KONKURSAS Vydūno fondo vardinei prof. B.Ciplijauskaitės premijai ispanų kalbos kursams Ispanijos universitete!

Užsienio kalbų institutas skelbia Vydūno fondo prof. B. Ciplijauskaitės vardinės premijos konkursą ispanų kalbą mokantiems VDU studentams.

Šiemet Vydūno fondas skirs vardinę profesorės Birutės Ciplijauskaitės premiją ispanų kalbos tobulinimosi kursams Ispanijos universitete. Ši premija bus paskirta vienam geriausiai ispanų kalbą mokančiam VDU studentui/-ei.

Konkurse gali dalyvauti visi VDU studentai, kurie:

gerai mokosi/-ėsi ispanų kalbą;
yra pasiekę aukštų akademinių įvertinimų;
aktyviai dalyvauja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo veikloje;
veikia VDU studentų visuomeninėse ir kultūrinėse organizacijose.

Užsienio kalbų instituto konkurso atrankos komisijai iki 2016 m. kovo 30 d. reikia pateikti: gyvenimo aprašymą, akademinių pasiekimų išrašą, visuomeninės veiklos aprašą, dėstytojo rekomendaciją.

Pateikiant atrankos dokumentus UKI reikia atlikti ispanų kalbos žinių patikrinimo testą. Motyvacinis pokalbis su atrankos komisijos nariais vyks VDU Užsienio kalbų institute 2016 m. kovo 31 d. 11.00 val.

Studentai dalinsis prisiminimais iš studijų po Viduržemio saule

Rytoj, lapkričio 24 dieną, 18 val., Miguelio de Cervanteso klubas kviečia visus atvykti į ispaniškąją VDU auditoriją (K. Donelaičio 52-613), kur vyks jau penktus metus iš eilės organizuojamas, bet kas kart vis kitoks renginys apie studijų ir praktikų patirtis Ispanijoje.

Renginio metu svečiai įsitikins, kad Ispanija yra šalis, kuri žavi ne tik savo kurortais, nuolat šviečiančia saule ir skaidria Viduržemio jūra, bet ir kokybiškas studijas siūlančiais universitetais bei išskirtines praktikos galimybes teikiančiomis tarptautinėmis įmonėmis ir organizacijomis. Pagal Europos Komisijos pateiktą 2012 metų statistiką, Ispanija yra dažniausias visų „Erasmus“ studentų pasirinkimas. Populiariausi universitetai: Granados, Valensijos, Sevilijos ir Madrido Complutense.

Didelė dalis VDU studenų savo „Erasmus“ studijoms ir praktikai taip pat renkasi Ispaniją. Rytojaus renginyje savo prisiminimais ir įkvepiančiomis patirtimis pasidalins dar visai neseniai Ispanijoje mokęsi VDU studentai ir absolventai. Jie pažada nešykštėti naudingų patarimų, kurie labai pravers besiruošiantiems išvykti studijuoti ar ieškantiems praktikos galimybių po Viduržemio saule.

Renginys socialiniame tinkle „Facebook“.

Festivalio „Primavera en español“ renginyje – Lietuvą pamilę ispanai

Antrajame festivalio „Primavera en español“ renginyje, kuris vyko balandžio 21-ąją, Lietuvoje gyvenantys ispanai dalijosi savo istorijomis apie prisitaikymą, iššūkius, lietuvių kalbos mokymąsi ir netgi meilę krepšinio ir lietaus šalyje. Salėje susirinkusiems lietuviams ne kartą teko išsižioti iš nuostabos išgirdus ispanus šnekantis lietuviškai ar kvatotis klausant pasakojimų apie baimę valgyti šaltibarščius ir Ispanijoje likusius giminaičius, maniusius, kad Lietuvoje nėra nei televizorių.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuojantis Pau Mateo Kaune gyvena jau penkerius metus ir kiekvienus iš jų dabar prisimena kaip vis kitokius – keitėsi ne tik jis pats, bet ir santykis su svetima šalimi. Ketvirtųjų Pau metų pristatymas privertė susirinkusiuosius plačiai nusišypsoti ir atsidusti, nes studentas prisipažino, kad įsimylėjo… Lietuvą! Iš tiesų, šis ispanas, kaip ir kiti renginio svečiai, labai šiltai atsiliepė apie Lietuvą, vardijo mėgstamiausius patiekalus ir gražiausias aplankytas vietas, taip pat teigė, kad lietuviai yra labai malonūs ir draugiški, bet tik tuomet, kai jau gerai pažįstą kitą žmogų.

