Kauno jaunimo apdovanojimas VDU klubui „Gyva gestų kalba“

“Noras atlikti gražius darbus dėl kitų gerovės, spindi gražiausiomis spalvomis, suteikia drąsos, ryžto ir asmeninio džiaugsmo. Linkime kilti į neaprėpiamą aukštį, visada turėti plačią ir šviesią svajonę.“

Tokiais Kauno miesto mero žodžiais spalio 30 dieną jau šeštą kartą buvo pasveikintos ir apdovanotos Kauno aktyvaus jaunimo organizacijos ir Kauno jaunimo lyderiai.

Kauno jaunimo apdovanojimus kasmet rengia Kauno jaunimo reikalų taryba, kuri sudaroma pariteto principu iš Savivaldybės institucijų ir įstaigų bei jaunimo organizacijų atstovų.
Renginyje buvo išdalinti penki apdovanojimai:

Jaunimo lyderis – apdovanojimas buvo įteiktas Kauno jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos vicepirmininkei Vainetai Parnarauskaitei.

Jaunimo renginys – Tarptautinė studentų diena, kurią pernai suorganizavo visų aukštųjų mokyklų studentų savivaldos.

Jaunimo partneris – nuolatos studentams padedantys Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas ir Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) rektorius prof. Zigmas Lydeka.

Jaunimo organizacija – Akademinis politologų klubas.

Jaunimo indėlis Kauno miestui – lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros klubui „Gyva gestų kalba“.

Iš tiesų, labai smagu būti pastebėtiems. Lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros klubas „Gyva gestų kalba“ be galo džiaugiasi gavę apdovanojimą, kuris ne tik įvertina pastangas prisidėti prie tolerantiškos visuomenės kūrimo, tačiau kartu įpareigoja naujiems darbams ir projektams.

Plačiau apie renginį kaunodiena.lt portale.

M. de Cervanteso klubas surengė talką VDU Botanikos sode

Lygiai prieš savaitę, spalio 18 d., šaltą rudens popietę Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo atstovai nepabūgo lietaus bei vėjo ir išsiruošė į VDU Kauno botanikos sodą. Čia jų laukė ne tik ekskursija ispanų kalba, bet ir visa galybė rudeninių lapų, kuriuos klubo nariai pasisiūlė surinkti ir taip prisidėti prie sodo tvarkos.

Ekskursiją ispanų kalba vedė Manuelis Marques Lopez, Europos savanorių tarnybos (angl. European volunteer service – EVS) savanoris VDU Botanikos sode. Vaikinas Lietuvoje jau daugiau negu pusmetis, tačiau galimybę pasakoti apie oranžerijos augalus ispanų kalba turėjo pirmą kartą. Tai buvo unikali patirtis tiek jam, tiek M. de Cervanteso klubo nariams. Pastaruosius nudžiugino ne tik pašnekesiai ispanų kalba, bet ir oranžerijoje sutiktos palmės, primenančios saulėtąją Ispaniją.

Po nuotaikingos ekskursijos, klubo nariai, kartu su ispanu Manueliu, surengė talką ir tvarkė Botanikos sodo aplinką. Studentams, savo dienas leidžiantiems palinkus prie knygų, fizinis darbas suteikė daugiau energijos, negu nuovargio. Ispaniškoji universiteto organizacija džiaugėsi, kad galėjo atlikti šį gerą darbą ir taip tik patvirtinti, jog jos nariai yra socialiai atsakingi.

M. de Cervanteso klubas vienu iš savo veiklos prioritetų visuomet laikė studentų, savanorių ar praktiką atliekančių asmenų iš ispanakalbių šalių, integraciją į mūsų universiteto bendruomenę. Būtent dėl šios priežasties klubo nariai užmezgė ryšį ir su Manueliu Marques Lopez, kurį pakvietė ir į kitas klubo organizuojamas veiklas.

