UKC kolektyvo talka VDU botanikos sode

2012 balandžio mėn. 27 d., saulėtą penktadienį, pulkelis  VDU Užsienio kalbų centro darbuotojų atliko talką VDU Botanikos sode. Idėja gimė dar praeitais metais, kuomet Botanikos sodo kolektyvas buvo dėkingas už pagalbą renkant šakas ir valant naujus plotus. Tai ir meilė gamtai paskatino prie talkos prisidėti ir šiemet. Mokslo darbuotojos Editos Turskienės maloniai priimti ir aprūpinti reikiamomis priemonėmis, pulkelis UKC darbuotojų buvo palydėti grėbti lapų. Po poros valandų – gražu ir gera buvo džiaugtis darbo rezultatais. Maloniai išlydimi namų link UKC darbuotojai buvo pakviesti į įspūdingą renginį „Augalų žavadienis“. Šios veiklos tikslas – pasiekti, kad kuo daugiau žmonių visame pasaulyje žavėtųsi augalais.

VDU UKC paminėjo Italijos 150 metų suvienijimo sukaktį

Kovo 17 d. italų kalbos besimokantys VDU studentai bei kiti bendruomenės nariai, mylintys italų kalbą ir kultūrą, linksmai ir šmaikščiai atšventė Italijos gimtadienį – 150-ąją šalies suvienijimo sukaktį.

Šauniausiųjų lenkų kalbos studenčių pažintinė kelionė į Varšuvą

Balandžio 24-27 dienomis 5 lenkų kalbos A2 lygio studentės — Sandra Stanislovaitytė, Viktorija Šandarytė, Sigita Dambrauskaitė, Simona Gustaitytė ir Ugnė Ražinskaitė – vyko į pažintinę kelionę į Varšuvą, kurią finansavo Lenkijos institutas Vilniuje, skatindamas pačius aktyviausius ir geriausiai lenkų kalbos besimokančius studentus. Nuoširdžiai dėkojame šios iniciatyvos autorei Lenkijos instituto Vilniuje direktorei dr. Malgožatos Kasner. Plačiau apie lenkų kalbos studenčių įspūdžius ir atradimus, viešint Lenkijos sostinėje, skaitykite Ugnės Ražinskaitės straipsnyje…

Kelionė prisikėlusio miesto gatvėmis 

–          La Pologne? La Pologne? Tam strasznie zimno, prawda?

Tokiais žodžiais kreipiasi Wisławos Szymborskos kūrinio „Słówka“ („Žodžiai“) lyrinė herojė, nelabai ką nutuokianti apie šią šalį. Mums, penkioms Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentėms, Lenkijos sostinė Varšuva atsiskleidė toli gražu nepanaši į kraštą, kur poetai rašytų eiles su pirštinėmis. Mazovijos širdis mus pasitiko su žmonių knibždančiomis, saulėtomis gatvėmis, magnolijų žydėjimu ir įspūdinga architektūra. Varšuva – tarsi feniksas, prisikėlęs iš pelenų, kiekviena miesto kertelė slepia ką nors ypatingo, todėl čia reikia grįžti vėl ir vėl, kad ištyrinėtum turtingą vietovės istoriją, patirtum nepakartojamą laikiškumo nuojautą (užtenka vien pažvelgti į atvirukus iš serijos „Varšuva anuomet ir šiandien“, jog nusistebėtum nepaprastu vietinių žmonių ryžtu ir užmoju).

Pažintis su Varšuva prasidėjo barokinių-klasicistinių Karališkųjų rūmų (Zamek Królewski) lankymu. Pilies ištakos datuojamos XIV amžiumi; ji atliko karališkosios rezidencijos ir Seimo posėdžių vietos funkcijas. Per XIX a. įvykusius ATR padalijimus didelė dalis pilies kolekcijų buvo išgabenta į Rusiją; rūmai ypač nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, kai 1944 m. rugsėjį buvo susprogdinti vermachto. Atstatyti Karališkuosius rūmus imtasi tik 1971 m., o 1984 m. jie atidaryti plačiajai visuomenei.