Kauno technologijos universiteto dėstytoja María de Potestad savo gyvenimo istoriją pasakojo lietuviškai, aiškiai ir sklandžiai. Lietuvoje ji jau 14 metų, 4 iš jų – Kaune. Kadaise pirmoji čia atkeliavo jos draugė, o María atsekė iš paskos ir nei karto nepasigailėjo. Dabar ji jaučiasi daugiau lietuve nei ispane ir paklausus ar norėtų grįžti gyventi į gimtąją šalį atsakė: „Jaučiu, kad ne“. Dėstytoja taip pat džiaugėsi, kad studentai Lietuvoje yra itin malonūs ir ramūs, priešingai negu Ispanijoje, jie moka įsigilinti ir susikaupti. Kadangi publikos klausimai vis nesibaigė, linksmoji María pakvietė puodeliui kavos po renginio.

Žodį „meilė“ susirinkusieji išgirdo dar kartą, kai papasakoti apie savo gyvenimą Lietuvoje buvo pakviesta Rocio Cortes, kuri šiuo metu yra aktyvi Miguelio de Cervanteso klubo narė, svajojanti vieną dieną mokyti lietuvius ispanų kalbos. Pirmiausia ji studijavo tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete pagal „Erasmus“ studentų mainų programą, o vėliau į Kauną sugrįžo dėl čia palikto mylimojo, kuris tą vakarą taip pat buvo tarp renginio svečių. Iš Sevilijos kilusi mergina Lietuvoje pirmą kartą pamatė sniegą, susižavėjo daržininkyste ir vis dar džiaugiasi gaiviais orais, nes Ispanijoje jai yra per karšta.

Renginį užbaigė LSMU studentas Kevinas Maldonado, jau ne pirmus metus dalyvaujantis „Primavera en español“ festivalyje. Būtent čia jis rado ir puikių draugų, ir savo antrąją pusę. Studentui itin įsiminė dalyvavimas organizacijos „AIESEC“ projekte, kuris leido bendrauti su vaikais, kartu organizuoti žygius ir kitus užsiėmimus. Publika pasiūlė Kevinui surengti žygį visiems kartu, tad tikriausiai tai ir aptarinėjo po renginio ilgai nesiskirstę ispanai bei lietuviai.

Vigilija Žiūraitė

Eglės Janušauskaitės ir Jono Petronio nuotr.

Festivalis „Primavera en español“ sugrįžta jubiliejinį kartą

Balandžio 20-30 dienomis jau penktus metus iš eilės į Kauną sugrįžta ispaniškos kultūros festivalis „Primavera en español“. Didžiausia ispaniškos kultūros šventė Lietuvoje pasitinka pirmąjį savo jubiliejų su išskirtine renginių gausa ir įvairove.

Šių metų pagrindiniu festivalio akcentu tapo kultūrų draugystė, todėl ypatingas dėmesys skirtas ne tik ispaniškajai kultūrai, bet ir Lotynų Amerikos šalims, Ispanijos kaimynei Italijai bei Lietuvai, kurioje savo laimę suranda vis daugiau ispanakalbių. „Turėdami unikalią galimybę universitete mokytis 30 kalbų, mes imame pažinti ir jų kultūras, todėl VDU yra puiki vieta kultūrų draugystės puoselėjimui. „Primavera en español“ ne tik dvi savaites trunkanti ispaniška fiesta, tai festivalis, kuriame išsklaidomi stereotipai, skatinama tolerancija bei padedama integruotis kitataučiams.“ – teigia viena iš festivalio organizatorių, VDU studentė Gintarė Labotakytė.