Simonos Siniauskaitės fotoreportažas

Tautosakos tradicijos Norvegijoje: pasakojimai, mitai ir viduramžių baladės

Vytauto Didžiojo universitetas, K. Donelaičio g. 52-514

15:00, trečiadienis, spalio 23 d, 

Paskaita orientuota į Norvegijos trolius, juodąsias mirties raganas ir viduramžių sunkiojo metalo balades. Paskaitoje pristatomi mitinio pobūdžio būtybių kilmės ir mitai, kuriuose aprašomi ateities įvykiai ir kaip vystėsi viduramžių baladės, kurios pirmą kartą buvo atliktos Bergeno teisme, o dabar atliekamos sunkiojo metalo grupių, tokių kaip Tyr.

Sigrid Aksnes Stykket, gimusi 1950, yra Norvegų literatūros, folkloro, tradicinės kultūros ir fantastikos literatūros dėstytoja Telemark universiteto koledže, Menų ir mokslo fakultete, Norvegijoje.

Mokslinės sritys: Skandinaviškos viduramžių baladės, folkloras ir žodinė tradicija, fantastikos literatūra, norvegų literatūra ir kalba, Faroese kalba ir istorija.

„Paskutiniuosius trejus metus vadovavau pilotiniam projektui, kurio tikslas buvo sukurti internetinį kursą skirtą norvegų literatūrai ir kalbai TUC (Telemark University College), projektas buvo toks sėkmingas, kad šiuo metu grupėse ribojamas studentų skaičius (100 studentų)“.

VDU lenkų kalbos ir kultūros klubo narių devizas – laisvalaikį praleisti kitaip!

VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo nariai atostogas leido kitaip! Toks Klubo narių noras vasaros metu neprarasti užsienio kalbos įgūdžių, pažinti Lenkijos kultūrą skatino atrasti vasaros kursų galimybes Lenkijoje, vykdyti intensyvų akademinį bendradarbiavimą. Klubo nariai kasmet turi galimybę, vasaros metu, lenkų kalbos ir kultūros pažinimą tobulinti geriausiuose Lenkijos universitetuose: Varšuvos, Kardinolo Stefano Višinskio, Krokuvos, Liublino.

Vasaros pradžioje klubo nariams buvo organizuoja išvyka Vilniuje. Doc. dr. Irena Miklaševič studentams vedė ekskursiją po Vilniaus Rasų kapines, sostinės senamiestį. Klubo nariai turėjo galimybę apsilankyti Lenkijos institute, kuriame susitiko ir savo tikslus bei siekius aptarė su instituto direktore dr. Małgorzata Kasner.

Lenkų kalbos ir kultūros vasaros kursai skirti užsieniečiams laimėjusiems stipendijas pagal Lenkijos Respublikos pasirašytas tarptautines bendradarbiavimo studijas ir dvišalius susitarimus. Kursų metu vyksta interaktyvūs seminarai, kuriuose dėstytojai ir studentai iš įvairiausių pasaulio valstybių aptaria populiariausias kultūros, istorijos, politikos, literatūros, daugiakalbystės ir meno temas. Kursuose, skirtingomis kalbomis šnekantys studentai, augę kitokioje aplinkoje, turi nepaprastai gerą galimybę iš arčiau pažinti Lenkiją. Kiekvienos šalies atstovai, kursų metu, per tautų vakarus pristatė savo šalį, šoko, dainavo ir ruošė nacionalinius patiekalus.

VDU istorijos ketvirto kurso studentas Deimantas Ramanauskas paklaustas, kodėl pasirinko lenkų kalbos ir kultūros kursus Liublino katalikiškame universitete, atsakė, jog norėjo patobulinti lenkų kalbą ir giliau pažinti šios šalies kultūrą. Anot, D. Ramanausko didžiausią įspūdį paliko maistas – tradiciniai lenkų virtuvės patiekalai tokie kaip „bigos“, „žurek“ sriuba bei koldūnų rūšių įvairovė. Tarp studentų, laimėjusių vasaros kursų stipendijas, buvo ir kitokių atvykimo prioritetų, jog jų mylimieji kilę iš Lenkijos ar turi giminių šioje šalyje. Noras gauti kuo daugiau žinių vienijo lietuvius ir kitų šalių studentus.

