Norvegų rašytojo Dag Solstad vizitas Kaune

Šių metų spalio 20 d. Kaune lankėsi vienas iš garsiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų Dagas Solstadas. Susitikimas su skaitytojais vyko Vytauto Didžiojo universitete, Didžiojoje auloje, į kurią buvo kviečiami ne tik šio universiteto studentai, bet ir kiekvienas iš miestelėnų, besidominčių šiaurės šalių literatūra. Dagą Solstadą galima laikyti gyvuoju Europos literatūros klasiku, mat šis rašytojas už savo kūrybą pelnytai yra gavęs ne vieną garbingą apdovanojimą, o jo vardas žinomas tiek visoje Skandinavijoje, tiek ir už jos ribų. Tarp 30 kalbų, į kurias išversti rašytojo kūriniai, yra ir lietuvių kalba, nors mūsų skaitytojai kol kas tegali pasidžiaugti tik vieno romano, kuriam susitikime buvo skiriama daugiausia dėmesio, vertimu. Tai „Vienuoliktas romanas, aštuoniolikta knyga“, į lietuvių kalbą išverstas turbūt neatsitiktinai – dalis romano veiksmo vyksta Vilniuje, todėl lietuviui skaitytojui kūrinys neabejotinai galėtų būti įdomus.

Renginyje dalyvavo ir susirinkusiuosius pasveikino Norvegijos karalystės garbės konsulas Kaune Vytautas Valaitis, o patį susitikimą vedė Vytauto Didžiojo universiteto norvegų kalbos dėstytojas Ugnius Mikučionis. Trumpai supažindinti su vakaro planu, dalyviai galėjo pasiklausyti abiem kalbomis – norvegų ir gimtąja – skaitomų minėtojo romano ištraukų, vaizduojančių Kongsbergo miestelį, kuriame vyksta dalis pasakojimo veiksmo. Šias ištraukas iliustravo viso renginio metu ekrane besikeičiančios miestelio nuotraukos, atspindinčios vietas, minimas romane.

Po skaitymų kūrinio autorius supažindina publiką ne tik su kūrinio struktūra, bet ir su turiniu. Jis išryškina tris gana savarankiškas romano dalis, pasakojančias tris istorijas, kurių jungtimi galima būtų laikyti pagrindinį herojų – Bjorną Hanseną. Taigi pirmoje romano dalyje akcentuojami vyro ir jo gyvenimo moterų santykiai: pagrindinis veikėjas, susižavėjęs kita moterimi, palieka savo žmoną ir dvejų metų sūnų, išvykdamas gyventi pas naują mylimąją ir minėtąjį Kongsbergą. Dėl šios moters Bjornas Hansenas susiranda naują darbą ir netrukus įsitraukia į mėgėjiško teatro kuriamus spektaklius, kurie, iš pradžių teikę džiaugsmo, ilgainiui ima nebepatenkinti vidinės ambicijos. Vyras pasiūlo imtis sudėtingesnio kūrinio, H. Ibseno pjesės „Laukinė antis“, tačiau šios suvaidinti nepasiseka. Galiausiai ima byrėti ir Bjorno Hanseno bei jo mylimosios santykiai, todėl vyras, vedamas blėstančių jausmų, išsikrausto, taip pradėdamas kitą savo gyvenimo etapą.

Pastarajame Dagas Solstadas vaizduoja herojaus ir jo sūnaus, palikto beveik kūdikystėje, santykius, šiam atvykus studijuoti į Kongsbergą ir laikinai apsistojus tėčio namuose. Žodžiais „mano vargšas betėvi sūnau“ autorius tiksliai atspindi dviprasmiškus biologinio tėvo jausmus savo sūnui, primenančiam jį, ko gero, tik dėl paveldėtų išorinių bruožų, nes sudėtingas sūnaus būdas, kaip, beje, ir atotrūkis bėgant metams, nebeleidžia šios subyrėjusios šeimos nariams suartėti – jaučiamas susvetimėjimas, gailestis ir sūnaus elgesio išprovokuojama antipatija jam pačiam.