Ispaniško pavasario pradžia Kaune skelbiama balandžio 20 dieną, kuomet tradiciškai festivalio organizatoriai, dalyviai bei svečiai kviečiami susitikti VDU Didžiojoje Auloje. Atidarymo šventės metu sveikinimo žodį tars Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ir VDU atstovai, bus apžvelgta 5 metų festivalio istorija, o svečių širdis sušildys auksinio balso savininkės Giedrės Kelpšaitės ispaniškai atliekamų dainų koncertas. Po atidarymo ceremonijos svečių lauks vaišės.

Džiugi penktojo festivalio naujiena – iš Ispanijos specialiai į „Primavera en español“ atvykstantis jaunas, sėkmingas verslininkas Ignacio Ibarra Mendoza. Dalindamasis savo sėkmės istorija, svečias atskleis paslaptį kaip išsaugoti sėkmę net ir ekonominės krizės laikotarpiu.

Kultūrų draugystės renginyje Lietuvoje ilgą laiką gyvenantys ispanai pasakos kaip jiems sekėsi pamėgti ir pamilti lietaus ir krepšinio kraštą. Kaip visuomet, festivalyje gausu vietos kūrybai ir saviraiškai – VDU studentė Justė Kazbaraitytė pristatys savo piešinius, kuriuos nutapė įkvėpta Ispanijos. Ankstyvą trečiadienio rytą žiniomis apie Lotynų Ameriką ir jos paslaptis dalinsis lektorė Gintarė Žukaitė. Balandžio 23-ąją, Tarptautinės Knygos dienos proga studentai susirungs ispaniško teksto skaitovų konkurse, o pirmąją festivalio savaitę užbaigs ir pasukti galvas pakvies ispanakalbių šalių kultūros olimpiada.

Antroji festivalio savaitė prasidės ispaniškais pusryčiais, kurie suteiks galimybę geriau pažinti šalies gastronomiją. Kiekvienas į renginį atnešęs paties keptą ispanišką tortilla de patatas dalyvaus konkurse. Paskaitoje apie šnekamąją ispanų kalbą bus galima išgirsti lietuviams mažai žinomų frazių, kurios pravers keliaujant ar mokantis Ispanijoje. Nepamiršti liks ir moksleiviai, kuriuos aplankys ir ispaniškų žaidimų mokys Lietuvoje gyvenanti ir savo gimtąją kultūrą puoselėjanti Rocío Cortes Gañan. Ispanų ir italų kalbų studentai supažindins su šių dviejų kultūrų skirtumais bei panašumais. Meksikietiško šėlsmo netrūks nuotaikingame renginyje „Agave“ restorane Kauno senamiestyje.

Jubiliejinį festivalį užbaigs tikra ispaniška fiesta, kurioje atlikėjas Martynas Kavaliauskas dovanos ispaniškų dainų programą. Taip pat lauks šventinis tortas ir šokiai.

Festivalį organizuoja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei VDU Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudami su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Ispaniškos šventės Kaune idėja gimė 2011 metais ir nuo tada iniciatyvių studentų ir dėstytojų dėka kasmet sugrįžta su spalvinga renginių gama.

Renginys socialiniame tinkle „Facebook“

Lankstinukas 1 dalis

Lankstinukas 2 dalis

Studentės liko sužavėtos prof. B. Ciplijauskaitės gyvenimo istorija

Lapkričio 19 dieną įvyko jau trečiasis VDU UKI ir Miguelio de Cervanteso klubo organizuojamas renginys, skirtas ispanų ir lietuvių literatūros tyrinėtojos, vertėjos, mecenatės profesorės Birutės Ciplijauskaitės garbei.