Klubo vadovas Mindaugas Norkevičius vasarą leido atlikdamas mokslinę stažuotę Varšuvos universiteto, Rytų Europos tyrimų centre, dalyvavo tarptautinėse konferencijose Lenkijoje. Anot, M. Norkevičiaus tokios stažuotės prisideda prie profesinio tobulėjimo, leidžia geriau praturtinti užsienio kalbų žinias ir suteikia tarptautinės patirties. Klubo narių, tyrinėjančių Lenkijos istorinę ir užsienio politikos tematiką, gretos auga. Lenkų kalbos žinios šiame kontekste yra privalomos. M. Norkevičiaus nuomone, Klubas siekia vykdyti aktyvią akademinio gyvenimo sklaidą dvišaliame lygmenyje. Toliau vykdomas bendradarbiavimas su Lenkijos institutu. Įgyvendinta bendra idėja ir sukurtas – lenkų kino klubas, kuris jau spalio mėnesio pabaigoje startuos Vytauto Didžiojo universitete.

Vasaros metu Klubas pradėjo vykdyti bendradarbiavimą su žurnalo Goniec litewski redakcija Lenkijoje. Vieno iš žurnalo redaktorių, Maciej Trojnar, nuomone yra svarbu vystyti bendradarbiavimą su Klubo nariais ir Kaunu. Studentai yra kviečiami rašyti straipsnius, recenzijas ir kitokio tipo skiltis – istorijos, kultūros, religijos, politikos, tarptautinių santykių, ekonomikos temomis. Žurnalas leidžiamas lenkų kalba. Straipsnius galima pateikti lietuvių, lenkų, anglų ir rusų kalbomis. Leidinyje tekstus rašo autoriai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.

A. Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas skatina VDU studentus rinktis studijas ir atlikti praktiką Lenkijos universitetuose, mokslo tyrimų centruose, politinėse institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose. Daugiau informacijos apie studijų ir praktikos galimybes Lenkijoje, Klubo vykdomus projektus ir bendradarbiavimą akademiniame lygmenyje galite gauti el. paštu – a.mickeviciausklubas@gmail.com

Darnioji daugiakalbystė: tyrimai, studijos, kultūra

Antroji tarptautinė mokslinė konferencija
Darnioji daugiakalbystė: tyrimai, studijos, kultūra

2013 m. rugsėjo 27-28 d.

Vytauto Didžiojo universiteto
Užsienio kalbų institutas

Geras kelių kalbų mokėjimas tampa vienu iš veiklaus XXI amžiaus žmogaus bruožų. Tad absolventai gebantys komunikuoti keliomis kalbomis, palaikyti tarpkultūrinį dialogą, integruotis į tarptautinę mokslo ir darbo rinką yra šiuolaikinės aukštosios mokyklos siekiamybė.

Rugsėjo 27-28 dienomis VDU vyko Užsienio kalbų instituto 2-oji tarptautinė mokslinė konferencija Darnioji daugiakalbystė: tyrimai, studijos, kultūra, subūrusi tyrėjus, tarptautinius ekspertus, kalbų dėstytojus, studentus diskusijoms, nuomonių pasikeitimui bei įžvalgų paieškoms įvairia daugiakalbystės puoselėjimo tematika. Aptarti kalbų politikos, kalbų mokymo(si) didaktikos, kalbos ir identiteto, kalbos ir kultūros, tarptautiškumo plėtojimo, vertimo bei kiti daugiakalbės kompetencijos ugdymo aukštajame moksle klausimai.

Plenarinius pranešimus strateginiais kalbų politikos Europos Sąjungoje klausimais skaitė Europos kalbų tarybos prezidentas, Europos Komisijos verslo platformos daugiakalbystei pirmininkas bei Berlyno Freie universiteto anglų filologijos garbės profesorius Wolfgang Mackiewicz ir Europos kalbų tarybos valdybos narė bei Danijos Aarhus universiteto Verslo mokyklos Kalbų ir verslo komunikacijos katedros docentė, Karen M. Lauridsen. Pristatyti žodiniai, virtualūs bei stendiniai pranešimai, įvyko apskritojo stalo diskusija apie daugiakalbio pasaulio iššūkių įtaką kalbų mokymui ir mokymuisi.

