Darnioji daugiakalbystė 2021

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI), bendradarbiaudamas su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA), organizuoja VI-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darnioji daugiakalbystė“  (angl. Sustainable Multilingualism). Konferencija vyks birželio 4-5 dienomis nuotoliniu būdu. Pranešimų santraukos priimamos iki balandžio 1 dienos.

Darniosios daugiakalbystės svarba

„Darnioji daugiakalbystė – darnaus kalbų sambūvio užtikrinimas šalyje, mieste ar institucijoje bei žmogaus sąmonėje. Tai yra ugdymas daugiakalbio asmens, kuris besimokydamas namų kalbos ir kitų kalbų bei savo tarpkultūrinės patirties dėka ugdosi ir tobulina savo bendrąją komunikacinę kompetenciją. Ši kompetencija leidžia jam tobulinti savo gimtąją kalbą, bendrauti keliomis kalbomis, suprasti, suvokti kitų kalbų rašytinį ar sakytinį tekstą, tarpininkauti kitiems, kurie nemoka bendros kalbos. Ateitis priklauso daugiakalbiams – turintiems kelių kalbų bendrąją komunikacinę kompetenciją bei gebantiems lanksčiai ja naudotis.“ – teigia VDU UKI profesorė dr. Nemira Mačianskienė, konferencijos „Darnioji daugiakalbystė“ mokslinio komiteto pirmininkė.

VDU UKI pirmąją konferenciją dedikuotą daugiakalbystei suorganizavo 2011 metais. Tuomet siekta prisidėti prie kalbų politikos plėtojimo šalyje, suteikiant platformą tyrėjų ir kalbos mokymo praktikų diskusijai apie daugiakalbystės plėtojimą – kalbų  išsaugojimo ir kalbų mokymo bei mokymosi aspektus.

Platus konferencijos temų spektras

Konferencijos „Darnioji daugiakalbystė 2021“  tikslas – suburti mokslininkus, kalbų politikos formuotojus, kalbų mokymo profesionalus ir studentus bei visus besidominčiuosius diskusijai apie daugiakalbystės išsaugojimą ir puoselėjimą. Kadangi konferencija šiemet vyks nuotoliniu būdu, mokslininkai iš viso pasaulio kviečiami pristatyti savo tyrimus ir įžvalgas šiomis temomis (anglų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis):

  • kalbų politikos įgyvendinimas (regiono, šalies ir instituciniu lygmeniu),
  • kalbų išsaugojimas, atgaivinimas, lingvistinės žmogaus teisės,
  • rečiau vartojamos ir mokomos kalbos,
  • mažumų kalbos ir tarmės,
  • psicholingvistinė daugiakalbystės perspektyva,
  • šiuolaikinės lietuvių kalbos studijos,
  • vertimo žodžiu ir raštu problemos,
  • virtualus kalbų mokymas(is),
  • kalbų mokymo(si) inovacijos,
  • daugiakalbė kalbų mokymo prieiga,
  • kalbai jautrus mokymas,
  • integruotas dalyko ir kalbos mokymas,
  • tarpkultūrinė komunikacija mokant(is) kalbų,
  • tarpininkavimo kompetencijos ugdymas(is),
  • formuojamasis vertinimas,
  • kalbų mokytojo (dėstytojo) profesinės kompetencijos tobulinimas.

Pasaulyje pripažintų mokslininkų pranešimai

Konferencija „Darnioji daugiakalbystė“ visuomet sulaukia pasaulyje pripažintų mokslininkų, daugiakalbystės specialistų dėmesio. Šiais metais plenarinius pranešimus anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis skaitys: Adelaidės universiteto (Australija) profesorius Ghil ‘Ad Zuckermann, profesorė Britta Hufeisen iš Darmštato technikos universiteto (Vokietija), Dublino Trinity College (Airija) daktarė Déirdre Kirwan ir VDU UKI lotynų kalbos lektorius,  Martyno Mažvydo premijos laureatas Sigitas Lūžys. Mokslininkai pristatys naujausius savo tyrimus apie kalbų mokymo(si) ir vertimo iššūkius bei daugiakalbio pasaulio ateitį.

