M. de Cervanteso klubas kvies keliauti į Ispaniją

Gegužės 20 d., 18val., Vero cafe@VDU (S. Daukanto g. 28) vyks paskutinis šį semestrą Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo renginys apie keliones Ispanijoje. Vakaro organizatoriai šmaikštauja, kad savaitę pradėjus ispaniško šėlsmo pripildytame renginyje, sesija vėliau eisis kaip iš pypkės.

Ispanija keliautojus vilioja savo paplūdimiais, neaprėpiamais kalnais, išraiškinga gamta, turtingu architektūros paveldu, išskirtinėmis kulinarijos tradicijomis ir šventėmis. Vis dėlto ne visiems teko apsilankyti šioje kontrastų šalyje, todėl renginyje „¡Buen viaje!“ kiekvienas galės sužinoti daug vertingos informacijos, kurios tikrai prireiks keliaujant į šiltąjį pietų kraštą. Taip pat susirinkusiųjų lauks gyvai atliekamos ispaniškos dainos ir saldžios vaišės.

Renginys „¡Buen viaje!“ yra paskutinė veikla iš projekto „Primavera en español/Ispaniškas pavasaris“, kuriam Vytauto Didžiojo universitetas, laimėjus studentiškų organizacijų paramos konkursą, suteikė dalinį finansavimą. Ši parama padėjo M. de Cervanteso klubui surengti visą puokštę pačių įvairiausių renginių, skirtų ispaniškos kultūros populiarinimui.

Mokytis lenkų kalbos gerai, važiuoti į Varšuvą dar geriau!

Kelionės, nesvarbu, ar jos turistinės, ar poilsinės, ar pažintinės, kiekvienam duoda labai daug. Visų pirma, pamatai ne tik kitokią aplinką, bet ir susipažįsti su nauja kultūra bei kalba. Pasak Šv. Augustino „pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį“. Mums, šešioms VDU studentėms: Solveigai Lukminaitei, Dovilei Urbanavičiūtei, Audronei Šopauskaitei, Ievai Žindžiūtei, Monikai Rudvalytei ir Erikai Kisieliūtei buvo suteikta galimybė gegužės 7-10 dienomis pabuvoti Varšuvoje ir aplankyti žymiausias šio miesto vietas: senamiestį, įvairius muziejus, parką ir t.t.. Tokią galimybę mums už gerą lenkų kalbos mokymąsi suteikė ir visą kelionę finansavo Lenkijos institutas Vilniuje, todėl nuoširdžiai dėkojame šio instituto direktorei dr. Malgožatos Kasner bei visiems, prisidėjusiems prie kelionės organizavimo.

Mūsų pažintinė kelionė su Varšuva prasidėjo nuo senamiesčio aplankymo. Čia grožėjomės nuostabia miesto architektūra, puošniomis bažnyčiomis ir paminklais, skirtais žymiems Lenkijos žmonėms. Po to aplankėme Karališkuosius rūmus (Zamek Królewski), Žydų istorijos muziejų (Museum Historii Żydów Polskich), Šopeno muziejų (Museum Chopina), Koperniko mokslo centrą (Centrum Nauki Kopernik), Varšuvos sukilimo muziejų (Muzeum Powstania Warszawskiego), Kultūros ir Mokslo rūmus (Pałac Kultury i Nauki), Park Łazienkowski ir t.t.. Taip pat užsukome į Varšuvos universitetą (Uniwersytet Warszawski), kur susitikome ir maloniai pabendravome su Baltistikos instituto studentais bei šio instituto vadove dr. Irena Szulska. Didelį įspūdį paliko miuziklas „Deszczowa Piosenka“ (Teatr ROMA), kur susižavėjusios dainą „Dzień dobry“ traukėme kartu su miuziklo aktoriais. Visa kelionė praėjo labai sklandžiai, oras buvo kaip užsakytas ir įspūdžiai liejosi per kraštus. Būdamos Varšuvoje mes ne tik apsilankėme įvairiuose muziejuose, bet ir susipažinome su šalies kultūra, užmezgėme naudingas pažintis su Varšuvos universiteto studentais bei turėjome galimybę praplėsti savo lenkų kalbos žinias.