Paskutiniąją dalį (tačiau ne skyrių, kurių knygoje nėra) romano autorius skiria pavaizduoti bene didžiausiems Bjorno Hanseno gyvenimo pokyčiams, tuo tik dar labiau atskleisdamas herojaus vidinį pasaulį, asmenybės gilumą. „Nebeįmanomu“ tapęs vyro gyvenimas išmuša pagrindą iš po kojų, o šios griūties išprovokuotos permainos, siekis jas įgyvendinti atveda Bjorną Hanseną būtent į Vilnių. Šioje vietoje, palikdamas intrigą dar neskaičiusiems romano, renginio vedėjas Ugnius Mikučionis sumaniai nusprendžia autoriaus pasakojimo apie šią, trečiąją romano dalį, smulkiau nebeversti, idant skaitytojai galėtų atrasti daugiau netikėtumų bei patirti didesnį skaitymo malonumą. Kirbantį smalsumą neabejotinai žadina ir faktas, jog rašydamas „Vienuoliktą romaną, aštuonioliktą knygą“ Dagas Solstadas dar nebuvo lankęsis Lietuvoje, taigi nematęs ir Vilniaus, kurio paveikslas romane atsiskleidžia kaip gana tikroviškas ir įdomus. Bendraudamas su publika Kaune ir kituose miestuose (susitikimai taip pat vyko Vilniuje, Plungėje ir Šiauliuose), rašytojas sakėsi suvokęs, kad Vilniaus vaizdiniui, kokį sukūrė geniali autoriaus vaizduotė ir atmintis, nesąmoningos įtakos galėjo turėti prieš daugelį metų apie sostinę skaityti visiems gerai žinomo Česlovo Milošo jaunystės atsiminimai.

Kitas publikai itin rūpėjęs klausimas buvo susijęs su romano pavadinimu, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba gana mįslingai ir tarsi nieko nepasako apie patį romaną. Dagas Solstadas, kritikų lyginamas su danų filosofu Siorenu Kierkegoru, išmintingai paaiškina pavadinimus suprantantis ne kaip meno, o tik kaip komercijos įrankį ir kalbą, nuo kurios knygos turinys nė kiek nesikeičia. „Vienuolikto romano, aštuonioliktos knygos“ pavadinimas, anot jo, sugalvotas remiantis klasikinės muzikos kūrinių pavadinimais, kuriuose taip pat neretai dominuoja skaičiai – pvz., ketvirtoji simfonija, dvyliktas koncertas. Romano pavadinimas, beje, atskleidžia ir faktą, kad tai jau aštuoniolikta (tačiau ne paskutinė) šio norvegų rašytojo knyga ir kartu jau vienuoliktas romanas greta smulkesnių grožinės literatūros ir publicistikos kūrinių autoriaus bibliografijoje.

Po mažiau nei dvi valandas trukusio renginio jo dalyviai buvo pakviesti įsigyti minėtojo Dago Solstado romano, o norintys galėjo gauti ir paties rašytojo autografą. Renginys kauniečiams buvo įdomus ne tik dėl galimybės susitikti su šiuo populiariu visoje Europoje norvegų kilmės rašytoju, tačiau ir tuo, jog susitikime buvo galima gyvai išgirsti vienos iš egzotiškesnių užsienio kalbų skambesį, o šios kalbos besimokiusiems studentams tai puiki proga praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Renginiui pasibaigus belieka pasidžiaugti publikos aktyvumu ir tikėtis, jog ateityje sulauksime ir gausesnių Dago Solstado kūrybos vertimų, ir, žinoma, paties rašytojo vizitų Kaune ar kituose Lietuvos miestuose.

VDU studentė Aistė Zigmantaitė

Europos kalbų diena 2012

Europos kalbų dieną, kaip ir kasmet, VDU UKI pažymėjo spalvingais renginiais.