Konferenciją remia Lietuvos mokslo taryba.

Konferencijos videoreportažas

Konferencijos fotoreportažas

IDKM rekomendacijos

PROJEKTAS UŽSIENIO KALBOS IR DALYKO SINERGIJA
kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-025

įgyvendinamas pagal VP1-2.2-ŠMM-05-K priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 

Baigiamosios projekto Užsienio kalbos ir dalyko sinergija konferencijos,

vykusios 2013 m. birželio 14 d. Vytauto Didžiojo universitete, Kaune,

REKOMENDACIJOS

Išklausę konferencijos pranešimus ir diskusijas bei atsižvelgdami į atliktas integruoto dalyko ir kalbos mokymo (IDKM) mokytojų, mokinių ir mokyklų administracijos apklausas, konferencijos dalyviai teikia šias apibendrinančias išvadas ir pasiūlymus IDMK mokytojų kompetencijų tobulinimui ir tęstiniam IDKM taikymui bendrojo ugdymo programoje.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti IDKM bendrojo ugdymo lygmenyje, turėtų būti atlikti šie veiksmai:

1. ŠMM PATVIRTINTA IDKM TAIKYMO LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE STRATEGIJA

  • Patvirtinta įstatyminė IDKM diegimo bazė, apibrėžti IDKM  taikymo Lietuvos mokyklose tikslai ir uždaviniai.
  • Sukurta IDKM mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema:

–    parengtas IDKM mokytojų kompetencijų aprašas;

–    sukurta ir įgyvendinta IDKM mokytojų rengimo programa (apjungianti formalias, neformalias arba tęstines studijas, savaiminio mokymosi pripažinimą);

–    teisiškai reglamentuoti IDKM mokytojų kvalifikaciniai reikalavimai (pažymėjimas, sertifikatas, diplomas);

–    teisiškai reglamentuota mokinių įgyta IDKM kompetencija (priede prie atestato, sertifikatai);

–    parengti IDKM mokytojų užsienio kalbos vertinimo ir įsivertinimo instrumentai;

–    sukurtos IDKM mokinių vertinimo nuostatos.

  • Sudarytos sąlygos IDKM mokytojų kvalifikacijai kelti:

–       užtikrinta finansinė parama IDKM projektų tęstinumui – užsienio kalbos, IDKM didaktikos seminarams, mokymams kontaktiniu ir nuotoliniu būdu;

–       IDKM mokytojams jų atestacijos metu teikiami papildomi pliusai;

–       IDKM mokytojams papildomo laiko sąnaudos ruošiantis IDKM pamokoms įskaičiuojamos į pedagoginį krūvį;

–       mokyklose skatinamas bendradarbiavimas su kolegomis kalbininkais (kalbininkams valandos už konsultacijas turėtų būti įtraukiamos į jų darbo krūvį).

  • Apibrėžti vadybiniai IDKM organizavimo aspektai:

–       dalykai, kuriuos siūloma integruoti, valandų skaičius, mokinių skaičius;

–       IDKM integravimo moduliai;

–       finansiniai klausimai – reikėtų tiksliai nustatyti tokių dvikalbių pamokų apmokėjimą, nes pasiruošimas tokioms pamokoms reikalauja dvigubai ar net trigubai daugiau laiko;

2. UŽTIKRINTA METODINĖ PARAMA IDKM MOKYTOJUI

  • Parengtas metodinis leidinys „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijos“ su integruotų pamokų scenarijais ir teminių planų pavyzdžiais, suderintas su Lietuvos bendrojo ugdymo programų dalykų turiniu.
  • Mokykloms, taikančioms IDKM, padedama apsirūpinti reikalinga metodine literatūra, supažindinti su informaciniais šaltiniais.
  • Dalykų mokytojams parengti dvikalbio mokymo vadovėliai, jei dėstomas dalykas bus vertinamas pažymiu. Į vadovėlių rengimą reikėtų įtraukti konkretaus dalyko mokytojus, IDKM ekspertus.
  • IDKM metodinės medžiagos duomenų bazės (pvz. IDKM pamokų scenarijų, filmuotų IDKM pamokų) kaupimas Moodle erdvėje.

