UKI dėstytojai sublizgėjo VDU bendruomenės apdovanojimuose „V2“

Kovo 5-osios vakarą universitete vyko kasmetiniai bendruomenės apdovanojimai „V2“, organizuojami Studentų atstovybės. Šventės metu apdovanojami per metus labiausiai pasižymėję dėstytojai ir geriausiai įsiminę įvykiai. VDU UKI kolektyvo nariai buvo minimi ne vienoje apdovanojimų nominacijoje, o sėkmė nusišypsojo instituto direktorei prof. Nemirai Mačianskienei ir ispanų kalbos dėstytojui Miqueliui Puertui.

M. Puertas jau antrus metus iš eilės laimi apdovanojimą kategorijoje „Metų humoro jausmas“. Linksmasis katalonas atsiimdamas apdovanojimą kiek surimtėjo ir išdėstė savo mintis apie žodžio laisvę, o pastarosios buvo sutiktos publikos ovacijomis. Dėstytojas taip pat džiaugėsi dirbdamas daugiakultūriniame VDU UKI kolektyve, kuriame visi gražiai sutaria ir priima bei supranta vieni kitų skirtumus.

„Metų poros“ nominacijoje buvo išvardinta ne viena graži universiteto pora, tačiau laimėjo viena iš netikėčiausių ir, galima sakyti, egzotiškiausių porų – VDU UKI ir prof. N. Mačianskienė. Atsiimdama apdovanojimą UKI direktorė teigė į „V2“ atėjusi vedina smalsumo ir tikrai nepasigailėjo – rankose laikė puikų savo ilgamečio darbo įvertinimą. N. Mačianskienė svarstė koks ryšys ją sieja su UKI ir galiausiai pašmaikštavo, kad jiedu kaip mama ir vaikas, taip pat pasidžiaugė, kad kasmet tiek daug VDU studentų mokosi kalbas ir padėkojo jiems.

Renginio pabaigoje VDU Kokybės ir strategijos tarnybos direktorė Rita Bendaravičienė išvardijo geriausiųjų VDU dėstytojų dešimtuką (sudarytą pagal studentų įvertinimus dėstymo kokybės apklausoje), į kurį pateko ir UKI kolektyvo narės: Daiva Pundziuvienė, Aurelija Daukšaitė, Nemira Mačianskienė, Ligita Judickaitė-Pašvenskienė. Geriausia metų dėstytoja studentai pripažino HMF Lietuvių kalbos katedros doktorantę Agnę Blažienę.

Vigilija Žiūraitė

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio(j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

M. de Cervanteso klubas susitiko su moksleiviais

Kaip ir kasmet, Miguelio de Cervanteso klubas nepraleido progos sudalyvauti „Moksleivių dienos VDU“ renginiuose. Sausio 16 dieną klubo komanda susitiko ankstyvą rytą, ryškiaspalviais drugeliais, gėlėmis, vėliavomis išpuošė savo stendą VDU organizacijų mugėje ir su nekantrumu laukė susitikimo su šauniausiais draugais – moksleiviais – iš visos Lietuvos.

M. de Cervanteso klubas moksleiviams ne tik pristatė savo veiklas, bet ir paruošė tarpkultūrinio pažinimo, daugiakalbystės, geografijos bei istorijos žinias lavinančias užduotis. Kiekvienas nepatingėjęs pasukti galvą ir atsakyti į klausimus ar žemėlapyje parodyti visas ispanakalbes šalis, buvo apdovanotas prizais. Moksleiviai noriai bendravo su klubo nariais, pozavo nuotraukoms su stilizuotais ispanų menininko Salvadoro Dali ūsais ir ispaniškom vėduoklėm. Taip pat netrūko kalbų apie studentišką gyvenimą ir studijas. Kai kurie moksleiviai buvo tvirtai apsisprendę dėl savo ateities planų: „Mano svajonė – išmokti ispanų kalbą. Nors VDU ir nėra tokios studijų programos, noriu mokytis čia, nes žinau, kad vis tiek turėsiu galimybę puikiai ją išmokti.“ – teigė Gintarė, atvykusi iš Marijampolės.