Jaukų trečiadienio vakarą prie puodelio arbatos, neįtikėtina ir įkvepiančia profesorės istorija dalinosi Vilniaus universiteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Šimėnienė. Viešnia pristatė įdomius ir anksčiau negirdėtus faktus apie profesorės gyvenimą, kūrybą ir pasiekimus, kurie labai sudomino susirinkusias studentes.

Akvilė Šimėnienė išvykusi studijuoti į Madridą neretai girdėjo dėstytojus ispanus cituojant B. Ciplijauskaitės kūrinius. Nustebusi, kad apie ją niekada neteko girdėti Lietuvoje nusprendė daugiau pasidomėti Ispanijos sostinės bibliotekoje. Išsiaiškinus, kad profesorės aistra ispanų kalbai paskatino ją parašyti tokius darbus, kurie vertinami visame pasaulyje, o vėliau dar ir susipažinus su ja gyvai, Akvilė pasirinko Ciplijauskaitės kūrybą kaip tyrimo objektą savo daktaro disertacijoje.

Birutė Ciplijauskaitė, šiuo metu gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, atliko daugybę tyrimų, bendravo su žymiais ispanų rašytojais ir inteligentija bei išvertė tekstų net penkiomis užsienio kalbomis. Už nuopelnus gavo ne vieną svarbų literatūros apdovanojimą įvairiose pasaulio šalyse.

Taip pat A. Šimėnienė sudomino neįprastomis istorijomis apie profesorės asmenybę. Kad ir kaip šiandien neįprastai tai skambėtų, Birutė Ciplijauskaitė nesinaudoja jokiomis naujausiomis technologijomis, tad savo darbus ir laiškus ji visuomet rašė tik ranka arba spausdinimo mašinėle. Tad ir pati Akvilė dabar profesorei laiškus rašo ranka ir juokauja, kad tai primena XIX amžių. Tačiau svarbiausia, kad šie laiškai pradžiugina ir sudomina profesorę, kuri net sulaukusi 85-erių metų yra guvi, vis dar stengiasi kuo dažniau užsukti į universiteto biblioteką ir ten pasidomėti literatūros pasaulio naujienomis.

Akvilės Šimėnienės dėka pavyko geriau pažinti gana uždarą profesorės asmenybę, kuri, kaip bebūtų gaila, yra labiau žinoma už Lietuvos ribų. Na, o žymiausi Ispanijos literatūrologai ne tik, kad puikiai pažįsta profesorę, žavisi jos rašytomis literatūros kritikomis, bet ir draugiškai vadina ją tiesiog Birute.

Ieva Purmalytė

Indrės Čepulytės fotoreportažas

Doc. C. Caro Dugo pristatė ispaniškuosius „Metus“

Kartais mes, lietuviai, sušalę nuo rudeniškų darganų, taip pavydime ispanams šiltos saulės, kad draugams išvykus atostogauti nė nemirktelėjus prašome: „Atitemkite ją čia!“. Kita vertus, kol patys galime stebėti, kaip dramatiškai keičiasi metų laikai, kitiems tų potyrių tenka ieškoti literatūroje. Minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines, pasirodė šio lietuvių klasiko poemos „Metai“ vertimas į ispanų kalbą (isp. „Las estaciones del año“). Spalio 23-iąją turėjome galimybę susitikti su šio vertimo autore, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto docente Carmen Caro Dugo. Viešnia susirinkusiesiems papasakojo apie ketverius metus trukusius džiaugsmus ir vargus, stengiantis priversti K. Donelaitį prabilti ispaniškai.