3. ĮKURTAS IDKM MOKYTOJŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO CENTRAS – TINKLAS (pvz., prie VDU UKI)

Toks centras-tinklas galėtų teikti IDKM mokytojų kvalifikacijos tobulinimo veiklas:

  • apjungti IDKM taikančias ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigas į bendrą tinklą Lietuvoje;
  • rengti užsienio kalbos ir IDKM didaktikos seminarus IDMK mokytojams kontaktiniu ir nuotoliniu būdu;
  • konsultuoti IDKM mokytojus virtualioje Moodle erdvėje bei teikti metodinę paramą, rengiant integruotas dalyko ir užsienio kalbos programas ir pamokų planus;
  • reguliariai rengti IDKM mokytojų metodinės grupės susirinkimus, kurių tikslas – diskutuoti apie  IDKM taikymo aktualijas, dalintis praktiniais pavyzdžiais bei susipažinti su tarptautine dvikalbio ugdymo patirtimi;
  • vykdyti mokslinius IDKM taikymo tyrimus;
  • organizuoti tarptautines IDKM stovyklas Lietuvoje;
  • prisijungti prie tarptautinių IDKM mokyklų tinklų (ELOS, EMILE, CLIL, CertiLingua ir kt.).

Baigiamosios projekto Užsienio kalbos ir dalyko sinergija konferencijos,
vykusios 2013 m. birželio 14 d. VDU, Kaune,
rengėjai ir dalyviai

„Primavera en español“: festivalis pakvietęs įsimylėti Ispaniją

Lietuvoje karaliaujant karštai vasarai, M. de Cervanteso klubo nariai vis dar prisimena kas ją prišaukė į mūsų šalį – ispaniška šiluma, linksmybėmis, flamenko šokiais ir naujomis žiniomis apie pietų kraštą pripildyta pavasario šventė – „Primavera en español“. Nuo balandžio 23 iki gegužės 3 dienos, jau trečius metus iš eilės Kaune vykęs festivalis sugrįžo su šūkiu „Descubre, conoce, enamórate“ (liet. „Atrask, pažink, įsimylėk“).

Šiais metais „Primavera en español” lydėjo įspūdingi skaičiai: dvi savaitės ispaniško šėlsmo, 12 skirtingų renginių, 10 lektorių iš Lietuvos ir užsienio, 20 rėmėjų ir bičiulių, 70 prie festivalio įgyvendinimo prisidėjusių studentų. Darbštūs ir kūrybingi VDU studentai, padedami VDU UKI ir Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje, turėjo galimybę ne tik puikiai praleisti laiką, išmokti dirbti grupėje, bet ir įgyti naujų įgūdžių renginių organizavimo bei viešųjų ryšių srityse.

 Festivaliui dar nespėjus pasibaigti, į organizatorių el. pašto dėžutes pradėjo plūsti padėkos ir pagyrimai. Taip pat siekiant išsiaiškinti dalyvavusiųjų nuomonę apie festivalį, buvo atlikta internetinė apklausa. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad festivalio renginiai buvo įdomūs bei suteikė daug naujos informacijos apie ispanišką kultūrą. Apklausos dalyviai iš galimų 5 balų, „Primavera en español” įvertino apvaliu 5-tuku. Verdiktas paprastas: festivalis pavyko ir jau galime pradėti laukti 2014-tųjų pavasario, nes „Primavera en español” tikrai sugrįš!

M. de Cervanteso klubas nuoširdžiai dėkoja Vytauto Didžiojo universitetui, kurio studentiškų organizacijų paramos dėka buvo įgyvendintos visos 2012/2013 m. pavasario semestro veiklos, tarp kurių ir festivalis „Primavera en español”.