Kiekviena iš mūsų Varšuvoje pamatėme labai daug, todėl dalinamės įspūdžiais ir rekomenduojame pakeliauti po Lenkiją, o ypač nors trumpam užsukti į sostinę Varšuvą.
(Erika Kisieliūtė)

Kelionę pradėjome įžymiausių Varšuvos senamiesčio kultūros paminklų lankymu, pradedant Koperniko paminklu bei toliau keliaujant pagrindine senamiesčio gatve – Krakowskie Przedmieście. Gilų įspūdį čia paliko aplankytų bažnyčių architektūra, gido pasakojimai apie XVII – XIX a. Lenkijos didikų istoriją, jos ryšius su Lietuva. Pirmąją dienos pusę vainikavo Karaliaus rūmų (Zamek Królewski) aplankymas. Čia įkurtame muziejuje galėjome pamatyti nuostabią ekspoziciją, apimančią senovinių kilimų, skulptūrų, baldų kolekciją, paveikslų, vaizduojančių svarbius Lenkijos istorijos įvykius, galeriją, žvalgėmės po atkurtas svarbiausias, įvairias funkcijas atlikusias, rūmų patalpas. Muziejus paliko didelį įspūdį tiek savo ekspozicijos grožiu, tiek galimybe įsigilinti į senovės Lenkijos didikų istoriją, žinoma, turinčią daug bendro su mūsų didikų istorija.

Vėliau aplankėme F. Šopeno muziejų (Muzeum Fryderyka Chopina), kuris stebino savo inovatyvumu. 2010 (Šopeno metais) atnaujintas muziejus sužavėjo savo eksponatų gausa bei jų pateikimo būdu, leidusiu indviduliai bei interaktyviai peržvelgti Šopeno gyvenimo ir kūrybos istoriją, klausytis jo kurtų muzikos kūrinių, sekti jo kelionių po Europą vingiais. Aplink skambantys Šopeno kūriniai sukūrė šiltą ir šarmingą atmosferą, o 3 aukštus apimanti ekspozicija nepaliko abejingų.
(Monika Rudvalytė)

Labai gerą įspūdį paliko susitikimas su Varšuvos universiteto (Uniwersytet Warszawski) Baltistikos instituto studentais. Be galo šiltas mūsų grupelės iš VDU priėmimas Varšuvos universitete ir nuoširdus pašnekesys su Baltistikos instituto vadove dr. Irena Szulska bei čia lietuvių kalbos besimokančiais studentais, suteikė puikią galimybę sustiprinti ryšius su šiuo vienu didžiausiu Baltijos regiono universitetu, įkurtu 1816 m. Šis susitikimas buvo labai įdomus ir naudingas, nes mums tai buvo ne tik nuostabi proga pabendrauti su lenkų studentais, užmegzti naujus kontaktus, bet taip pat geriau pažinti vieniems kitus ir sustiprinti lietuvių – lenkų draugystę.
(Ieva Žindžiūtė)

Kelionėjė labiausiai įsiminė Varšuvos sukilimo muziejus, įrengtas seno fabriko pastate. Jis stebina savo erdvumu. Pačiame muziejuje gausu eksponatų, kuriuos atidavė buvusių sukilėlių artimieji. Ekspozicijos puikiai perteikia ne tik įvykius, bet ir iliustruoja nuotaikas vyravusias Antrojo pasaulinio karo metu Varšuvoje. Man šis muziejus labiausiai patiko dėl eksponatų gausos ir dėl to, jog jame galima puikiai susipažinti su sukilimo istorija. Įdomiausia – tai siena, nusėta sukilimo dalyvių skiriamaisiais ženklais, daugiausia padarytais iš pavoktų nacių vėliavų, ir spausdinimo mašinos, kurias iki šiol tebenaudoja muziejaus darbuotojai.
(Audronė Šopauskaitė)

Man labai patiko lankytis Łazienki Królewskie. Tai nepaprastai gražus parkas, kurį patarčiau aplankyti visiems. Šiame parke galima išvysti įvairių senovinių pastatų, kurie yra skirtingų architektūrinių stilių. Taip pat parke gausu skulpturų, kurios mena įžymius Lenkijos žmones. Parke labai gražu: čia daug žalumos, auga įvairūs augalai, o po parką vaiščioja puošnieji povai. Tačiau mane nustebino, kad žmonėms negalima sėdėti ant vejos. Taip pat man ypatingai patiko senoji oranžerija.
(Dovilė Urbanavičiūtė)