„Norėjau atskleisti, kaip keičiasi metų laikai, nes ispanai to neturi. Tačiau vienas svarbiausių uždavinių buvo išversti taip, kad ispanai išgirstų kaip gražiai skamba lietuvių kalba, tad proceso metu nuolat savęs klausinėjau – kaipgi Donelaitis turėtų kalbėti ispaniškai…“– prisipažino docentė. Nuostabiai sodria lietuvių kalba parašyti „Metai“ turėjo būti nemenkas iššūkis, siekiant rasti tinkamų atitikmenų įvairiems pavadinimams. „Buvau sužavėta tekstu… Buvo be galo sunku versti visus asmenvardžius ir vietovardžius, tačiau nieko nenorėjau prarasti“, – kalbėjo viešnia. Ir iš tiesų, išlaikyta skambesio darna bei ritmiškumu galėjome įsitikinti patys – susitikimo metu buvo skaitomos keletas ispaniško vertimo ištraukų. Docentė susirinkusiesiems padovanojo įdomią patirtį taip pažįstamą Donelaitį klausytis ir vertinti tarsi kitomis ausimis, juk šį kartą jis iš tiesų prakalbo ispaniškai!

Šis susitikimas buvo dalis renginių ciklo „Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją“, skirto lietuvių išeivijos veikėjai, ispanų ir lietuvių literatūros tyrinėtojai, vertėjai, mecenatei prof. Birutei Ciplijauskaitei. „Tikra ispanistė, kultūros žmogus. Apie Lietuvą, kultūrą bei žmones kalba ir drįsta versti ne į savo gimtąją kalbą. Pirmoji, kuri ispanus supažindino su lietuviška literatūra. Ji ir paskatino mane imtis „Metų“ vertimo…“ – profesorei gražių žodžių negailėjo vakaro viešnia C. Caro Dugo.

Liveta Burkšaitė

Kviečiame žiūrėti Eglės Janušauskaitės ir Indrės Čepulytės fotoreportažą

Kontrastais ir kultūros įvairove sužavėjusi Ispanija

Ar žinote, kur spalio 10-osios pavakarę traukė būrys smalsių ir puikiai praleisti laiką pasiryžusių žmonių? Į III-iuosius VDU rūmus! Čia Miguelio de Cervanteso klubas bei VDU Užsienio kalbų institutas ispaniškosios kultūros mylėtojus ir visus, trokštančius artimiau su ja susipažinti, pakvietė į renginį „Neatrasta Ispanija“, skirtą Ispanijos Nacionalinės dienos šventei paminėti.

Iš pat pradžių renginio svečius pasitikę ispaniški ritmai žadėjo jaukų ir šiltą vakarą. Jo metu VDU ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė, neseniai iš „Erasmus+“ mainų programos studijų Valensijoje grįžusi studentė Ieva Purmalytė bei Kaune šiuo metu vizituojantis ispanų kalbos specialistas Jordi Beneyto Molina pristatė pačius netikėčiausius faktus apie Ispaniją. Renginiui dar net neįpusėjus, ėmė darytis vis aiškiau, jog ši šalis – ne tik nesibaigiančių fiestų, visad šviečiančios saulės, temperamentingų žmonių ir kitų tradicinių asociacijų kraštas, bet ir tai, jog ji taip pat turi neatrastą, intriguojančią bei jaudinančią pusę.

Susirinkusieji sužinojo apie stebinančius Salvadoro Dali kūrinius, Ispanijos autonominius miestus Afrikoje, kodėl šioje šalyje tokia gaji gatvės kultūra, susipažino su įžūliausių festivalių ir didžiausių švenčių ištakomis bei jų prasmėmis, leidosi į Ispanijoje vyraujančių kontrastų bei skonių įvairovę. Beje, renginio svečiai šią įvairovę išmėginti galėjo pasitelkę savąsias jusles – vakaro pabaigoje niekas neskubėjo skirstytis, kol neparagavo tradicinių ispaniškų užkandžių.

Plačios šypsenos ir užvirusios diskusijos liudijo, kad renginys, pritraukęs ne tik VDU tarptautinę bendruomenę, bet ir Kauno moksleivius, pavyko! Kalbinti dalyviai neslėpė džiaugsmo:

„Nesitikėjau, kad pažinti ispanų kultūrą bus taip įdomu“ (Gabrielė)

„Viskas puiku, ypač maistas!” (Arnas)

„Visos tos ispanų šventės… Man pasirodė taip neįprasta ir egzotiška!” (Hyeri).