Peržiūrėti bei atsisiųsti atsiminimų knygelę apie „Primavera en español” galima čia.

Atsiliepimai apie „Primavera en español”:

„Aš dėkoju visiems universiteto studentams ir dėstytojams už visą padarytą darbą ir jūsų veiklą. Knygos diena, kurią paminėjote „Primavera en español“ metu Kaune, Katalonijoje yra tolerancijos diena. Kiekviena veikla, kuri išprovokuoja toleranciją yra sveikintina ir gerbtina.”

Joan Plaza, Kauno „Žalgirio“ vyriausias treneris ir rašytojas

„Labiausiai norisi padėkoti visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo prie „Primavera en español“ įgyvendinimo. Uždarėme festivalį ir galime pradėti kurti planus kitiems metams.”

Rima Sabaliauskienė, VDU ispanų kalbos dėstytoja

„Primavera en español“ yra mūsų svajonių išsipildymas. Žmonės, kurie myli ispanų kalbą bei kultūrą susivienijo tam, kad galėtume kartu įgyvendinti savo idėjas ir surengti šią šventę. Džiaugiuosi, kad mums pavyko ir viliuosi, kad šio kasmetinio festivalio tradicija gyvuos dar ilgai.”

Vigilija Žiūraitė, M. de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo prezidentė

„Manau, kad „Primavera en español” metu universitete padaugėjo šypsenų, visi atrodė linksmesni ir geriau nusiteikę. Šis festivalis su entuziazmu man priminė Don Kichoto istoriją.”

Aretas, VDU radijo laidos „Nuotykis už litą“ vedėjas

„Primavera en español“ man reiškia įdomią veiklą, daug naujų kūrybingų žmonių, susibūrusių dėl bendro tikslo. Tai festivalis, kuris yra toks margas kaip ir ispanakalbis pasaulis.”

Vilma Budreikė, VDU absolventė

„Primavera en espanol“ – nuostabus festivalis, leidęs visiems, besižavintiems Ispanija ir jos kultūra, pažinti ją iš arčiau bei iš įvairesnių perspektyvų. Patiko tai, jog renginiai buvo vedami ne tik lietuvių, bet ir anglų bei ispanų kalbomis, tad juose galėjo dalyvauti ir mūsų universitete studijuojantys tarptautiniai studentai.”

 Rosita Reinikytė, ESN VMU prezidentė

„Primavera en español” yra būtent tai, ko trūksta Lietuvoje. Tai festivalis, kuris įnešė į mūsų kasdienį gyvenimą daug šypsenų, ispaniško temperamento ir puikių įspūdžių. Šio festivalio dėka pasijutau esanti Ispanijoje.”

Šarūnė Rimdeikytė, VDU HMF studentė

Įsimintiniausios „Primavera en español” akimirkos:

Projekto „Užsienio kalbos ir dalyko sinergija“ baigiamoji konferencija

2013 m. birželio 14 d. įvyko VDU UKI koordinuojamo projekto „UŽSIENIO KALBOS IR DALYKO SINERGIJA“ (kodas Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-025,  įgyvendinamas pagal VP1-2.2-ŠMM-05-K priemonės „Kalbų mokymo, verslumo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2 ) baigiamoji konferencija.  Konferencija subūrė integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo (IDUKM) mokytojus, jų rengėjus, ŠMM ir mokyklų administracijos atstovus bei visus besidominčius integruoto dalyko ir kalbos mokymo diegimu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose bei apibendrino 2011-2013 m. VDU UKI vykdyto projekto „Užsienio kalbos ir dalyko sinergija“ rezultatus. Konferencijos dalyviai dalinosi gerąja IDUKM taikymo patirtimi ir įžvalgomis apie tolesnę IDUKM plėtrą Lietuvoje.