Viena iš labiausiai įstrigusių aplankytų vietų Varšuvoje buvo įspūdingieji 231 m aukščio Kultūros ir Mokslo rūmai (Pałac Kultury i Nauki). Visgi tai pats aukščiauias Lenkijos statinys, kuris mena stalinistinius laikus, nes buvo statytas XX a. 6 dešimtmetyje. Pažymėtina, kad iš pradžių šie rūmai buvo pavadinti Stalino vardu, bet vėliau pavadinimas buvo pakeistas. Šis pastatas buvo kaip Stalino dovana Lenkijai bei turėjo kelti SSRS didybę. Iš pradžių čia buvo įrengti teatrai, kino teatrai ir muziejai, baseinas, vykdavo įvairūs festivaliai, taigi nuo pat pradžių buvo žmonių traukos centras. Labai įdomus faktas, kad būtent šiuose rūmuose buvo surengtas pirmasis vakarietiškos muzikos koncertas sovietinėje aplinkoje, tai būtent „The Rolling Stones“ pasirodymas .Vis dėl to, šiuo metu Kultūros ir mokslo centre yra įsikūrę biurai, konferencijų salės, parodos, yra net virš 3 tūkstančių kambarių. Įdomiausias dalykas, mums turistams, buvo galimybė pasikelti į 31 aukštą į apžvalgos aikštelę bei pasigrožėti įspūdingai atsveriančia Varšuvos panorama. Taigi tai buvo ne tik puiki proga pučiant stipriam vėjui atsigaivinti, gerokai virš 100 metrų esančioje aikšteleje, bet ir išvysti nuostabią Varšuvos panoramą iš taip aukštai.
(Solveiga Lukminaitė)

Taigi, mes kviečiame visus mokytis lenkų kalbos ir susipažinti su turtinga Lenkijos kultūra!

Filmo „Balius“ peržiūra

Rytų bičiulių sambūris „Diwan” jau švenčia savo penktąsias susikūrimo metines. Ta proga gegužės 9 d. 17.47 val. Gedimino g. 44, 303-je auditorijoje vyko sambūrio „Diwan” ir Kauno apskrities Gestų kalbos vertėjų centro susitikimas, kurio metu buvo žiūrimas žinomo italų režisieriaus ir scenaristo Ettore Scolos 1989 m. sukurtas filmas „Balius”. Šį filmą gaubia prarasto laiko ilgesys. Pagrindinis herojus taip pat yra laikas. Neišeinant iš aptriušusios šokių salės prieš mūsų akis prabėga keliasdešimt Europos istorijos dešimtmečių ir svarbiausi jos personažai.

Video reportažas

In Memoriam

Ar kas galės išgirsti neištartus žodžius, suprasti neišsakytą mintį, kai mirtis palieka tik daugtaškį nebūsimam tekste… Netekome Nuno Guimarães – Kolegos ir Mokytojo, Draugo ir Humanisto, Portugalijos patrioto ir Lietuvos bičiulio… Užgeso gyvenimas, ir nutrūko misija, siekusi suartinti žmones per žodį, šalis – per pažinimą. Nuno asmenybės šviesa lyg – žibintas ant kalno – degino save, kad kiti rastų kelią į atradimą ir pažinimą. Staigi mirtis užpūtė žibintą. Tikim kad šviesa, virtusi atmintim, lydės kitus gyvenimus, turėjusius laimės pažinti Nuno. Obrigado, Nuno…

Sigitas Lūžys

Straipsnis bernardinai.lt portale.

„Primavera en español“: kas bendra tarp Ispanijos kino ir vynininkystės?

Antroji festivalio „Primavera en español“ savaitė prasidėjo dviem skirtingais, daug susidomėjimo sulaukusiais renginiais. Dalyviai susipažino su dviem svarbiomis Ispanijos ekonomikos, tuo pačiu ir kultūros, šakomis – vynininkyste ir kinu. Šie du dalykai yra tai, kas garsina Ispaniją visame pasaulyje ir be ko ši šalis nebūtų tokia, kokią ją regime šiandien.