Ypatingasis renginio svečias Jordi Molina taip pat neslėpė susijaudinimo: „Oho! Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių domisi mano šalimi ir jos kultūra. Džiaugiuosi, jog buvau pakviestas dalyvauti šiame puikiame renginyje!”.

Liveta Burkšaitė

Eglės Janušauskaitės nuotr.

Jaukiu vakaru pradėtas renginių ciklas, skirtas profesorei B. Ciplijauskaitei

Rugsėjo 25-osios vakarą Vytauto Didžiojo universitete įvyko oficialus renginių ciklo „Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją“ atidarymas, skirtas lietuvių išeivijos veikėjai, ispanų ir lietuvių literatūros tyrinėtojai, poliglotei, vertėjai, mecenatei profesorei Birutei Ciplijauskaitei pagerbti.

Vakaras buvo pradėtas prof. B. Ciplijauskaitės biografijos ir žymiausių pasiekimų pristatymu. Susirinkusiuosius stebino tai, kad ši mokslininkė puikiai moka net septynias pasaulio kalbas, o dar keturiomis skaito ir kalba. Jos paskaitų klausėsi kelių pasaulio žemynų studentai, o Kanadoje ir JAV profesorė dėstė trisdešimtyje universitetų.

Susipažinti su šios daug nusipelniusios mokslininkės istorija ir darbais atvyko garbingi svečiai: p. Carlos Lucini Baquerizo, Ispanijos Karalystės ambasados misijos vadovo pavaduotojas ir oficiali ambasadoriaus vertėja Rasa Petkevičiūtė. Tardamas sveikinimo žodį C. L. Baquerizo žavėjosi Birutės Ciplijauskaitės dosnumu. Svečias teigė, kad mokslininkė, kuri po paskaitų kurso, kurį skaitė VDU magistrantams 1994-iais, savo lėšomis kas vasarą siunčianti vieną VDU studentą į ispanų kalbos kursus Saragosoje, be abejonės, svariai prisideda prie ispanų kalbos ir kultūros puoselėjimo Lietuvoje.

VDU Užsienio kalbų instituto direktorė prof. Nemira Mačianskienė sveikindama susirinkusiuosius džiaugėsi, kad Miguelio de Cervanteso klubo nariams kilo mintis surengti tokį svarbų renginių ciklą ir taip išreikšti padėką B. Ciplijauskaitei. Prisiminimais taip pat dalinosi VDU studentų itin mylimas dėstytojas Bronius Dovydaitis. Asmeniškai profesorę pažįstantis ispanų kalbos specialistas daugelį metų dėstęs VDU, papasakojo kaip anksčiau organizuodavo atranką studentų, kurie norėjo laimėti vardinę profesorės stipendiją. Jo teigimu, tik patys geriausi ir stropiausi išvykdavo mokytis į Ispaniją.

Birutė Ciplijauskaitė jau 20 metų skiria minėtą stipendiją VDU ispanų kalbos studentams. Dalyvauti ciklo „Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją“ atidaryme neatsitiktinai buvo pakviesta jau minėtoji vertėja R. Petkevičiūtė. Būtent ji buvo pirmoji šios stipendijos laureatė. Savo kalboje moteris išreiškė didelį dėkingumą profesorei už suteiktą galimybę aplankyti, kaip atrodė tuomet, nepasiekiamą svajonių šalį. „Ši galimybė pakeitė mano gyvenimą. Dabar ispanų kalba – mano darbo įrankis“, – tvirtino vertėja.