Pranešimų santraukų pateikimas ir registracija vyksta konferencijos svetainėje: www.sustainablemultilingualism.com

UKI kvietė dalyvauti seminaruose apie mediaciją, mokant/is kalbų

Gruodžio 8-9 d. įvyko tarptautinio projekto „MiLLat – Mediacija kalbų mokyme/si“, kurį koordinuoja Varšuvos universitetas, vebinarai. Projekto partneris VDU Užsienio kalbų institutas, vebinarų organizatorius, subūrė kalbų mokytojus ir dėstytojus iš įvairių šalių dalyvauti mokymuose apie mediacijos taikymą, mokant/is kalbų. Anot VDU UKI Anglų kalbos skyriaus vedėjos Daivos Pundziuvienės, mediacija padeda ugdyti besimokančiųjų socialines emocines kompetencijas, atsižvelgiant į kalbinius, kultūrinius, mokymosi ar nuomonės skirtumus.

Džiugu, kad mokymuose aktyviai dalyvavo dėstytojai ir mokytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Čekijos, Suomijos ir Lenkijos. Profesorė Enrica Piccardo iš Toronto universiteto, Bendrųjų Europos kalbų metmenų / BEKM (2018) bendraautorė, pristatė pranešimą, kaip mediacijos pagalba galima ugdyti besimokančiųjų daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetencijas. Vebinaro dalyviai mokėsi mediacijos veiklų ir strategijų taikymo subtilybių, leidžiančių užmegzti glaudesnį ryšį tarp besimokančiųjų, mažiau akcentuoti savo poreikius ir geriau suprasti kitą. Profesorius Krisas Petersas iš Antverpeno universiteto, Europos kalbų tarybos narys, pristatė mediacijos deskriptorius, aprašytus BEKM, kuriuos besimokantieji gali naudoti įsivertinimui ir refleksijai. Profesorius atkreipė dėmesį, kad taikant mediacijos strategijas galima panaudoti jau turimą besimokančiųjų daugiakalbę kompetenciją kaip mokymo/si šaltinį, taip pat gerbiant studento / mokinio gimtąją kalbą. Toks mokymo būdas yra ypač naudingas integruojant kalbą ir dalyką ar tarptautinio bakalaureato programose, kurios tampa vis populiaresnės Lietuvoje. Lektorius Robertas Kingas iš Birmingamo universiteto vebinaro dalyvius supažindino su jau parengta mokymo medžiaga ir pakvietė kalbų dėstytojus bei mokytojus naudoti ją paskaitose ar pamokose. Vebinaro dalyviai gilinosi, kuo mediacija gali būti naudinga bendraujant, aiškinantis sudėtingas sąvokas ar tekstus. Projekto MiLLat koordinatorė VDU Daiva Pundziuvienė pristatė pirmuosius projekto rezultatus.

UKI dalyvavimas ES projekte „MiLLat – mediacija kalbų mokyme/si“ suteikė galimybes sutelkti kalbų dėstytojų komandą iš Suomijos, Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos bei skleisti žinią, kaip gali būti taikoma mediacija mokant kalbų. Ši sklaida ir mokymai – tai UKI bendradarbiavimo su Lietuvos pedagogais tradicijos tąsa, kurios tikslas yra tobulinti mokytojų kalbinę, tarpkultūrinę ir didaktinę kompetencijas. UKI dėstytojai yra dažnai kviečiami stebėti integruotų pamokų, diskutuoti apie mokymo iššūkius daugiakalbėse klasėse, kuriose mokosi imigrantų ar remigrantų vaikai. Kiekvieno vaiko kalbai ir kultūrai jautrus mokymas atveria naujas galimybes ugdyti ne tik dalykines, bet ir emocines vaikų kompetencijas bei empatiją, kurios dar taip trūksta tarp mokinių. Juk mokantis bendradarbiauti, suprasti ir padėti mokymosi draugui galima lengviau suvokti dalyką ir patobulinti kalbą.

Daugiau apie MiLLat vebinarus: http://uki.vdu.lt/seminaras
Projekto MiLLat svetainė: http://millat.uw.edu.pl/o-projekcie/

IV-asis Ispanų kalbos forumas VDU vyks virtualiai

Gruodžio 5 dieną, šeštadienį, vyks IV-asis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ispanų kalbos forumas (isp. Foro de español en Kaunas). Tarptautinis renginys šiemet organizuojamas nuotoliniu būdu ir suburs per šimtą ispanų kalbos specialistų iš Baltijos regiono ir kitų šalių.