Paskaitą apie tai, kaip ant mūsų stalo atsiranda geriausi ispaniški vynai, skaitė Tadas Abišala, Lietuvos someljė asociacijos narys. Buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas, šiandien puikus vyno ir vynininkystės ekspertas, pasakojo apie ispaniško vyno istoriją, kuri skaičiuoja jau trečią tūkstantmetį. T. Abišala paskaitos dalyvius supažindino su visais Ispanijos vynuogynų regionais, garsiausiomis vyno daryklomis, vyno ir vynuogių rūšimis, gaminimo bei brandinimo tradicijomis. Išdavė paslaptis, kaip išsirinkti norimą vyną, suprasti, kas parašyta ant vyno butelio etiketės ir kad saulėtosios Ispanijos vynai skirti mėgautis iškart. Kiekvienas šio renginio metu bent trumpam galėjo pasijusti tikru vyno ekspertu.

Antradienio vakarą visi kino gurmanai rinkosi į ispaniško filmo „Carol kelionė“ peržiūrą. Šio ispaniško kūrinio mintys ir siužetas – įspūdingi bei įkvepiantys. Nors tai ne komedinio žanro filmas, tačiau jo metu auditorijoje netrūko juoko, nes buvo nemažai humoristinių scenų. Gausiai susirinkę žiūrovai po filmo negailėjo gerų žodžių, visi liko patenkinti.

Ispaniškos kultūros festivalis „Primavera en español“ artėja prie finišo. Liko tik keli renginiai iki šventės uždarymo. Tad jei dar nespėjote pajusti ispaniškos dvasios, galite tai padaryti ketvirtadienio renginyje apie Kataloniją ir ispaniškos virtuvės pažinimo pamokėlėje. Na, o penktadienį vyksiantis festivalio uždarymas garantuoja puikią nuotaiką, flamenko aistrą ir tikrą ispanišką fiestą.

„Primavera en español“: du renginiai proto mankštai

Pirmąją „Primavera en español“ savaitę užbaigė du renginiai, skirti proto mankštai ir dar gilesniam Ispanijos krašto pažinimui. Festivalio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Ispanijos ekonomikos subtilybėmis, sužinoti apie ispanų kalbos mokėjimo naudingumą bei galiausiai susirungti protų mūšyje ispanakalbių šalių tematika. Kiekviename „Primavera en español“ renginyje netrūko ne tik dalyvių, bet ir geros nuotaikos bei pavasarinės šilumos.

Balandžio 26-ąją įvyko vienas iš solidžiausių festivalio „Primavera en español“ renginių – „Spanish language: your window of opportunities“ (liet. ispanų kalba – tavo langas į galimybes), skirtas Ispanijos ekonomikai ir ispanų kaip verslo kalbos pristatymui. Pirmasis pranešimą skaitė verslininkas iš Ispanijos José María Rodríguez, kurio dosjė galima rasti darbo patirtį Ispanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje bei net aštuonių kalbų mokėjimą. Studentai susidomėję klausėsi energija trykštančio ispano, aiškinančio Ispanijos ekonominės krizės priežastis bei giriančio lietuvių krizės įveikimo planą, kuris, pasak J. M. Rodríguez, yra puikus pavyzdys visoms šalims, susiduriančioms su panašiais sunkumais. Taip pat verslininkas papasakojo apie Ispanijos ir Lietuvos verslininkų bendradarbiavimą, galimybes pradėti verslą arba įsidarbinti tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje, gerai mokant ispanų kalbą. Antroji verslo pasaulio atstovė Raminta Kuodytė, paantrino kolegos išsakytai minčiai apie ispanų kalbos svarbą, nes būtent jos išmanymas padėjo jaunai ir atkakliai merginai užmegzti verslo ryšius tarp Lietuvos ir Argentinos. UAB „Ramchos“ atstovė papasakojo savo sėkmės istoriją ir pateikė studentams intriguojantį pasiūlymą – kaip tik šiuo metu jos bendrovė ieško naujų darbuotojų iš Lietuvos, gerai mokančių ispanų bei rusų kalbas.