Vėliau moksleiviai dalyvavo dėstytojos Vigilijos Žiūraitės vedamoje ispanų kalbos pradžiamokslio paskaitoje. Sausakimšoje auditorijoje viso užsiėmimo metu skambėjo juokas. Susirinkusieji turėjo progą ne tik pasimokyti tikros, kasdienėse situacijose naudojamos ispanų kalbos, bet ir sužinojo apie Ispanijoje populiarius gestus, kurie gali padėti susikalbėti be žodžių.

„Moksleivių dienos VDU“ akimirkos:

„Kalbų Kalėdos“ – jauki studentų ir dėstytojų šventė

Gruodžio 11-ąją VDU UKI pakvietė švęsti „Kalbų Kalėdas“ – kultūrų įvairovės ir daugiakalbystės pripildytą žiemos šventę. Popietę pradėjusios Kalėdų Senelio elnėmis prisistatę Miguelio de Cervanteso klubo narės Gintarė ir Ieva, paragino nieko nelaukti ir sužinoti kuo daugiau Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų tradicijų iš viso pasaulio.

Suomiją galima laikyti Kalėdų sostine, juk būtent Laplandijoje gyvena pats Joulupukki (liet. Kalėdų Senelis). Taip teigė VDU Šiaurės klubo nariai, papasakoję apie žiemos šventes šioje šalyje. Mažame Rovaniemi miestelyje, kartu su savo žmona ir elfais gyvenantis Kalėdų Senelis kasmet sulaukia daugybės lankytojų. Pasakiško Kalėdų miestelio vaizdai susirinkusiems padėjo bent jau mintimis nukeliauti į Šiaurės ašigalį ir pasvajoti apie pasivažinėjimą po sniegynus elnių traukiamomis rogėmis.

M. de Cervanteso klubo merginos pristatė pačius įdomiausius faktus apie ispaniškas Kalėdas. Pavyzdžiui, kad ispanai dovanų sulaukia ne tik gruodžio 25, bet ir sausio 6 dieną. Ispanijoje niekuomet neegzistavo Kalėdų Senelio personažas, o vaikams dovanas atnešdavo Trys Karaliai. Vis dėlto dabar pietų šalyje populiaru sulaukti dovanų abejomis progomis. Dar viena neįprasta tradicija Ispanijoje – Naujųjų Metų išvakarėse, laukiant kol laikrodis išmuš vidurnaktį ir skaičiuojant paskutines dvylika sekundžių, suvalgyti po vieną vynuogę, tikint, kad sėkmė lydės ištisus metus. Šią tradiciją išbandę renginio svečiai sutiko – ispanai tikrai pašėlę, jeigu sugeba taip greitai sukramtyti vynuoges! Po nuotaikingų užduočių klubo narės padainavo dainą „Feliz Navidad“ (liet. „Linksmų Kalėdų“).

Vokiečių kalbos dėstytoja Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė kartu su studentėmis atskleidė, kad Vokietijoje vaikai dovanų taip pat sulaukia du kartus, ne tik per Kalėdas, bet ir gruodžio 6-ąją, kuomet po šalį keliauja Šv. Nikolajus. Žiemos šventės šioje šalyje neįsivaizduojamos be Kalėdinių mugių (vok. Weihnachtsmarkt), kuriose žmonės bendrauja, linksminasi, apsiperka ir iš puodelių skanauja karštą vyną. Būtent tokie tradiciniai vokiški puodeliai buvo padovanoti tiems renginio svečiams, kurie įdėmiausiai klausėsi pristatymo.

Itališka virtuvė žavi bene kiekvieną, todėl ir Leonardo da Vinci klubo prezidentė Monika papasakojo kuo italai vaišinasi per Kalėdas. Tikras šventinio stalo karalius – Kalėdinis pyragas (it. panettone), kurį italų klubas patiekė ir į „Kalbų Kalėdų“ vaišių stalą. Klubo narės taip pat pasiūlė visiems kartu pabandyti sudainuoti itališką Kalėdų dainą bei pamokė šventinių frazių.