Rugsėjo 25d. per universiteto pastatus aplankydami fakultetus, katedras bei tarnybas keliavo įvairiomis kalbomis kalbantys bei įvairias kultūras pristatantys Kalbų Karavanai. Šokiais, dainomis ir  šmaikščiais klausimai kvietė į kitos dienos renginį – daugiakalbystės pamoką.

Teologijos fakulteto rūmuose tuo pačiu metu vyko viešosios kalbos konkursas anglų kalba. Palaikomi aistruolių, dvylika kandidatų varžėsi dėl iškalbingiausio oratoriaus titulo.

Viešos  kalbos  konkursas, vykęs Europos Kalbų  dienos išvakarėse, rugsėjo 25 dieną, buvo solidi įžanga į spalvingą ir žaismingą šios tradicinės UKI rudens šventės kaleidoskopą. Konkurso tikslas buvo ne tik pagerinti studentų kalbėjimo įgūdžius, bet ir suteikti jo dalyviams ir žiūrovams galimybę pajusti bendruomeniškumo idėją, dalinantis savo talentais ir geranoriškumu.

Į konkurso finalinį etapą pateko 11 geriausiai pasiruošusių anglų kalbos 4 lygio studentų, kurie savo kalbas konstravo pagal iš anksto pateiktus kriterijus, atspindinčius ne tik anglų kalbos taisyklingumą, bet ir kalbos problemiškumą, retorinių priemonių taikymą, sceninę laikyseną ir balso moduliavimą.

Konkurso dalyvius vertino dėstytojų komisija, vadovaujama UKI anglų kalbos dėstytojos Aušros  Jankauskaitės. Absoliučiai geriausiu kalbėtoju komisija išrinko studentą Laimoną Motuzą, KTF pirmo kurso studentą, kuris visus sužavėjo oria laikysena, iškilminga retorika ir prasmingu temos pasirinkimu. Ne mažiau įspūdingas, bet visiškai kitokiu stiliumi atliktas, buvo antrosios vietos nugalėtojo Eligijaus Abromiko, EVF pirmo kurso studento, pasirodymas, kuris visus užkrėtė gera nuotaika ir sužavėjo parodijavimo talentu. Ši kalba jam pelnė ir žiūrovų simpatijų prizą. Trečiąją vietą pasidalino du konkurso dalyviai – Dovilė Bužauskaitė, TF pirmo kurso studentė, savo aistringoje  kalboje agitavusi atsigręžti į jaunimą ir suteikti jiems lygias teises dalyvauti valstybės gyvenime bei IF pirmo kurso studentas Eimintas Kuncė, pasakęs proginę kalbą Nepriklausomybės dienai paminėti.

Kalbų stilių ir žanrų įvairovė, kalbėtojų betarpiškumas, vedančiųjų ir žiūrovų geranoriškumas, išmoningi prizai ir siurprizai suteikė daug džiaugsmo tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Norisi tikėti, kad šis konkursas taps tradiciniu UKI renginiu, padedančiu studentams įveikti scenos jaudulį ir kalbėjimo didelei auditorijai baimę.

Rugsėjo 26d. Vienybės aikštėje buvo pravesta daugiakalbė pamoka (pamokos programa) apie ,,Laisvę” , kurioje 520 VDU studentų, moksleivių bei jų mokytojų  mokėsi žodžio ,,laisvė” 33 kalbomis, susipažino su laisvės samprata įvairiose kultūriniuose kontekstuose.  Dalyvius sveikino Kauno miesto mero patarėjas Martynas Ubartas, VDU studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas, VDU „Rasos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Teresė Janulevičienė, VDU UKI direktorė prof. Nemira Mačianskienė, mintimis apie kalbų mokėjimo suteiktą laisvę dalinosi VDU daugiakalbio studento rinkimų nugalėtoja Julija Vasilenko – šiuo metu besimokanti 16-tos kalbos. Dainomis anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis džiugino VDU muzikos akademijos studentai, VDU Rasos, Garliavos J. Lukšos ir Varpo gimnazijų bei J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos moksleiviai.  Be šių mokyklų renginyje dar dalyvavo moksleiviai iš J.Jablonskio, S.Dariaus ir S.Girėno, Maironio, Varpo, Radviliškio Lizdeikos ir Ukmergės A.Smetonos gimnazijų bei Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos.