Konferenciją sveikinamuoju žodžiu pradėjo VDU Užsienio kalbų instituto direktorė prof. dr. Nemira Mačianskienė, konferencijos dalyvius sveikino svečiai: VDU studijų prorektorius prof. dr. Kęstutis Šidlauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja, Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo iniciatorė Lietuvoje doc. dr.  Loreta Žadeikaitė, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktoriaus pavaduotoja, VU UKI koordinuojamo IDKM projekto „Integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo plėtra ugdymo procese“ atstovė Rita Vickienė ir Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo įgyvendinti IDUKM modelį integruodama dalyko ir prancūzų kalbos mokymą, direktorė Vilija Sušinskienė – šiuo metu koordinuojanti projektą  „Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo(si) bendrajame ugdyme modelio diegimas”.

Projekto įgyvendinimo etapus bei projekto rezultatus pristatė:

  • Bendrosios kalbos mokymų patirtį – VDU UKI dėstytojos Daiva Pundziuvienė (anglų kalba) ir Jūratė Andriuškevičienė (vokiečių kalba)
  • IDUKM didaktikos kompetencijos tobulinimo patirtį ir įžvalgas – doc. dr. Vilma Bijeikienė (VDU UKI)
  • Dalyko didaktinės kompetencijos plėtojimo patirtį ir įžvalgas – Daina Kazlauskaitė (prancūzų kalba, VDU UKI) ir dr. Rasa Varsackytė, Kauno Jėzuitų gimnazijos istorijos mokytoja, VDU dėstytoja.
  • Virtualios Moodle erdvės panaudojimo projekte patirtį – Daiva Pundziuvienė (VDU UKI).
  • Metodinės priemonės tęstiniam IDUKM taikymui rengimą – doc. dr. Vilma Bijeikienė  (VDU UKI) ir Danguolė Kukla, Šiaulių Didždvario gimnazijos dailės mokytoja.

Buvo pristatyti du tarptautiniai projektai, susiję su kalbų mokymu ir tarptautiškumo plėtra švietimo institucijose: IntUni – „Daugiakalbystės ir daugiakultūrės mokymosi erdvės iššūkiai tarptautiniam universitetui“ http://intluni.eu (pristatė Nemira Mačianskienė) ir SEAGULL – „Studentų mainų erdvė tikslingam kalbų mokymuisi“ (pristatė Vilma Bijeikienė).

Praktinį IDUKM taikymą, pasidalindami gerosios patirties sklaida, aptarė: VDU UKI dėstytoja Rasa Knyza pasidalino įžvalgomis iš susitikimo-diskusijų su Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojais, mokiniais ir administracijos atstovais. Įspūdžiais ir patirtimi, įgyta praktinio-mokomojo vizito Attendorno Šv. Uršulės gimnazijoje metu pristatė Loreta Latvienė, Kauno Jėzuitų gimnazijos geografijos mokytoja, Danguolė Kukla,  Šiaulių Didždvario gimnazijos dailės mokytoja, Aušra Jakubėlienė, Alytaus profesinio rengimo centro kūno kultūros mokytoja, metodininkė, Laima Danilavičienė, Kauno Jėzuitų gimnazijos ekonomikos mokytoja.

Apskritojo stalo diskusijoje „Praktinis IDUKM taikymas: patirtis, problemos, įžvalgos ir perspektyvos ateičiai“ dalyvavo: Loreta Žadeikaitė (ŠMM), Rigonda Skorulskienė (Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja-ekspertė), Aistė Venclovienė (Šiaulių Didždvario gimnazijos matematikos mokytoja-ekspertė), Lina Viršilienė (Kauno Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja), Vidmantas Vitkauskas (Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius), Rasa Butrimienė (Varpo gimnazija, direktoriaus pavaduotoja), Vilija Sušinskienė (Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė), Vytautas Zubras  (Alytaus PRC direktorius). Diskusijoje taip pat dalyvavo Lydija Merfeldienė, KTU Vaižganto progimnazijos direktorė, Birutė Pukelienė (KPKC, Regioninio vokiečių kalbos mokytojų kvalifikacijos kėlimo centro vadovė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja-ekspertė) ir kiti konferencijos dalyviai. Konferencijos pabaigoje priimtos rekomendacinės gairės IDUKM taikymui Lietuvoje, aptartos tolesnės IDUKM įgyvendinimo perspektyvos.