„Jau ketvirtąjį kartą siekiame suburti ispanų kalbos dėstytojus, mokytojus, vertėjus ir kitus specialistus į Vytauto Didžiojo universitetą, kur jie galėtų dalintis inovatyviomis idėjomis, mokslinių tyrimų rezultatais, diskutuoti apie naujausius kalbų mokymo(si) metodus. Simboliška, kad šiemet, kai negalime susitikti fiziškai, mums atsivėrė dar platesnės galimybės pakviesti tarptautinio lygio specialistus iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, plenarinį IV Ispanų kalbos forumo pranešimą šeštadienį skaitys dr. Macarena Gordillo de Paz iš Sidnėjaus universiteto (Australija)“ – teigia forumo organizatorė, Užsienio kalbų instituto lektorė Vigilija Žiūraitė.

Forumo programoje – moksliniai pranešimai, praktiniai seminarai ir diskusijos. Septyni kviestiniai lektoriai iš Ispanijos, Australijos, Šveicarijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų ne tik pristatys naujausias tendencijas ispanų kalbos mokymo(si), vertimo ir kitose srityse, bet ir kvies diskutuoti apie šių metų naujovę – į virtualią erdvę persikėlusį mokymo(si) procesą.

IV Ispanų kalbos forumas Kaune šiemet sulaukė išskirtinio Cervanteso instituto (isp. Instituto Cervantes) dėmesio, kurio atstovas iš Varšuvos – dr. Francisco Ernesto Puertas Moya – supažindins dalyvius su oficialaus ispanų kalbos mokėjimą įrodančio egzamino (isp. DELE) ypatybėmis. Cervanteso institutas yra valstybinė Ispanijos karalystės organizacija, atsakinga už ispanų kalbos mokymą ir ispanakalbių šalių kultūros sklaidą visame pasaulyje.

Ispanų kalbos, kuri yra oficiali 21 šalyje, populiarėjimas visame pasaulyje – nenuginčijamas. Naujausiais Cervanteso instituto duomenimis, laisvai ispaniškai susikalbėti gali 585 milijonai žmonių, o dar 22 milijonai ją mokosi kaip užsienio kalbą. Tuo tarpu VDU, ši kalba nuo pat universiteto atkūrimo 1989 metais, yra pati populiariausia tarp studentų pasirinkimų, neskaitant anglų kalbos, kurią mokytis yra privaloma. 2011 metais VDU dėstytojų ir studentų iniciatyva įkurtas Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas, vienijantis ispaniškos kultūros gerbėjus Lietuvoje.

Forumas vyks ispanų kalba. Būtina išankstinė registracija. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta į nurodytą el. paštą.

Programa.

Naujoji VDU UKI direktorė – dr. Teresė Ringailienė

Spalio 30 dieną VDU Senatas patvirtino naująją Užsienio kalbų instituto direktorę dr. Teresę Ringailienę. Anglų kalbos filologė paskirta penkerių metų kadencijai. Kviečiame susipažinti!

Pirmasis mėnuo naujose pareigose. Kaip Jums sekasi?

Lietuviai sako, kad laikas slenka arba eina, anglakalbiams jis – skrenda, o man šis mėnuo praskriejo tiesiog kosminiu greičiu. Dvylika metų dirbau dėstytoja, turėjau sau įprastą darbo ritmą, kuris dabar visiškai pasikeitė. Reikia priprasti, prisitaikyti tiek prie kitokio darbo grafiko, tiek prie specifikos ir, žinoma, be galo daug išmokti, suprasti, kas kaip vyksta. Iš vienos pusės – sunkoka, iš kitos – džiugu atrasti save naujame amplua, sužinoti naujų dalykų. Esu labai dėkinga už pasitikėjimą bei kolektyvui už šilumą, su kuria buvau sutikta ir priimta.