Anglų kalbos dėstytoja Larisa Voronova susirinkusiems uždavinėjo klausimus apie Rusijoje populiarius Kalėdų ir Naujųjų Metų šventimo papročius ir patiems gudriausiems už teisingus atsakymus padovanojo po stilizuotą snaigę. Taip popietės svečiai sužinojo, kad Kalėdos Rusijoje yra minimos sausio 7-ąją, tačiau pačia didžiausia metų švente išlieka Naujųjų Metų sutikimas, lydimas vaišių ir fejerverkų gausa. Galiausiai dėstytoja visus nustebino sudainavusi tradicinę kalėdinę dainą rusų kalba.

Programą užbaigė lietuviškų kalėdinių tradicijų pristatymas. Tačiau dar nespėjus įpusėti pasakojimo, į duris pasibeldė netikėtas, bet labai džiugiai sutiktas svečias – pats Kalėdų Senelis! Pasidabinęs raudonu kostiumu ir nešinas dovanų maišu, jis teigė atvykęs apdovanoti pačių geriausių dėstytojų ir studentų. Senelis sveikino VDU UKI „Tandem“ projekto dalyvius bei įteikė pažymėjimus, patvirtinančius, kad šie šaunuoliai visą pusmetį gilino kalbų žinias. Dovanų sulaukė ir UKI kolektyvas bei tie, kurie nepabijojo padeklamuoti eilėraštį. Kalėdų Seneliui paraginus visiems sustoti į ratą, renginio svečiai smagiai sušoko „Šiaudų batus“.

Vėliau susirinkusieji galėjo paskanauti tradicinių šventinių patiekalų iš įvairių šalių. Taip pat atsirado nemažai norinčių įsiamžinti su Kalėdų Seneliu, o linksmame šurmulyje buvo įmanoma girdėti šnekučiuojantis apie tai, kad M. de Cervanteso klubo pasiūlyta idėja švęsti „Kalbų Kalėdos“ galėtų tapti dar viena gražia VDU UKI tradicija. To ir palinkėkime!

Viglija Žiūraitė

Jono Petronio ir Indrės Čepulytės fotoreportažas

Prancūzų kalbos tarptautinis DELF egzaminas – jau vieneri metai VDU!

Glaudžiai bendradarbiaudamas su Prancūzų kalbos institutu Lietuvoje, UKI jau metus laiko siūlo Kauno ir aplinkinių regionų bendruomenei bei VDU studentams laikyti tarptautinį standartizuotą prancūzų kalbos DELF (diplôme d’études en langue française) egzaminą, kurio diplomą išduoda Prancūzijos Švietimo ministerija. Nuo 2013 metų lapkričio mėn. įvyko 4 sesijos, egzaminą laikė 37 kandidatai. Iš visų kandidatų tik dviem nepavyko sėkmingai parodyti siekiamo lygio prancūzų kalbos kompetencijos. Pagal Europos kalbų metmenis, kandidatų lygiai pasiskirstė per visą pradedančiųjų ir pažengusiųjų spektrą; A1 — 11, A2 — 5, B1 – 13 ir B2 – 8 kandidatai. Šių metų lapkričio sesija išsiskyrė net 7 egzaminą laikiusiais VDU studentais. Ką jiems suteikia tarptautinis prancūzų kalbos diplomas ir ką apskritai jų gyvenime reiškią prancūzų kalba? – paklausėme dviejų testą sėkmingai išlaikiusių VDU studenčių.

Ugnė Ramanauskaitė, PMDF Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programos 2 kurso studentė, prancūzų kalba žavėjosi nuo mokyklos, domino kultūra, filosofija, rašytojai… „Man prancūzų kalba kaip aistra, kaip laisvalaikio praleidimo forma, dažnai kalbu prancūziškai su draugais per ‚skype‘“ – patirtimi dalijosi Ugnė.