Baigiamosios projekto Užsienio kalbos ir dalyko sinergija konferencijos, vykusios 2013 m. birželio 14 d. Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, rekomendacijos

Norvegijos nacionalinė diena buvo paminėta ir Kaune

Už metų, 2014 m. gegužės 17 diena, – Norvegijos nacionalinė arba Konstitucijos diena (norvegiškai – Nasjonaldagen arba Grunnlovsdagen) – bus švenčiama jau dušimtąjį kartą. O šiais metais Norvegija mini 199-uosius metus nuo konstitucijos paskelbimo. 1814 m. gegužės 17-ąją buvo pasirašyta viena moderniausių konstitucijų to meto Europoje ir pasaulyje ir ši diena laikoma viena didžiausių švenčių Norvegijoje. Šventę tauta kasmet mini su didžiuliu pasididžiavimu ir entuziazmu: ankstyvas rytas pasitinkamas orkestro garsais, keliamos vėliavos, žmonės pasipuošę Norvegijos vėliavos spalvų – raudonos, baltos ir mėlynos – atributika ar vilkėdami tautinius kostiumus (norv. bunad) išeina į gatves sveikinti vieni kitų bei dalyvauti šventinėse eisenose, paraduose.

Švenčia šią dieną ir kitose šalyse gyvenantys norvegai ar Norvegijos bičiuliai. Ne išimtis ir Vytauto Didžiojo universitete norvegų kalbą besimokantys studentai. Dėstytojo Ugniaus Mikučionio iniciatyva buvo surengta eisena Laivės alėja nuo universiteto iki Prezidentūros kiemelio ir toliau Vilniaus gatve, per Senamiestį. Mojuodami Norvegijos vėliavėlėmis ir trispalviais balionais, dainuodami norvegiškas dainas ir skanduodami norvegiškus šūkius, studentai džiugiai sveikino vieni kitus ir Lietuvos gyventojus. Pastariesiems tai buvo puiki proga sužinoti kokia proga buvo rengiamas šis paradas. Studentai dalijosi įspūdžiais: „Nepaprastai smagu buvo Kauno miesto centre sutikti ir smalsuolių, kurie domėjosi kokia proga mes surengėme eiseną, ir turistų iš Norvegijos, kurie mus sveikino su švente. „Gratulerer med dagen!” – tai frazė, kurią ir girdėjome sakomą mums, ir patys sakėme kitiems, norėdami pasveikinti Norvegijos nacionalinės dienos proga.“

Nacionalinė diena – tikra šventė ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Gal netgi – visų pirma vaikams. Norvegijoje šventiniuose renginiuose dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. Skirtinguose šalies regionuose šiek tiek skiriasi šventimo tradicijos , bet visur tvyro šventinis šurmulys. Gatvės muzikantai, prekyvietės, dažnai įkurtos klubų bei mokyklų, pramogų parkai ir koncertai užpildo gatves. Šią dieną tikrai jaučiamas pakylėjimas ir tautiškumas, kuriuo norvegai sugeba dalytis vieni su kitais.

Aistė Simonavičiūtė

Ką žinai apie lietuvių gestų kalbą?!

Gegužės 15 dieną, studentai ir praeiviai turėjo galimybę susipažinti su lietuvių gestų kalba ir kurčiųjų kultūra. Vienybės aikštėje vyko VDU Pavasario festivalio socialinė akcija “Ei, studente, visi mes lygūs“. Renginio metu VDU UKI Lietuvių gestų kalbos ir kurčiųjų kultūros klubo nariai studentus ir praeivius supažindino su gestų kalba ir kurčiųjų kultūra – dalinosi žiniomis apie šią kalbą, mokino kaip atlikti vieną ar kitą gestą, kartu su praeiviais ir studentais dėliojo rankų antspausdus taip augindami tolerancijos medį ir bendrystę.

Auksės Vabalaitės fotoreportažas