Renginyje buvo galima išgirsti ir paskutiniųjų dviejų metų stipendijos laureačių įspūdžius. Vigilija Žiūraitė į Chaką vyko 2012-ųjų vasarą. Kaip teigė VDU ispanų kalbos dėstytoja ir M. de Cervanteso klubo vadovė, būtent šie kursai paskatino ją pasirinkti dabartinį profesinį kelią ir skleisti ispanišką kultūrą universitete. Tuo tarpu lietuvių filologijos studentė Regina Sabonytė, visai neseniai grįžusį iš Saragosos universiteto kursų, papasakojo apie mažojo Chakos miestelio grožį ir pasidalino neišdildomais įspūdžiais iš saulėtosios šalies.

VDU ispanų kalbą besimokantys studentai yra dėkingi profesorei B. Ciplijauskaitei ne tik už galimybę vasarą studijuoti Ispanijoje, bet ir už knygomis pagausėjusią biblioteką. Renginio metu VDU Bibliotekos direktorės pavaduotoja Norita Zinkevičienė skaitė profesorės siųstus laiškus ir pristatė universitetui padovanotą knygų kolekciją. Dar 1998 metais išeidama į pensiją B. Ciplijauskaitė pradėjo peržiūrėti savo asmeninę biblioteką ir dalį knygų panoro padovanoti VDU. Šiandieną studentai universiteto bibliotekoje gali rasti apie 700 profesorės atsiųstų leidinių.

Organizatoriai maloniai kviečia ir toliau dalyvauti kituose ciklo „Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją“ renginiuose, apie kuriuos daugiau informacijos bus skelbiama VDU UKI ir M. de Cervanteso klubo svetainėse.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Ispanakalbio pasaulio žinovai susikovė protų mūšyje

Septintasis festivalio „Primavera en español“ renginys sukvietė į protų kovą visus, kurie domisi ispanakalbėmis šalimis. Olimpiadoje „Que sabes del mundo hispanohablante?“ („Ką žinai apie ispanakalbį pasaulį?“) net trylika komandų varžėsi dėl geriausios titulo.

Protų mūšį organizavusios Miguelio de Cervanteso klubo merginos klausimus suskirstė į penkias kategorijas: sporto, vaizdinių, įžymių žmonių, geografijos ir muzikos. Taigi iš viso vyko penki klausimų turai. Kiekvieno turo metu buvo pateikiami penki klausimai, kurių kiekvienam atsakyti skirta po minutę. Po visų penkių klausimų buvo skiriama papildoma minutė pasitikrinti atsakymams. Paskui atsakymus tikrino komisijos nariai, tarp kurių – ir ispanų klubo prezidentė Vigilija Žiūraitė.

Įvairūs klausimai leido visapusiškai patikrinti olimpiados dalyvių žinias. Kovoje jiems pravertė tiek politikos, tiek geografijos, tiek istorijos žinios. Ne vienas klausimas buvo skirtas ir krepšinio, futbolo ar netgi „Formulės-1“ gerbėjams. Pirmąją protų kovos dalį smagiai užbaigė muzikiniai klausimai. Kaskart pasibaigus klausimų turui rezultatai keitėsi, todėl buvo sunku nuspėti, kuri komanda taps nugalėtoja.

Po visų turų prasidėjo ir antroji protų mūšio dalis: komandoms buvo pateikti kryžiažodžiai, kuriuos išspręsti joms reikėjo per penkias minutes. Po šios užduoties ispankiškosios protų kovos rezultatai jau turėjo būti aiškūs, tačiau nutiko taip, kad net trys komandos užėmė trečiąją vietą. Dėl šios priežasties joms buvo skirta papildoma užduotis, po kurios paaiškėjo tikrieji trečiosios vietos laimėtojai.

Susumavus rezultatus, atėjo laikas apdovanoti geriausiai pasirodžiusius olimpiados dalyvius. Pirmiausiai papildomas prizas įteiktas charizmatiškiausiai komandai „Iš lempos“. Ši vaikinų komanda, kurią sudarė du Vytauto Didžiojo universiteto studentai ir du moksleiviai, viso renginio metu nenustygo vietoje ir linksmino kitus dalyvus šmaikščiais pasisakymais. Kad atitiktų pavadinimą ir geriau perteiktų komandos dvasią, jie netgi buvo pasipuošę tikromis elektros lemputėmis.