Vaikščiojant erdviomis rūmų menėmis, pirmiausia stebino puošnūs interjerai: didžiuliai krištolo sietynai, apšviečiantys meistro ranka freskomis ištapytas lubas, skulptūromis bei lipdiniais išdailintas sienų nišas, kruopščiai iš aukso iškalinėtus herbų devizus (kad ir Pro Fide, Lege et Rege – XVIII amžiaus Lenkijos-Lietuvos valstybės moto, reiškiantis „Vardan tikėjimo, įstatymo ir karaliaus“). Ypač  į atmintį įstrigo Europos valdovų portretų galerija, kurios sudėtyje galima rasti tokių garsių monarchų, kaip Liudviko XVI, Frydricho II ir Jekaterinos II atvaizdų. Sužavėjo senųjų peizažistų, itin Bernardo Bellotto, dar žinomo kaip „Canaletto“ tapyba (jis pagarsėjo savo vedutomis, vaizduojančiomis Drezdeną, Vieną, Turiną ir Varšuvą). Čia pat šalia garsiųjų paveikslų buvo galima surasti kuklią medžio spintelę su lentynėlėmis, ant kurių išdėlioti buteliukai su pigmentais, kadaise naudotais dailininkų: rusva umbra, raudonas cinoberis, mėlynas ultramarinas ir indigas, geltona ochra. Mūsų  gidas užsiminė, kad Varšuvos miesto autentiškam atstatymui didelę reikšmę turėjo senųjų meistrų darbai, jų detalus architektūros ir aplinkos vaizdavimas. Ko gero, tikra tiesa, jog kurdamas menininkas įsiamžina pats ir kartu įamžina savo pasaulį.

Kelionėje pajutome ne tik istorinę Varšuvos dvasią, lankėmės ir ten, kur pulsuoja kupinas idėjų, entuziazmo ir linksmybių studentų gyvenimas. Varšuvos universiteto prieigose mus maloniai pasitiko humanitarinių mokslų daktarė, XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių ir lenkų literatūros specialistė Inesa Szulska bei grynu oru ant suolelio besimėgaujantis „Amžinasis studentas“. Varšuvos universitete baltistiką (lietuvių ir latvių kalbą bei kultūrą) studijuoja apie šimtas studentų, turinčių pačių įvairiausių interesų. Nustebino jų geras kalbinis pasirengimas – galėjome su mus priėmusiais baltistais laisvai bendrauti lietuvių kalba. Nelikome be atminimo dovanų ir naujų knygų mūsų universiteto bibliotekai.

Per savo viešnagę Lenkijos sostinėje taip pat aplankėme keletą muziejų. Šopeno muziejus paliko itin gerą įspūdį dėl savo interaktyvaus ekspozicijų pobūdžio: turėjome galimybę pasiklausyti žymiojo kompozitoriaus mazurkų, polonezų, sužavėjo écossaise (škotiško stiliaus kontradansai); kambarys su pianinu dvelkė našlaitėmis – mėgstamiausiomis kūrėjo gėlėmis. Salė, skirta ankstyvai kompozitoriaus mirčiai, išsiskyrė prieblanda ir ypatingu rimtumu – ten apžiūrėjome ir Šopeno veido liejinį, padarytą tuojau po jo mirties, ir išsidraikiusias rusvų plaukų sruogas, bylojančias apie gyvenimo trapumą. Labai santūria atmosfera pasižymėjo ir Varšuvos sukilimo muziejus – daugybė eksponatų, susijusių su karyba (ginklai, kariški rūbai, mašinos, prietaisai), prigesintos šviesos, telefonai, per kuriuos buvo galima pasiklausyti karo baisumus išgyvenusių žmonių liudijimų (mygtuko paspaudimas – tarsi skambintum į nežinią), ankšti tuneliai, kuriais vyko žmonių evakuacija – visa tai paliko gana slogų, tačiau gilų įspūdį.

Varšuva išties mena daugybę liūdnų ir nesuvokiamų istorinių įvykių (akivaizdus to priminimas – Varšuvos geto memorialas: apie 300 000 žydų, kurių vardai surašyti ant pilko akmens sienos (Tamara, Tauba, Teodor, Eliza, Julian, Izabela…), 1942 – 1943 metais buvo pasmerkti siaubingai mirčiai nacių koncentracijos stovyklose. Apie tai, kad žmonės išsaugojo šių įvykių istorinę atmintį ir jaučia liūdesį bei pareigą priminti žydų tragediją ateities kartoms, liudija gėlių jūra, plytinti šalia paminklų.