Labai sunku įsivertinti, kaip sekasi. Paskaitoje paprasčiau – pora klausimų, pratimukų ir aišku, ar studentai suprato mane, ar ne. Šiose pareigose, manau, reikalinga ilgesnė laiko perspektyva, kad pasimatytų, kaip iš tiesų sekasi ir man, ir kolektyvui su manimi. Tačiau, kol dar dirbome ne nuotoliniu būdu, tiek į darbą atvažiuodavau, tiek išvažiuodavau su šypsena. Gal ir kiek daugiau pavargusi nei įprasta, bet su šypsena.

2013 metais apgynėte humanitarinių mokslų srities daktaro disertaciją tema „Mokslo populiarinimo diskursas anglų ir lietuvių kalbomis: multimodalioji analizė“, o šiemet išleidote knygą „Learn and Speak Lithuanian“, skirtą užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos. Papasakokite daugiau apie savo profesinį kelią.

Juokaudama visada sakau studentams, kad esu „VDU produktas:“ čia baigiau anglų filologijos bakalauro bei magistro studijas. Po jų pradėjau dirbti tuometiniame Užsienio kalbų centre, kuris vėliau tapo Užsienio kalbų institutu, bei įstojau į doktorantūros studijas. Mane visada žavėjo kalbos, todėl studijų metais visą laiką jaučiausi savose rogėse. Visiškai sutinku su posakiu „Languages open doors to new horizons“ („Kalbos atveria duris į naujus horizontus“). Daug durų anglų kalba atvėrė ir man: mokymai, vertimai, redagavimai, bendradarbiavimai, pažintys su įdomiais žmonėmis…

Tačiau taip pat, manau, be galo svarbu puikiai mokėti savo gimtąją  kalbą, o ji man visą laiką labai gerai sekėsi, vidurinėje mokykloje galvojau apie lietuvių kalbos ir literatūros ar žurnalistikos studijas. Pasirinkimą pakeičiau tik prieš pat pateikdama stojimo į universitetą dokumentus. Ir tikrai nenusivyliau! O gyvenime susiklostė taip, kad pabandžiau lietuvių kalbą dėstyti kaip užsienio lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose (jie VDU vyksta iki šiol). Ten tuo metu dėstė mano disertacijos vadovė prof. Jūratė Ruzaitė ir pakvietė patalkinti. Pabandžiau… ir taip įsimylėjau šią veiklą, kad nepraeina iki šiol. Žavi nuostaba besimokančiųjų akyse išgirdus vieną ar kitą lietuvių kalbos ypatybę, be galo gera matyti, girdėti nelietuvius, bandančius dėlioti pirmus žodžius, sakinius lietuvių kalba. O kartais iki širdies gelmių sujaudina, kai kažkas atvyksta pasimokyti savo senelių, prosenelių kalbos, išgirsti dainų, istorijų, prisiliesti prie savo ištakų, pavaikščioti ta žeme, tais laukais, kuriais vaikščiojo jų protėviai. Taip pat labai džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie ne tik įveikia A1 ar A2 lygį, bet lietuvių kalbą išmoksta tiesiog tobulai.

Koks Jūsų santykis su kitomis kalbomis? Ar yra kalbų, kurias dar norite išmokti?

Kaip tikrą filologę, mane visada žavi žodžio stebuklas. O jei tas žodis-stebuklas dar skirtingomis kalbomis, išvis įdomu! Žinoma, dabar ilgą laiką mano darbinė užsienio kalba buvo anglų, ji kiek užgožė kitas kalbas. Tačiau vidurinėje mokykloje, būdama  antrokė, pati nuėjau į vokiečių kalbos būrelį, šią kalbą mokiausi ir vėliau papildomai bei universitete. Mokykloje taip pat teko mokytis rusų kalbos, tik per pamokas daugiau dainavome ar deklamavome eilėraščius, tad realūs kalbiniai gebėjimai ir liko pakankamai riboti, tačiau esant reikalui, galiu susikalbėti.

Paauglystėje teko išgyventi „muilo operų“ bumą Lietuvoje, o ta proga ir pasimokyti ispanų kalbos. Vėliau universitete be galo džiaugiausi tiek gilindama vokiečių kalbos žinias, tiek dar pasirinkusi mokytis italų bei lotynų.