Pamokos kalbos: lietuvių, lietuvių gestų, graikų, lotynų, rumunų, italų, prancūzų, portugalų, ispanų, baskų, galisų, katalonų, anglų, valų, vokiečių, norvegų, danų, suomių, estų, latvių, rusų, baltarusių, čekų, slovakų, slovėnų, lenkų, kirgizų, arabų, turkų, korėjiečių, japonų, kinų, indoneziečių.

VDU Rektorato rūmuose – VDU UKI studentija…

Fotoreportažas

 

Vasaros ritmas su lenkų kalba

Noras vasaros laikotarpiu neprarasti užsienio kalbos įgūdžių skatina atrasti vasaros kursų galimybes užsienyje. Vytauto Didžiojo universiteto lenkų kalbos studentai kasmet, vasaros laikotarpiu, kalbos žinias tobulina geriausiuose Lenkijos aukštosiose mokyklose: Varšuvos, Kardinolo Stefano Višinskio, Krokuvos, Liublino universitetuose.

Lenkų kalbos ir kultūros vasaros kursai skirti užsieniečiams laimėjusiems stipendijas pagal Lenkijos Respublikos pasirašytas tarptautines bendradarbiavimo studijas ir dvišalius susitarimus. Vasaros kursų metu užsienio studentams suteikiama galimybė ne tik tobulinti lenkų kalbos žinias: plėsti kalbos žodyną, lavinti tarimą ir nagrinėti kalbos gramatiką, bet ir susipažinti su Lenkijos istorija, lenkų literatūra, kinu, etnokultūra, socialiniu, ekonominiu ir politiniu valstybės gyvenimu.

Kursų metu vyksta interaktyvūs seminarai, kuriuose studentai ir dėstytojai aptaria populiariausias popkultūros, istorijos, politologijos, literatūros ir meno temas. Vasaros kursų programa sudaroma remiantis studento kalbos mokėjimo lygiu, atsižvelgiant į bendruosius Europos kalbų lygmenis. Užsiėmimų metu vyksta diskusijos, darbai grupėse, keičiamasi tarpkultūrine informacija.

Kalbos studijavimas Lenkijoje padeda gyvai pažinti vietinę kultūrą kasdienėse situacijose. Kaimyninės valstybės kalbos mokymasis skatina artimesnius tarpusavio santykius su valstybe, kuri su Lietuva turi bendrą istorijos palikimą. VDU studentams, tyrinėjantiems Lenkijos istorinę ir užsienio politikos tematiką, lenkų kalbos žinios yra privalomos, jų tobulinimas Lenkijos universitetuose demonstruoja aktyvią akademinio gyvenimo sklaidą dvišaliame lygmenyje.

Be kalbos mokymosi vasaros laikotarpiu, VDU studentai pagal esančias bendradarbiavimo sutartis švietimo, mokslo ir kultūros srityse gali studijuoti ir atlikti praktiką Lenkijos universitetuose, mokslo centruose, politinėse institucijose bei organizacijose.

Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistras Mindaugas Norkevičius

Fotoreportažas

Moksleivių virtualios kelionės į daugiakalbį pasaulį!

Birželio 11-15 dienomis moksleiviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių atvyko susipažinti su daugiakalbe VDU bendruomene. Tai dalis „VDU vasaros mokyklos 2012“ renginių, skirtų vyresniųjų klasių moksleiviams.

