Darnioji daugiakalbystė 2017

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas sėkmingai įgyvendina savo misiją teikti efektyvų ir plačiausios aprėpties užsienio kalbų mokymą Lietuvoje, bet ir vykdo daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimus bei plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą.

2017 m. gegužės 26-27 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusi IV-oji Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto (XI Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, kurios vienas iš steigėjų yra VDU) tarptautinė konferencija „Darnioji  daugiakalbystė 2017” subūrė  virš šimto mokslininkų ir kalbų mokymo profesionalų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių diskusijai apie darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę aukštajame moksle. Ši kas antrus metus organizuojama „Darniosios daugiakalbystės“ konferencija šiemet išsiskyrė dėmesiu kalbų išsaugojimo svarbai, lingvistinėms žmogaus teisėms, mažumų kalbų mokymo(-si) problemoms, iššūkiams kultūrai bei identitetui, tęsiant diskusijas pagrindinėmis kalbų politikos aukštajame moksle ir kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje temomis.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje garsius kalbų įvairovės puoselėjimo tyrėjus bei kovotojus už lingvistines žmogaus teises: prof. ROBERT PHILLIPSON – knygų apie lingvistinį imperializmą, iššūkius kalbų politikai bei kalbų teises autorių (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistiniai iššūkiai globalioje ir regioninėje integracijoje“) bei prof. TOVE SKUTNABB-KANGAS – lingvistinių žmogaus teisių koncepcijos pradininkę, knygų apie lingvistinį genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją ugdant tenykščius/ genčių/ priverstinių mažumų vaikus, lingvicizmą (lingvistiškai pateisinamą rasizmą), gimtąja kalba pagrįstą daugiakalbį ugdymą, anglų kalbos plėtros „žudančiąją“ funkciją vietinių kalbų atžvilgiu, paramą nykstančioms kalboms, ryšius tarp biologinės ir lingvistinės įvairovės (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistinė įvairovė, kalbų teisės ir kalbų ekologija“).

Europos kalbų tarybos (Conseil europeen pour les langues / European Language Council (CEL/ELC)) prezidentas, prof. MANUEL CÉLIO CONCEIÇÃO, Portugalijos Algarvės universiteto prancūzų lingvistikos profesorius, kalbų politikos, daugiakalbystės plėtojimo aukštajame moksle tyrėjas pateikė diskusijai plenarinį pranešimą „Lingvistinis aukštojo mokslo kraštovaizdis ir socialiniai iššūkiai: darnaus vystymosi perspektyvos ir realūs įrodymai“. Tarptautinės daugiakalbystės asociacijos (International Association of Multilingualism (IAM) prezidentas, prof. JEAN-MARC DEWAELE, Londono universiteto Birkbecke taikomosios lingvistikos ir daugiakalbystės profesorius pristatė savo naujausius pastarųjų metų tyrimus apie emocijų svarbą daugiakalbystės kompetencijos plėtojimui (plenarinio pranešimo tema: „Emocijų perdavimas užsienio kalba“).

Paralelinių sesijų metu pranešimai buvo pristatomi ir diskusijos vyko įvairiomis temomis: migracija ir kalbų politika, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politikos problemos Ukrainoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Bangladeše ir Indijoje; kalbų mokymas(-is) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje, mažumų kalbų mokymo(-si) problemos, rečiau mokomos kalbos, tokios kaip Valensijos kalba, lietuvių kaip užsienio kalba, Velso, vengrų mažumų kalbos problemos Ukrainoje, žemaičių dialekto svarba identiteto išsaugojimui, lietuvių vardyno iššūkiai identitetui, aptartos ir daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo bei kalbų mokymo problemos Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiakalbės kompetencijos plėtojimas neformaliu ir savaiminiu būdu, vertimo problemos daugiakalbėje aplinkoje. Diskutuota apie kalbų mokytojų rengimo problemas, šiaurės šalių kalbų mokytojų vertybes ir nuostatas. Analizuotos įvairių kalbų vartojimo literatūriniuose tekstuose problemos istoriniu aspektu, daugiakalbystė Europos literatūroje, Škotijos kalbos ir literatūros. Pranešimai paralelinėse sesijose buvo skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Konferencijoje dalyvavo 127 registruoti dalyviai – mokslininkai, kalbų pedagogai ir tyrėjai iš Lietuvos ir 23 pasaulio šalių: Didžiosios Britanijos, Bangladešo, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Kazahstano, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Trinidado ir Tobago, Indijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Per dvi konferencijos dienas buvo pristatyti 87 pranešimai: 60 žodinių, 12 virtualių ir 15 stendinių pranešimų.

Tačiau didžiausią konferencijos rezultatą liudija ne skaičiai, o sukurta sinergija, kai ta pati – šiuo atveju – daugiakalbystės problema nagrinėjama iš skirtingų perspektyvų, kurias pristato įvairių kultūrų atstovai, dalindamiesi patirtimi ir idėjomis, požiūriais ir problemų sprendimais, užmezgant ryšius ir išplečiant bendraminčių ratą, numatant perspektyvas bendriems tyrimams ir projektams ateityje.

Konferencijos santraukų rinkinys

Daugiau apie konferenciją:

KONFERENCIJOS FOTOREPORTAŽAS