kalbų mokymo profesionalų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių diskusijai apie darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę aukštajame moksle. Ši kas antrus metus organizuojama „Darniosios daugiakalbystės“ konferencija šiemet išsiskyrė dėmesiu kalbų išsaugojimo svarbai, lingvistinėms žmogaus teisėms, mažumų kalbų mokymo(-si) problemoms, iššūkiams kultūrai bei identitetui, tęsiant diskusijas pagrindinėmis kalbų politikos aukštajame moksle ir kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje temomis.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje garsius kalbų įvairovės puoselėjimo tyrėjus bei kovotojus už lingvistines žmogaus teises: prof. ROBERT PHILLIPSON – knygų apie lingvistinį imperializmą, iššūkius kalbų politikai bei kalbų teises autorių (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistiniai iššūkiai globalioje ir regioninėje integracijoje“) bei prof. TOVE SKUTNABB-KANGAS – lingvistinių žmogaus teisių koncepcijos pradininkę, knygų apie lingvistinį genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją ugdant tenykščius/ genčių/ priverstinių mažumų vaikus, lingvicizmą (lingvistiškai pateisinamą rasizmą), gimtąja kalba pagrįstą daugiakalbį ugdymą, anglų kalbos plėtros „žudančiąją“ funkciją vietinių kalbų atžvilgiu, paramą nykstančioms kalboms, ryšius tarp biologinės ir lingvistinės įvairovės (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistinė įvairovė, kalbų teisės ir kalbų ekologija“).

Europos kalbų tarybos (Conseil europeen pour les langues / European Language Council (CEL/ELC)) prezidentas, prof. MANUEL CÉLIO CONCEIÇÃO, Portugalijos Algarvės universiteto prancūzų lingvistikos profesorius, kalbų politikos, daugiakalbystės plėtojimo aukštajame moksle tyrėjas pateikė diskusijai plenarinį pranešimą „Lingvistinis aukštojo mokslo kraštovaizdis ir socialiniai iššūkiai: darnaus vystymosi perspektyvos ir realūs įrodymai“. Tarptautinės daugiakalbystės asociacijos (International Association of Multilingualism (IAM) prezidentas, prof. JEAN-MARC DEWAELE, Londono universiteto Birkbecke taikomosios lingvistikos ir daugiakalbystės profesorius pristatė savo naujausius pastarųjų metų tyrimus apie emocijų svarbą daugiakalbystės kompetencijos plėtojimui (plenarinio pranešimo tema: „Emocijų perdavimas užsienio kalba“).

Paralelinių sesijų metu pranešimai buvo pristatomi ir diskusijos vyko įvairiomis temomis: migracija ir kalbų politika, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politikos problemos Ukrainoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Bangladeše ir Indijoje; kalbų mokymas(-is) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje, mažumų kalbų mokymo(-si) problemos, rečiau mokomos kalbos, tokios kaip Valensijos kalba, lietuvių kaip užsienio kalba, Velso, vengrų mažumų kalbos problemos Ukrainoje, žemaičių dialekto svarba identiteto išsaugojimui, lietuvių vardyno iššūkiai identitetui, aptartos ir daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo bei kalbų mokymo problemos Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiakalbės kompetencijos plėtojimas neformaliu ir savaiminiu būdu, vertimo problemos daugiakalbėje aplinkoje. Diskutuota apie kalbų mokytojų rengimo problemas, šiaurės šalių kalbų mokytojų vertybes ir nuostatas. Analizuotos įvairių kalbų vartojimo literatūriniuose tekstuose problemos istoriniu aspektu, daugiakalbystė Europos literatūroje, Škotijos kalbos ir literatūros. Pranešimai paralelinėse sesijose buvo skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Konferencijoje dalyvavo 127 registruoti dalyviai – mokslininkai, kalbų pedagogai ir tyrėjai iš Lietuvos ir 23 pasaulio šalių: Didžiosios Britanijos, Bangladešo, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Kazahstano, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Trinidado ir Tobago, Indijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Per dvi konferencijos dienas buvo pristatyti 87 pranešimai: 60 žodinių, 12 virtualių ir 15 stendinių pranešimų.

Tačiau didžiausią konferencijos rezultatą liudija ne skaičiai, o sukurta sinergija, kai ta pati – šiuo atveju – daugiakalbystės problema nagrinėjama iš skirtingų perspektyvų, kurias pristato įvairių kultūrų atstovai, dalindamiesi patirtimi ir idėjomis, požiūriais ir problemų sprendimais, užmezgant ryšius ir išplečiant bendraminčių ratą, numatant perspektyvas bendriems tyrimams ir projektams ateityje.

Konferencijos santraukų rinkinys

Daugiau apie konferenciją:

KONFERENCIJOS FOTOREPORTAŽAS

In Memoriam Angelė Vaitekūnaitė

(1953-05-29–2017-04-28)

Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą. (Prancūzų filosofas Žanas Žakas Ruso)

Angelė Vaitekūnaitė – ilgametė VDU Užsienio kalbų instituto anglų kalbos dėstytoja, uoli UKI tradicijų puoselėtoja, bendruomeniškumo renginių ir veiklų aktyvi organizatorė bei siela, patrauklių bei paveikių kalbos mokymo metodų kūrėja. Vytauto Didžiojo universitetui Angelė atidavė daugiau kaip trečdalį savo amžiaus: nuo 1992 metų dirbo asistentės pareigose, nuo 1993 m. lektore, nuo 2001 – VDU Užsienio kalbų centre (dabar Užsienio kalbų institutas).

Angelė Vaitekūnaitė 1975 m. baigė Vilniaus universitetą, Romanų-germanų filologijos, anglų kalbos ir literatūros specialybę. 1995 m. VDU baigė Anglų kalbos ir literatūros magistrantūrą. Mokslo kryptys: edukologija, anglų kalbos dėstymo metodika, mokymo ir ugdymo vienovė, tarpdisciplininiai ryšiai, pedagoginės patirties apibendrinimas ir skleidimas. Stažavosi Didžiosios Britanijos ir Latvijos universitetuose.

Angelė Vaitekūnaitė dėstė Bakalauro studijų programose anglų kalbą pagal bendrąsias lygių programas, taip pat anglų kalbą specializuotose programose Kauno kunigų seminarijos klierikams. Tai buvo Mokytoja iš pašaukimo, Žmogus iš didžiosios raidės, kolegė, kokių reta, buvo besišypsanti Šviesa…

ET LUX PERPETUA LUCEAT EI!..

Kaip mokytis užsienio kalbų