Gintarė Jasinskaitė, HMF anglų kalbos filologijos 2 kurso studentė, įžvelgia daugiau pragmatinį ryšį su prancūzų kalba bei sieja prancūzų kalbos mokėjimą su savo specialybe: „Pravers ieškant darbo, gal tapsiu vertėja“. Beje, studentė pastebi, jog mokantis prancūzų ir anglų kalbų galima atrasti daug lingvistinių sąsajų, panašumų, ir išmokti tampa lengviau.

Abi merginos prancūzų kalbos intensyviai pradėjo mokytis tik VDU nuo A1 lygio ir per tris semestrus įgijo kompetenciją, kuri leido Gintarei išlaikyti B1, o Ugnei net B2 lygio testą. „Neįtikėtina!“ – stebėjosi ir kartu džiaugėsi Prancūzų kalbos instituto lingvistikos atašė Luc Aubry, pats atvykęs vertinti kandidatų žinių. Tiek UKI prancūzų kalbos dėstytoja Daina Kazlauskaitė, pagrindinė DELF testo organizatorė ir licencijuota jo vykdytoja VDU, tiek ir kalbintos studentės tikino, kad itin džiugus ir sėkmingas rezultatas, kainavo itin daug pastangų ir juodo darbo.

O kokias duris bandys atverti merginos turėdamos DELF diplomus rankose? Pirmasis tikslas – Erasmus studijos Prancūzijoje. Gintarė kol kas dar planuoja ir ieško galimybių, o Ugnė jau apsisprendusi – pavasarį vyksta į Dauphine Universitetą Paryžiuje studijuoti tarptautinę politiką, o ateityje gal liks Prancūzijoje ir magistrantūros studijoms. Linkime sėkmės bei naujų kultūrinių ir kalbinių atradimų, juk kalbos mums atveria pasaulį!

B. Ciplijauskaitės kūrybai skirtų renginių ciklo uždarymas

Lapkričio 26 d. vyko Miguel de Cervantes ispanų kalbos ir kultūros klubo ir UKI organizuoto prof. Birutės Ciplijauskaitės kūrybai ir veiklai skirto renginių ciklo uždarymas.

VDU A. Mickevičiaus klubo 2014 m. veiklos ataskaita

Kviečiame susipažinti su VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo 2014 m. ataskaita.

Veiklos santrauka 2014

Detali veiklos ataskaita 2014

Studentės liko sužavėtos prof. B. Ciplijauskaitės gyvenimo istorija

Lapkričio 19 dieną įvyko jau trečiasis VDU UKI ir Miguelio de Cervanteso klubo organizuojamas renginys, skirtas ispanų ir lietuvių literatūros tyrinėtojos, vertėjos, mecenatės profesorės Birutės Ciplijauskaitės garbei.

Jaukų trečiadienio vakarą prie puodelio arbatos, neįtikėtina ir įkvepiančia profesorės istorija dalinosi Vilniaus universiteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Šimėnienė. Viešnia pristatė įdomius ir anksčiau negirdėtus faktus apie profesorės gyvenimą, kūrybą ir pasiekimus, kurie labai sudomino susirinkusias studentes.

Akvilė Šimėnienė išvykusi studijuoti į Madridą neretai girdėjo dėstytojus ispanus cituojant B. Ciplijauskaitės kūrinius. Nustebusi, kad apie ją niekada neteko girdėti Lietuvoje nusprendė daugiau pasidomėti Ispanijos sostinės bibliotekoje. Išsiaiškinus, kad profesorės aistra ispanų kalbai paskatino ją parašyti tokius darbus, kurie vertinami visame pasaulyje, o vėliau dar ir susipažinus su ja gyvai, Akvilė pasirinko Ciplijauskaitės kūrybą kaip tyrimo objektą savo daktaro disertacijoje.

Birutė Ciplijauskaitė, šiuo metu gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, atliko daugybę tyrimų, bendravo su žymiais ispanų rašytojais ir inteligentija bei išvertė tekstų net penkiomis užsienio kalbomis. Už nuopelnus gavo ne vieną svarbų literatūros apdovanojimą įvairiose pasaulio šalyse.