Balandžio 27-ąją, į paskutinį pirmosios „Primavera en español“ savaitės renginį susirinko daugiau negu pusšimtis smalsių ir laimėti pasiryžusių, protų mūšio ispanakalbių šalių tematika, dalyvių. Savo jėgas išbandė net dešimt komandų, kurias sudarė Ispanijos ar kitų ispaniškai kalbančių šalių gerbėjai ir gerbėjos. Dalyviams buvo pateikiami vis įdomesni ir įvairesni klausimai, dėl kurių neretai reikėdavo gerokai pasukti galvas. Sunkiausiai susirinkusiems sekėsi įveikti geografinius klausimus, o smagiausios ir daugiausiai ovacijų susilaukusios buvo ispaniškos muzikos mįslės. Protų mūšį laimėjo pati mažiausia trijų merginų grupelė, kuri lyderės poziciją užėmė nuo pat vakaro pradžios. Pasibaigus žaidimui susirinkusieji neskubėjo skirstytis, aptarinėjo jau praėjusius „Primavera en español“ renginius ir svarstė kuriuos aplankys kitą savaitę. O laukia dar tikrai nemažai – antroji ispaniško kultūros festivalio savaitė startuos balandžio 29 dieną, renginiu apie vynininkystės tradicijas Ispanijoje, o pasibaigs uždarymo fiesta su flamenko šokiais.

Ispaniškos literatūros ir teatro renginys „Ispanų kalbos keliais“

Balandžio 24 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“ vyko festivalio „Primavera en español“ ispaniškos literatūros ir teatro renginys „Ispanų kalbos keliais“. Jaukus vakaras buvo skirtas pažinčiai su ispanų kalba, literatūra ir istorija.

Spalvingo renginio metu buvęs VDU dėstytojas, dar ir šiandien universiteto bendruomenės labai mylimas Bronius Dovydaitis pristatė tris ispanų kultūrinius–literatūrinius aspektus. Savo pranešimą jis pradėjo nuo pasisveikinimo ispanų kalba ir priminimo, kad visų pirma visi susirinko pagerbti Miguelį de Cervantesą, kuris tapo viena ryškiausių literatūrinių personų, garsinančių Ispaniją visame pasaulyje dar ir šiandien.

B. Dovydaitis pasakojo apie ispanų klabos ištakas ir kaip ši kalba išplito po bemaž visą Pietų Ameriką. Susirinkusieji taip pat galėjo išgirsti ir įdomių faktų apie Miguelio de Cervanteso, gimusio 1547 m., asmenybę. Didis ispanų rašytojas ketino tapti kunigu, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad jis atsidūrė tuometinėje kariuomenėje. Vienos misijos metu M. de Cervantesui buvo sužalota kairė ranka ir jis nebegalėjo jos valdyti. Atrodo, kad tokių išgyvenimų nepakako – garsusis ispanų rašytojas, grįžimo iš kariuomenės metu, buvo pagrobtas piratų ir penkerius metus laikytas nelaisvėje Alžyre. Galiausiai buvo išpirktas ir grįžęs į Tėvynę ėmėsi rašytojo plunksnos. „Tokia patirtis Cervantesui pasitarnavo kuriant įspūdingas istorijas“,- teigė B. Dovydaitis.

Žinoma paminėtas ir garsiausias M. de Cervanteso kūrinys „Don Kichotas“. Šiam kūriniui jau daugiau negu 400 metų, tačiau romanas vis dar yra populiarus ir jau tapęs pasaulinės literatūros klasika. „Visi paklausti ar yra skaitę Don Kichotą dažniausiai atsako, kad yra skaitę, net jei ir neskaitė, nes lyg ir gėda, kad neskaitei tokio kūrinio“, – šmaikštavo B. Dovydaitis. Don Kichotas atspindi tuometinio riterio ir visuomenės vertybių portretą, kurį M. de Cervantesas kūrė ironizuodamas ir pašiepdamas visuomenės tuštybę ir trūkumus.

VDU dėstytojas Francesco Zambera pradėjęs savo darbą VDU bendruomenėje kaip italų dėstytojas, šiandien studentus moko ir jidiš kalbos. Jis pasakojo apie jidiš, sefardų, italų ir ispanų kalbų panašumus viduramžiais ir kai kuriuos išlikusius savitumus ir iki šių dienų. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi skaitomų tekstų sefardų ir ispanų kalbomis. Ta pati istorija skambėjo labai panašiai, bet kartu ir skirtingai.