Drauge su anglų kalbos dėstytojomis V. Bijeikiene, L. Judickaite–Pašvenskiene, D. Pundziuviene, R. Knyza ir V. Tuomaite kiekvieną virtualios kelionės į daugiakalbį pasaulį rytą moksleiviai pradėdavo interaktyviomis anglų kalbos pamokėlėmis. Jų metu tobulino anglų kalbos gebėjimus visapusiškai išnaudodami kompiuterizuoto kalbų mokymo SANAKO 300 laboratoriją – susipažino virtualiai bendraudami porose, diskutavo, įsirašė savo diskusijas bei jas perklausė, atliko interaktyvias užduotis asmeniškai ir grupėmis, parengė kūrybinius pristatymus. Į šį Anglų kalbos (B1) interaktyvių pamokų ciklą buvo įtraukta kriminalinė Raudonkepuraitės istorija (Hoodwinked), virtualus vizitas į New York‘ą, anglų kalbos bendrųjų gebėjimų testas  bei kūrybinės dirbtuvės, kurių metu moksleiviai sukūrė video siužetus apie daugiakalbės savaitės įspūdžius (dvolver.com):

Dėstytojai R. Sabaliauskienė, M. Bonda, D. Kazlauskaitė A. Ismailov ir J. Andriuškevičienė lydėjo moksleivius į pirmąsias pažintis su ispanų, italų, prancūzų, turkų ir vokiečių kalbų bei kultūrų pasauliu. Naudodami dėstytojų parengtą medžiagą, BBS elektroninius šaltinius bei Sanako 300 teikiamas galimybes, moksleiviai išmoko pasisveikinti, prisistatyti, paklausti kelio, pateikti užsakymą kavinėje, šiek tiek bendrauti įvairiomis gyvenimiškomis temomis. Turkų kalbos pamokėlėje lankėsi dvi dėstytojos iš Turkijos, atvykusios į universitetą pagal Erasmus programą.  Savo daugiakalbę savaitę mokiniai užbaigs tardami „Hasta luego!“, „Arrivederci!“, „Au revoir!“, “Gene görüşürüz!” “„Wiedersehen!” , “See you next summer!“ — o mes lauksime jų sugrįžtant!

Paskirta vardinė prof. B.Ciplijauskaitės premija ispanų kalbos kursams

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Vydūno fondas skyrė vardinę  prof. B. Ciplijauskaitės premiją ispanų kalbos tobulinimosi kursams Ispanijos universitete. Ši premija skiriama vienam studentui, kuris ne tik gerai mokosi ispanų kalbą, bet ir yra pasiekęs aukštų akademinių pasiekimų, aktyviai dalyvauja studentų visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje.

Šių metų konkurso nugalėtoja – Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentė Ernesta Jankauskaitė turės galimybę visą mėnesį tobulinti savo ispanų kalbos žinias Saragosos universitete vyksiančiuose kursuose. Sveikiname nugalėtoją ir lauksime jos įspūdžių!

Antrojo ispaniškojo pavasario atidarymas

Ispaniškai saulėtą gegužės 2-osios popietę VDU Didžiojoje Auloje buvo paskelbta antrojo ispaniškojo pavasario Primavera en Español pradžia.

Šiemetinį festivalį SKIRTINGI, BET KARTU!/ UNIDOS EN LA DIVERSIDAD vyksiantį Kaune gegužės 2-12 dienomis, organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų centras, VDU Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas kartu su Ispanijos karalystės Ambasada Lietuvoje.

Renginį atidarė Užsienio kalbų centro direktorės pavaduotoja Vilma Bijeikienė, susirinkusiuos pasveikino VDU plėtros prorektorė Natalija Mažeikienė ir Ispanijos Karalystės Ambasados Lietuvoje Misijos vadovo pavaduotojas, p. Manuel Hernández Gamallo.

Renginio metu susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti buvusio Lietuvos Ambasadoriaus Ispanijos karalystėje p. Mečio Laurinkaus paskaitos apie Ispanijos istoriją, apie daugiatautės, daugiakalbės ir daugiakultūrės valstybės formavimąsi bei ateities projektavimą.

Na o renginio pabaigoje visų širdis pakerėjo VDU Muzikos Akademijos studenčių Karolinos Šciuckaitės, Gintarės Grajauskaitės bei Jomantės Brazdeikienės atliekami ispaniški kūriniai (akomponavo Indrė Grušelionytė).

Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti visuose ispaniškojo pavasario renginiuose.