Pasivaikščiojusios apgaubtos istorijos šešėlių, pažinome ir saulėtąją miesto pusę, kurioje būdamas, atrodo, pamiršti visus rūpesčius. Tai –  Lazienkų parkas (Łazienki Królewskie), užimantis 76 hektarus pačiame miesto centre. Ūksmingos parko alėjos, gebenių apvyti senų medžių kamienai, spindintys vandens telkiniai, arkadų pavėsyje besiilsintys povai ir takeliais žvitriai bėginėjančios voverės – tai tik keletas nepaprasto grožio peizažo detalių. Gamtos prieglobstyje savo vietą rado ir architektūriniai šedevrai: Senoji oranžerija, kurios kiemas išpuoštas romėnų imperatorių biustais, Dianos šventykla, Mažieji baltieji rūmai, Rūmai ant vandens ir daugelis kitų.

Žaismės elementą į mūsų kelionę prisikėlusio miesto gatvėmis įnešė apsilankymas Koperniko mokslų centre, kur drauge su nesuskaičiuojama daugybe vaikų ir suaugusiųjų naujai išgyvenome pažinimo ir atradimo džiaugsmus: pūtėme milžiniškus muilo burbulus, pasiklydome iškreipiančių veidrodžių atspindžiuose, lyginome medaus ir alyvos tąsumą bei  klausėmės radijo transliacijos iš 1960-ųjų. Daug kantrybės ir sumanumo pareikalavo dėlionės-galvosūkiai, įvairūs sraigtai ir svirtelės – jėgos. Ko gero, ne viena iš mūsų pasižadėjo sau čia dar sugrįžti ir vėl pasijusti viskuo besižavinčiu vaiku.

Dienos, praleistos Varšuvoje, buvo ypatingos, juolab, kad nepaisant visų orų prognozių, nenukrito nė lašelis lietaus. Truputėlį gaila, kad laikas taip greitai praskriejo, ir nesuspėjome pamatyti visų miesto įdomybių, išvaikščioti visų jo gatvių, iš kurių kiekviena saugo nepakartojamų suvenyrų atminčiai. Belieka viltis, kad grįšime į šį nuostabų miestą-feniksą dar nekart.

Ugnė Ražinskaitė

Universitete aptartos Lietuvos ir Argentinos bendradarbiavimo galimybės

Balandžio 15 d. Vytauto Didžiojo universitete lankėsi Argentinos Lietuvos komercijos, pramonės ir paslaugų rūmų prezidentas dr. José Sabaliauskas, viešintis Lietuvoje su politikų ir verslininkų delegacija.

Susitikime dr. José Sabaliauskas, pabrėždamas savo lietuvišką kilmę, dalinosi mintimis, kaip plėtoti Lietuvos Argentinos įvairiapusį bendradarbiavimą, aptartos galimybės rengti dviejų šalių kultūros
bei mokslo pažinimo renginius, praturtini studijas Pietų Amerikos kultūriniais aspektais, užmegzti ir plėsti ryšius tarp VDU ir Argentinos universitetų.

VDU Užsienio kalbų centro iniciatyva įvykusiame susitikime dalyvavo mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis, studijų prorektorius doc. Kęstutis Šidlauskas, Tarptautinių ryšių tarnybos direktorė Zinaida Baltrėnienė, Užsienio kalbų centro direktorė prof. Nemira Mačianskienė, direktorės pavaduotoja doc. Vilma Bijeikienė bei ispanų kalbos dėstytojai – Rima Sabaliauskienė ir Miquelis Puertas.

Primavera en Español

 

Gegužės 3 d. ryte vyko VU ispanų kalbos lektoriaus Alfonso Rascón Caballero paskaita “Vientisumas ir įvairovė. Valstybė ir autonomijos”, kurios metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Ispanija ir jos autonominių regionų istorija.

O po pietų mylinčius Ispaniją ir ispanų kalbą subūrė pirmasis regionų pristatymo renginys – pažintis su vyno sostine La Riocha, paslaptinguoju Baskų kraštu ir beribe Kantabrija. Sužinojome,  kokia keista tvarka išsidėstę žodžiai baskų kalbos sakinyje, išmokome gerti vyną iš „bota del vino“ ir  susipažinome su įdomiomis ir kartais netikėtomis šių kraštų tradicijomis ir šventėmis.

Daugiau informacijos apie renginius rasite čia: „Primavera en Espanol“ renginių video anonsas. Ispanų kalbos dėstytojų Rimos Sabaliauskienės ir Ingos Papšytės interviu radijui „Tau“ apie šių metų „Primavera en espanol“ renginius.