Pirmiausia, žinoma, norėčiau atnaujinti, pagilinti kalbų, kurias jau tekę mokytis, žinias. Kaip žinia, kalba – kaip  gyvas organizmas. Nepakankamai prižiūrėsi, nepasirūpinsi, – vargs, kentės, pasimirš. O daugiau kalbų išmokti tikrai norėčiau. Po kelionės į Paryžių buvau labai užsidegusi mokytis prancūzų, o pabuvusi Sakartvele susižavėjau ir pačia šalimi, jos žmonėmis, ir kalba, kuri gali būti tiek tikras priebalsių rezginys, tiek nuostabiai melodinga liaudies dainose. Žinoma, taip pat labai įdomios kalbos, kurios itin skiriasi nuo mums jau įprastų, europietiškų. Turiu omenyje kad ir Azijos kalbas, galbūt kada nors pavyks kažkurią pasimokyti.

Dėstyti anglų kalbą VDU Užsienio kalbų institute pradėjote 2008 metais. Ar institutas labai pasikeitė per šį laiką?

Nemažai laiko praėjo, pasikeitė ir vardų, ir veidų. Tačiau džiugu, kad pats institutas, jo bendruomenė išliko tokia pati šilta, bendruomeniška, kad siūlome mokytis daug kalbų, bandome supažindinti tiek studentus, tiek visą bendruomenę su įvairiomis kultūromis, dalyvaujame įvairiose veiklose ir projektuose. Žinoma, dabar mūsų visų gyvenimą labai pakeitė pandemija – turime išmokti dirbti kitaip, prisitaikyti prie nuotolinio mokymo, kuris, panašu, bus mūsų ateitis, bent jau didele dalimi. Todėl šį laiką matau daugiau kaip atsiveriančias kitokias galimybes mokant kalbų, o ne gniuždančią patirtį. Labai džiaugiuosi, kad šiuo įtemptu metu galime padėti vienas kitam, patarti, mokytis kartu. Šie esminiai dalykai, manau, išliko tokie patys visus šiuos metus.

Kokį UKI matote po penkerių metų?

UKI turime fantastiškų dėstytojų – tiek savo srities specialistų, tiek nuostabių asmenybių, kurios įvertintos ne tik mūsų, bet ir Lietuvos ar visos Europos mastu. Pavyzdžiui, UKI lotynų kalbos dėstytojui Sigitui Lūžiui 2018 metais skirta Martyno Mažvydo premija, šių metų spalį ispanų kalbos dėstytojai Vigilijai Žiūraitei įteiktas Karalienės Izabelės Katalikės ordino kryžius. O kur dar daugybė kitų nuoširdžiai ir atsidavusiai dirbančių dėstytojų? Neabejoju, kad su tokia komanda galime sukurti daug gražių ir prasmingų dalykų – tiek universitetui, tiek Kaunui, tiek Lietuvai.

Žodyje „užsienis“ tarsi užkoduotas sienų buvimas. Labai tikiuosi, kad tų sienų bus vis mažiau, kad galėsime vis daugiau džiaugtis bendravimu ir bendradarbiavimu, o Užsienio kalbų institutas bus ta erdve, talpinančia įvairias kalbas, kultūras ir padedančia ugdyti 21 amžiaus žmogų –  atvirą, energingą, kūrybingą, ieškantį.

VDU UKI dėstytojai – Ispanijos Karalystės apdovanojimas

Ispanijos Karalystės Ambasadorius Lietuvoje José Maria Robles Fraga apdovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos lektorę, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantę Vigiliją Žiūraitę oficialiu Karalienės Izabelės Katalikės ordino kryžiumi (ispanų k. Cruz de la Orden de Isabel la Católica), įvertinant jos indėlį į Ispanijos ir Lietuvos santykius bei ispanų kalbos bei kultūros puoselėjimą universitete ir už jo ribų.

Apdovanojimas V. Žiūraitei įteiktas Ispanijos Karalystės ambasados organizuotoje ceremonijoje, kuri vyko spalio 15 dieną Vilniuje. Ceremonijoje taip pat dalyvavo VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, UKI direktorė dr. Teresė Ringailienė ir vyriausioji referentė Jurgita Šerniūtė.

Izabelės ordinas  teikiamas nuo 1815 m. ir yra skiriamas užsieniečių apdovanojimui už jų veiklą ir palaikymą Ispanijos Karalystei.