 

Moksleivių diena VDU 2012

Sausio 12d. Užsienio kalbų centras kvietė moksleivius apsilankyti Užsienio šalių ir kalbų oazėje. Moksleiviai turėjo puikią progą susipažinti su VDU dėstoma kalbų gausa, pabendrauti su kalbų ir kultūrų dėstytojais, patikrinti anglų kalbos žinias išlaikę UKC parengtą anglų kalbos testą.

Moksleivių dienos akimirkos:

Tarptautinė mokslinė konferencija „Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle“

Vytauto Didžiojo universitete gruodžio  8-10 dienomis vyko UKC suorganizuota tarptautinė mokslinė konferencija “Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle”. Konferencijos tikslas buvo suburti tyrėjus, tarptautinius ekspertus, kalbų mokymo profesionalus, politikus, aukštųjų mokyklų kalbų centrų ir institutų vadovus, dėstytojus bei kitus socialinius dalininkus diskusijai apie situaciją ir problemas tobulinant daugiakalbę kompetenciją aukštajame moksle.

Konferencijos plenarinius pranešimus skaitė Europoje pripažinti mokslininkai, lingvistai, kalbų politikos ekspertai:  Europos Parlamento narys profesorius Leonidas Donskis, Europos šiuolaikinių kalbų centro vadovas Waldemar Martyniuk, Stokholmo universiteto profesorius Dmitrij Dobrovolskij, Southamptono universiteto profesorius Michael Kelly, Varšuvos universiteto prorektorė Bolonijos procesui Jolanta Urbanikowa. Vyko dvi apskritojo stalo diskusijos: „Kalbų įvairovė aukštajame moksle: realybė ar siekiamybė?“ ir „Daugiakalbystė: galimybė, būtinybė ar grėsmė?“

Konferencijos akimirkos:

 

Lenkų instituto Vilniuje direktorės vizitas

 

Balandžio 17d., antradienį, 10 val. UKC lankėsi Lenkų instituto Vilniuje direktorė dr. Malgožatos Kasner.  Ji  bendravo su VDU studentais, besimokančiais lenkų kalbos. Tai –  tradicija tapę Lenkų instituto direktorės susitikimai su studentais pavasario semestre, kurių metu studentams įteikiamos knygos ir kita su lenkų kultūra susijusi medžiaga. UKC bendradarbiavimas su Lenkų institutu per kelerius metus davė puikių rezultatų remiant ir skatinant studentus mokytis lenkų kalbos, geriau pažinti kaimyninę šalį. Jau treti metai Lenkų institutas Vilniuje per semestrą skiria 30-čia studentų po 150 Lt kaip dalį mokesčio už lenkų kalbos mokymąsi. Šiais metais pirmą kartą Lenkų institutas visiškai finansuoja penkių geriausiai besimokančių lenkų kalbą ir aktyviausių studentų edukacinę išvyką į Varšuvą balandžio mėnesio pabaigoje. Kelionės metu studentai susipažins su Lenkijos sostine, jos įdomiausiais muziejais, apsilankys Seime. Tikimės, kad Lenkų instituto dėka tokios kelionės taip pat taps tradicija.

Netradicinė aplinka, netradicinė paskaita ir netradicinė dėstytoja Joelle Aubert

Vaikštinėti beorėje erdvėje, braidyti po vandenį, „išmesti“ tėvus, dėstytojus, vazas į šiukšliadėžę… tai ne kosmonautų pratybos ar vaizdeliai iš siaubo filmo. Tai įžanga į literatūrinius skaitymus. Kovo 21d.  Menų katedros patalpose, repeticijų salėje nuo pat ryto aidėjo prancūziški šūksniai, prancūzų studentai, jų dėstytoja ir mokytoja iš Prancūzijos, nusiavę batus, lakstė po salę, mokėsi reikšti savo emocijas, įsijausti į Albert Camus personažus, juos pajausti, skaityti tarp eilučių. Joelle Aubert nėra tradicinė mokytoja, ji moko pajausti tekstą kūnu, prieiti prie teksto jausmais, išgyventi kiekvieną žodį, kiekvieną pauzę.