Primavera en español: grafičio kūrimas ir kelionė po Viduržemio jūros pakrantę

Gegužės 10 d.  po pietų vyko spalvingiausias “Primavera en español” renginys- VDU studentai kartu su Varpo gimnazijos moksleiviais grafičiu įamžino šio projekto pavadinimą. O vakare aplankėme Ispanijos Viduržemio jūros pakrantę ir kartu pakeliavome po du spalvingiausiu regionus- Valensiją ir Andalūziją.

 

Primavera en español: svečias iš Katalonijos

Gegužės 11 d. rytą studentai turėjo galimybę pabendrauti su katalonų kalbos lektoriumi iš Tartu universiteto, Hèctor Alsinet Rodríguez, kuris nepaprastai įdomiai supažindino su katalonų kalba ir kultūra.

7-oji „Primavera en Español” diena

7-oji ispaniško festivalio „Primavera en Español” diena buvo pilna įspūdžių: dieną pradėję su įdomiu ispanų režisieriaus Iciar Bollain filmu, vakare toliau keliavome po Ispanijos regionus. Sužinojome, kad Galisijoje, kaip ir mūsų mylimoje Lietuvoje, daug lyja, o gatvėmis vaikšto karvės, turėjome galimybę pasiklausyti Kastilijos ir Leono regionui būdingos muzikos, o atvykę į Madridą su vietinių pagalba apžiūrėjome žymiausias sostinės vietas. Trumpam sostinėje apsistoję, trečiadienį vėl turėsime galimybę tęsti pažintį su ispanišku kinu. 17:45 Gedimino g.44-303 žiūrėsime filmą „Kamera 211″(„Celda 211”). Kaip teigia mūsų filmų žinovai, tai geriausias šio festivalio filmas. Nepraleiskite progos ir apsilankykite! Filmas su angliškais subtitrais.

Primavera en español uždarymo šventė

Po pietų įvyko oficialus projekto uždarymas. Pasidžiaugėme nuveiktais darbais, pasidalinome įspūdžiais ir kartu paskanavome ispaniškos sangrijos bei  įsitikinome, kad  ispaniška tortilija ir Lietuvoje nepaprastai skani!

Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio projekto organizavimo, bei visiems, atėjusiems į renginius. Vis dar pilni praėjusių renginių įspūdžių, sakome jums- Iki ateinančių metų!

Uždarymo šventės akimirkos:

“Pearson test of English” – Jau ir Kaune!

 

VDU Užsienio kalbų centras kviečia visus susidomėjusius pasitikrinti savo anglų kalbos žinias atliekant naujo tipo – kompanijos „Pearson“ testus. Šiuo testu tikrinamas ne gramatinių struktūrų ar formalaus žodyno žinojimas, o gebėjimas efektyviai komunikuoti.

Jį išlaikiusiems išduodami tarptautiniai sertifikatai, kurių galiojimo laikas neribotas. Šiuos sertifikatus pripažįsta daugybė pasaulio universitetų (ypač Didžiojoje Britanijoje), darbdavių bei įvairių mokslo ir kitų institucijų.

VDU Užsienio kalbų centre galima atlikti dviejų tipų testus. Tai „Pearson Test of English General“ (sutr. „PTE General“ – įvairių lygių anglų kalbos testas suaugusiems) ir „Pearson Test of English Young Learners“ (sutr. „PTE Young Learners“ – įvairių lygių anglų kalbos testas vaikams).

„PTE General“ skiriasi nuo kitų specializuotų, daugumai iš mūsų jau girdėtų ir žinomų anglų kalbos testų, tokių kaip TOEFL ir IELTS. Vienas iš „PTE General“ privalumų – tai galimybė pasirinkti norimą egzamino lygį, kuris atitinka Bendruosius Europos kalbų metmenis, tuo tarpu TOEFL ar IELTS testą rekomenduojama laikyti tik pasiekusiems pažengusiųjų ar aukštesnį anglų kalbos lygmenį.

Nors testas yra mokamas, organizuojami nemokami bandomieji testai. Jie skirti įvertinti savo anglų kalbos kompetenciją ir nusistatyti, kokio lygmens „Pearson“ testą kandidatas galėtų sėkmingai išlaikyti.

“Verslo savaitė” apie PTE

PEARSON TEST OF ENGLISH