VDU dėstytojai V. Žiūraitei – ordino kryžius iš Ispanijos ambasadoriaus rankų

Skelbiami konkurso „(Ne)pasiklydę vertime“ nugalėtojai

Rugsėjo 25-ąją Vytauto Didžiojo universitete įvyko kasmetinė Europos kalbų dienos šventė, kurios metu Užsienio kalbų institutas kvietė studentus ir moksleivius į nuotaikingą daugiakalbį konkursą „(Ne)pasiklydę vertime“. Virtualiose kambariuose susitikę komandos nariai turėjo išklausyti ne iš eilės pasakojamą tekstą anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų ir rusų kalbomis bei vėliau jį atpasakoti lietuviškai. Į lietuvių kalbą išverstus tekstus vertino UKI dėstytojų komisija.

Konkurso nugalėtojai (studentai):

I VIETA – komanda „Mens Unum“,

II VIETA – komanda „Optimistai“,

III VIETA – komanda „5 Points“.

Konkurso nugalėtojai (moksleiviai):

I VIETA – KTU Inžinerijos licėjaus komanda,

II VIETA – VDU „Rasos“ gimnazijos komanda,

III VIETA – VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komanda.

Prizus įsteigė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje (dovanų kuponai knygoms) ir VDU Užsienio kalbų institutas (kuponai nemokamiems kalbų kursams VDU ir gardžios dovanos komandoms). Komandų atstovai kviečiami atvykti į VDU UKI (Gedimino g. 44-202, 8-17 val.) atsiimti prizų. Prieš atvykstant, maloniai prašome susisiekti telefonu +370 37 327845.

VDU UKI dėkojame visiems konkurso „(Ne)pasiklydę vertime“ dalyviams. Iki pasimatymo Europos kalbų dienoje kitais metais!

Kalbų kursai moksleiviams

Geriausiai studentų įvertinti UKI dėstytojai

Kviečiame pasidžiaugti geriausiai studentų įvertintais dėstytojais apklausoje apie dėstymą ir studijavimą. Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, buvo įvardinti geriausiai įvertinti 2020 m. pavasario semestro bei 2019 – 2020 mokslo metų dėstytojai Užsienio kalbų institute.

2020 m. pavasario semestro geriausiai studentų įvertinti dėstytojai: Žieda Tamašauskaitė, Teresė Ringailienė, Rima Sabaliauskienė, Vaida Misevičiūtė, Daiva Pundziuvienė, Stefano Maria Lanza, Daina Kazlauskaitė, Ilona Kildienė, Aurelija Daukšaitė-Kolpakovienė ir Lina Abraitienė.

2019 – 2020 mokslo metų geriausiai įvertinta dėstytoja – Vilma Bijeikienė.

Užsienio kalbų institute lapkričio 13 d. vyks DELF egzaminų sesija

2020 m. lapkričio 13 d. vyks DELF egzaminų sesija. Registruotis iki spalio 14 d. galima čia, nurodant egzamino laikymo vietą (Kaunas). Kontaktinis asmuo Kaune Daina Kazlauskaitė, daina.kazlauskaite@vdu.lt.  Įdomu tai, kad egzaminą pamėgo Lietuvos universitetuose studijuojantys užsieniečiai studentai, VDU absolventai, kolegos dėstytojai, kurie VDU lanko pasiruošimo DELF egzaminui kursą ir siekia gauti tarptautinį DELF diplomą.

VDU Užsienio kalbų institutas tarptautinį DELF egzaminą rengia nuo 2013 m. lapkričio mėn., remdamasis bendradarbiavimo sutartimi su Vilniaus Prancūzų institutu.

Daugiau apie DELF egzaminą galite skaityti čia.

Les inscriptions au DELF TP et Junior sont ouvertes (A1-B2) ; les examens sont prévus pour le 13 novembre 2020. Prière d‘indiquer le centre de passation.

La personne de contact à Kaunas Daina Kazlauskaitė, daina.kazlauskaitė@vdu.lt pour celles et ceux qui choisiront le centre de passation  DELF à Kaunas (UKI, VDU)

Les candidats ont jusqu‘au  16 octobre 2020 pour s‘inscrire : https://www.institutfrancais-lituanie.com/fr/cours-francais/examens/delf-dalf/