Ispaniškos literatūros ir teatro renginio kulminacija tapo nuotaikinga Miguelio de Cervanteso klubo narių ir VDU studentų staigmena. Ispaniškai ir lietuviškai buvo skaitomos ištraukos iš „Don Kichoto“, o linksmoji dalis prasidėjo tuomet, kai į sceną žengė pats tikriausias Don Kichotas su savo ginklanešiu, ištikimuoju Sanča Pansa. Įspūdingų dekoracijų apsuptyje buvo suvaidintos pačios žymiausios akimirkos iš Don Kichoto Lamančiečio nuotykių. Čia jis kovėsi su vėjo malūnais, svajojo apie gražuolę Dulsinėją, rodė savo narsą ir didvyriškumą.

„Primavera en español 2013“ ispaniškos kultūros festivalio startas

Balandžio 23 dieną Kaune prasidėjo ilgai lauktas ir beveik dvi savaites truksiantis ispaniškos kultūros festivalis „Primavera en español 2013“, kurį organizuoja VDU Užsienio kalbų institutas ir Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas.

Nors dangus buvo apniukęs, M. de Cervanteso klubo nariai universiteto bendruomenei bei kauniečiams dovanojo ispaniškos saulės spindulius. Balandžio 23-osios vidurdienį, skambant ispaniškiems ritmams, studentai universitete sveikino kiekvieną sutiktąjį, dovanodami knygas ir rožes – taip buvo minima tarptautinė Knygos diena. Vėliau ispaniškas šurmulys persikėlė į Laisvės alėją, kur buvo pasveikinti ir kauniečiai. Studentai džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti Joano Plazos, Kauno „Žalgirio“ vyr. trenerio ir rašytojo, idėją – Knygos diena buvo paminėta taip, kaip ją švenčia Barselonos gyventojai. Tikimasi, kad toks tarptautinės Knygos dienos minėjimas ilgainiui taps gražia tradicija Kaune.

Po knygų ir rožių fiestos Laisvės alėjoje, studentai sugrįžo į universitetą, kur laukė dar vienas renginys – parodos „Alhambra, laiko šviesa“ atidarymas. Ją universiteto bendruomenei dovanoja Ispanijos Karalystės ambasada. Parodos atidarymo proga sveikinimo žodį tarė UKI direktorės pavaduotoja Vilma Bijeikienė ir Ispanijos Karalystės ambasados atstovas p. Carlos Lucini Baquerizo. Misijos vadovo pavaduotojas teigė, kad ši paroda suteikia galimybę ne tik pasižiūrėti į neįtikėtino grožio Alhambra rūmų ansamblį, bet ir geriau pažinti XIII-XVa. Ispanijos dvasią, istoriją, architektūrą ir meną. Paroda bus eksponuojama iki gegužės 2 dienos, K. Donelaičio g. 52 2-ojo aukšto fojė.

Oficialiai paskelbta festivalio pradžia

Pirmosios dienos renginių sąrašą užbaigė Didžiojoje auloje vykusi oficiali festivalio „Primavera en español 2013“ atidarymo šventė. Buvo galima išgirsti daug gražių sveikinimo žodžių iš VDU studijų prorektoriaus Kęstučio Šidlausko, kuris pripažino, kad šis ispaniškų renginių maratonas vertas pavasario festivalio vardo. Vėliau žodis buvo perduotas jau minėtam garbingam svečiui iš Ispanijos ambasados – p. Carlos Lucini Baquerizo. Jis paruošė prezentaciją apie garsiausio Ispanijos rašytojo Miguelio de Cervanteso kūrinio pagrindinį herojų Don Kichotą ir jo įtaką Ispanijoje bei kitose šalyse, formuojant nuomonę apie ispanų tautą.

Galiausiai Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo prezidentė Vigilija Žiūraitė supažindino atidarymo šventės dalyvius su klubo veikla, pasiekimais ir pabrėžė, kad reikėjo nueiti ilgą kelią iki to, ką klubas yra pasiekęs dabar. „Mes lyg maži Don Kichotai kovojome už ir prieš – prieš sukurtus stereotipus ir už savo svajones“. Pasak jos, nuo spalio mėnesio atgijęs ir aktyviai veikiantis klubas turi dar daug idėjų ir planų, tad tikrai yra nemažai ko siekti.