Trečiąją vietą protų mūšyje užėmė „Valento mariposas“, o antrąją – komanda „Pavasaris“. Abi kompanijos buvo apdovanotos padėkos raštais, saldžiais medaliais ir kitokiais vertingais prizais – ispanų kalbai mokytis skirtomis knygomis, žodynėliais, suvenyrais su Vytauto Didžiojo universiteto atributika.

Plačiausiai po renginio šypsojosi komandos „Burbuliukai“ vaikinai: Julius Zubė, Konradas Petraitis, Mantas Šoliūnas ir Julius Lekas. Jie laimėjo pirmąją vietą ir didijį ispaniškosios olimpiados prizą – nemokamus pasirinktos kalbos vieno lygio kursus kiekvienam komandos nariui! Šį puikų prizą įsteigė Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas. Vaikinai pasipuošė stilizuotais laurų vainikais ir kaip tikri čempionai fotografams pozavo didžiuodamiesi iškovotais šokoladiniais aukso medaliais.

Gintarė Labotakytė

Simonos Siniauskaitės nuotraukos

Antrosios „Primavera en español“ savaitės pradžiai – paskaita apie ispanų kalbą pasaulyje

Antroji festivalio „Primavera en español“ savaitė prasidėjo paskaita „Ispanų kalba pasaulyje“. Renginyje pranešimus skaitė VDU ispanų kalbos dėstytojai Miguel Puertas, Asier Blas Mendoza, arabų kalbos ir kultūros dėstytojas Shams-Aldeen Shams-Aldeen ir ispanas Alberto Otal, neseniai Lietuvoje ėmęsis prekybos ispanišku vynu.

Paskaitą pradėjo Asier Blas Mendoza. Pranešimo pradžioje dėstytojas trumpai išvardijo stereotipais tapusius Ispanijos apibūdinimus: ne ispanai šią šalį įsivaizduoja kaip flamenko kraštą, kur visuomet geras oras ir daug saulėtų paplūdimių. Apžvelgęs stereotipus, dėstytojas renginio dalyviams įrodė, kad Ispanija yra kur kas spalvingesnė nei daugeliui atrodo. Asier Blas Mendoza papasakojo ne tik apie kultūrų įvairovę skirtingusoe šalies regionuose, bet ir apie skirtingus daugiakalbės Ispanijos dialektus.

Po šio pranešimo Miguel Puertas ir Shams-Aldeen renginio dalyviams papasakojo apie Ispanijos istoriją ir arabų kalbos įtaką ispanų kalbai. Paskaitos pasiklausyti susirinkusius studentus ir moksleivius labiausiai sužavėjo istorija apie Alhambra maurų rūmų ansamblį, esantį Andalūzijos regione, greta Granados miesto. Anot pristatymo autorių, šis statinys – tikras arabų perlas, paliktas Ispanijos žemėje.

Galiausiai dalyviai galėjo išgirsti ispaniško vyno prekybos įmonės „Tavo Ispanija“ įkūrėjo Alberto Otal pranešimą. Jis buvo labai informatyvus, nes verslininkas papasakojo daug įdomybių, kurias dažniausiai žino tik žmonės, besidomintys vynininkyste. Kaip teigė Alberto Otal, į viso pasaulio prekybos centrus net 12 procentų vyno atvežama iš saulėtosios Ispanijos. Taip pat svečias paminėjo, kad daugiausiai vyno šiuo metu eksportuojama iš Castilla-La Mancha regiono, o, jo nuomone, skaniausias vynas – iš vidurio Ispanijos vynuogynų. Prieš baigiantis paskaitai verslininkas dar juokais prasitarė, kad sausas vynas atkeliauja iš tų šalies regionų, kur ir žmonės „sausoki“.

Justė Kazbaraitytė

Eglės Janušauskaitės nuotraukos