Monika S. : „Tai buvo iš tiesų nepaprasta patirtis. Manau tokios paskaitos turėtų vykti dažniau, mat jos labai padeda artimiau susipažinti su kalba ir suteikia pasitikėjimo savimi“.

Monika R.: „Šiltas bendravimas ir puiki atmosfera, galimybė įsijausti į nagrinėjamus tekstus ir dalyvauti mini spektaklyje, išbandant ir pagerinant savo prancūzų kalbos skaitymo įgūdžius.“

Laura G.: „Man labai patiko susitikimas su Joele, tai buvo tarsi šiltas oro gūsis iš Prancūzijos vėsų pavasarį Lietuvoje, nes ši moteris tikrai labai šilta ir įdomi asmenybė. Šis susitikimas labai praskaidrino kasdienybę, leido prisiliesti prie dalelės prancūzų kultūros bei literatūros, kas tikrai sudomino. Mes mokėmės taisyklingai, literatūriškai skaityti, matėme savo klaidas, mokėmės, bendravome.“ 

Birutė P.: „Mane sužavėjo Joelle temperamentas, talentas ir gebėjimas įtraukti bei sudominti – gavau ne tik puikių prancūzų kalbos pamokų, bet ir vertingą aktorinio meistriškumo pradžiamokslį.“

Agniete P.:  „Popietė su prancūze Joelle buvo daugiau nei mokymasis sklandžiai sudėti žodžius į sakinius ir nenugriūti juos sakant 🙂 Tai buvo skaitomų žodžių pajautimas visu kūnu ir siela. Ji padėjo prisiminti, kokią įtaką literatūra gali daryti žmogaus dvasiai. Skaitant galima juoktis, verkti, jausti gaivų vėją, matyti debesis ir kalnus, kuriuos meistriškai aprašo knygų autoriai.“

Povilas K. „Renginys patiko, nes galima buvo išgirsti „tikrą” prancūzę, kalbančią be akcento, tačiau aiškiai, ir svarbiausia, lėtai, taigi – suprantamai. Galima buvo pagaliau įvertinti, kiek sugebu suprasti.“

Raminta Z.: „Dalyvavimas šiame projekte man buvo nauja patirtis ir visą dieną trukę užsiėmimai visai neprailgo. Iš pradžių buvo sunku suprasti žodžius klausant kaip kalba tikra prancūzė, tačiau užsiėmimų pabaigoje tai tapo tarsi natūralus garsas, ne svetima kalba. Nustebino užsiėmimų įvairumas – nuo lengvos mankštos iki vaidybos. Visa atmosfera buvo labai jauki dėl nuostabios šios moters asmenybės.“

Urtė: „Diena su Joele man paliko neišdildomą įspūdį. Ji įkvėpė mane kitu kampu pažiūrėti į kalbą, padėjo perprasti jos subtilybes ir prasmes. Gavau be galo daug vertingos patirties, o susitikimas padėjo suprasti kiek daug iš tiesų jau išmokau ir atskleidė begales dalykų, kuriuos dar vertėtų patobulinti.“ 

Joelle Aubert: (iš laiško) « Ce petit mot pour te dire combien ce groupe a été FORRRRRRMIDABLE . Finalement, c’est lui qui m’a donné de l’énergie. A tous – un grand merci » (Norėčiau tau pasakyti kokia buvo nuostabi ši grupė,  tai jie man suteikė energijos. Visiems labai ačiū).

Daina Kazlauskaitė (prancūzų kalbos dėstytoja): „Dirbu ne tik su gražiais, protingais ir gabiais studentais, bet ir puikiais aktoriais,  atvirais pasauliui jaunuoliais. Didžiuojuosi savo studentais. Esu labai dėkinga Joelle leidusiai man pamatyti studentus iš kitos pusės, kitoje aplinkoje. Taip pat tariu ačiū Prancūzų institutui Lietuvoje, iniciavusiam šį projektą ir UKC administracijai padėjusiai realizuoti šį projektą“.