Atidarymo šventę vainikavo VDU Muzikos akademijos studenčių Gretos Veličkaitės, Indrės Grušelionytės ir Karolinos Šciuckaitės koncertas, kuriame buvo atliekami ispaniški kūriniai. Po jo, pasibaigus oficialiajai daliai, visi šventės dalyviai buvo pakviesti prie vaišių stalo, kur jų laukė ispaniški užkandžiai ir vyno taurė.

VDU skatina lenkų kalbos ir kultūros puoselėjimą

2013 m. balandžio 22 d. įvyko VDU Adomo Mickevičius lenkų kalbos ir kultūros klubo atidarymas. Renginyje dalyvavo, vieno pagrindinių VDU UKI partnerių, Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Kasner, kuri pabrėžė organizacijos sukūrimo reikšmę ir kalbos puoselėjimo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Viso renginio metu muzikinę programą atliko Lietuvos Edukologijos universiteto ansamblis Evviva L’arte.

Renginyje buvo pristatoma nauja akademinė organizacija universitete, aptarta vizija ir veiklos kryptys, apžvelgtos studijų ir mokslinių stažuočių Lenkijoje galimybės. Klubo tikslas yra populiarinti lenkų kalbą ir kultūrą, vienyti besidominčius asmenis, skleisti informaciją susijusią su lenkų kalba, literatūra, menu, kinu, tradicijomis ir studijų galimybėmis, – teigė vienas iš Klubo iniciatorių Mindaugas Norkevičius.

Artimiausiuose Klubo planuose edukacinis savaitgalis Varšuvoje, lenkiškų filmų peržiūros, šokių pamokų vakarai ir ekskursijos po lenkiškas vietoves Lietuvoje.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

VDU UKI – LKPA nominacijos „Balto filologo skrynelė” nugalėtojas

2013-03-15 Vilniuje, Svečių namuose „Domus Maria” (Aušros vartų g. 12), įvykusioje pirmojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos įsteigtos nominacijos „Balto filologo skrynelė” įteikimo ceremonijoje, įteikti pirmieji apdovanojimai. Apdovanojimus – dvi „Balto filologo skryneles” ir diplomus – įteikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, LKPA prezidentė Eglė Šleinotienė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Pirmoji nominacija – už inovatyviausią kalbininkų veiklą ir jos pamatuotą naudą – įteikta VDU Užsienio kalbų institutui. Dėkodama už garbingą įvertinimą, UKI direktorė prof. Nemira Mačianskienė teigė, kad priima šį apdovanojimą kaip visų instituto dėstytojų veiklos ir VDU kalbų politikos įvertinimą, kalbėjo apie universitete plėtojamas daugiakalbystės galimybes.

Renginyje dalyvavo kalbininkai, mokslininkai, Lietuvoje veikiančių tarptautinių organizacijų atstovai, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovai, kalbos politikos kūrėjai ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos nariai.

Nominacijos steigėjas – Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, savo veiklą pradėjusi 2006m. Savo misijoje asociacija akcentuoja gimtosios kalbos saugojimą ir puoselėjimą, kitų kalbų mokymą(si), pedagogų dalykinės kompetencijos tobulinimą, kalbų pedagogų kūrybiškumo, humanizmo, tolerancijos, pilietiškumo ugdymą. LKPA (www.lkpa.uki.vu.lt) yra pasaulio kalbų pedagogų asociacijų federacijos FIPLV (www.fiplv.org) narė ir viena iš Europos kalbų pedagogų asociacijos REAL (www.real-association.eu) steigėjų.

Nominacijos Idėjos autorė -Dr. Ina Dagytė Mituzienė, dailininkė Marytė Dominaitė-Gurevičienė. Nutarta kasmet organizuoti nominacijų šventę, kur nugalėtojui – nusipelniusiems asociacijos nariams ir/ar organizacijai – būtų teikiama „Balto filologo skrynelė. Baltas filologas – profesionalus, etiškas, iniciatyvus, entuziastingas savo srities atstovas. Antroji reikšmė pozicionuoja baltus kaip baltų genčių visumą, jų tradicijų puoselėjimą ir tęstinumą.

apdovanojimo liudijimas