Taip pat A. Šimėnienė sudomino neįprastomis istorijomis apie profesorės asmenybę. Kad ir kaip šiandien neįprastai tai skambėtų, Birutė Ciplijauskaitė nesinaudoja jokiomis naujausiomis technologijomis, tad savo darbus ir laiškus ji visuomet rašė tik ranka arba spausdinimo mašinėle. Tad ir pati Akvilė dabar profesorei laiškus rašo ranka ir juokauja, kad tai primena XIX amžių. Tačiau svarbiausia, kad šie laiškai pradžiugina ir sudomina profesorę, kuri net sulaukusi 85-erių metų yra guvi, vis dar stengiasi kuo dažniau užsukti į universiteto biblioteką ir ten pasidomėti literatūros pasaulio naujienomis.

Akvilės Šimėnienės dėka pavyko geriau pažinti gana uždarą profesorės asmenybę, kuri, kaip bebūtų gaila, yra labiau žinoma už Lietuvos ribų. Na, o žymiausi Ispanijos literatūrologai ne tik, kad puikiai pažįsta profesorę, žavisi jos rašytomis literatūros kritikomis, bet ir draugiškai vadina ją tiesiog Birute.

Ieva Purmalytė

Indrės Čepulytės fotoreportažas

VDU UKI kalbų ir kultūros mokykla CLUE

2014 m. vasarą sėkmingai startavusi VDU UKI kalbų ir kultūros mokykla CLUE (Culture and Language: Unique Experience) siūlo galimybę patobulinti anglų, vokiečių arba rusų kalbų kalbinę kompetenciją ir susipažinti su Lietuvos kultūra. Akademinės kalbos mokymasis daugiakultūrėje aplinkoje vasaros mokyklos metu – puiki galimybė užsienio šalių studentams, planuojantiems studijuoti VDU, pagilinti užsienio kalbų žinias bei susipažinti su mokymosi sistema, kultūriniais ir socialiniais ypatumais Lietuvoje. Nuotolinio mokymo kalbų ir kultūros kursai trunka 4 mėnesius ir inovatyvių technologijų dėka suteikia galimybę mokytis internetu. Betarpiškas bendravimas su kalbos dėstytoju ir kitais studentais video konferencijos metu kiekvieną savaitę, kalbinių ir kultūrinių kompetencijų tobulinimas, atliekant interaktyvias užduotis, video paskaitų įrašai savianalizei, psichologinės kalbėjimo baimės įveikimas ir galimybė mokytis namuose patogiu laiku – tai tik keletas virtualaus mokymosi privalumų. Į nuotolinius anglų bei vokiečių kalbų kursus registruokis iki gruodžio 1d.

Registracijos į virtualius CLUE kursus forma

Daugiau informacijos:

Anglų kalbos B1 aprašas

Anglų kalbos B2 aprašas

Doc. C. Caro Dugo pristatė ispaniškuosius „Metus“

Kartais mes, lietuviai, sušalę nuo rudeniškų darganų, taip pavydime ispanams šiltos saulės, kad draugams išvykus atostogauti nė nemirktelėjus prašome: „Atitemkite ją čia!“. Kita vertus, kol patys galime stebėti, kaip dramatiškai keičiasi metų laikai, kitiems tų potyrių tenka ieškoti literatūroje. Minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines, pasirodė šio lietuvių klasiko poemos „Metai“ vertimas į ispanų kalbą (isp. „Las estaciones del año“). Spalio 23-iąją turėjome galimybę susitikti su šio vertimo autore, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto docente Carmen Caro Dugo. Viešnia susirinkusiesiems papasakojo apie ketverius metus trukusius džiaugsmus ir vargus, stengiantis priversti K. Donelaitį prabilti ispaniškai.

„Norėjau atskleisti, kaip keičiasi metų laikai, nes ispanai to neturi. Tačiau vienas svarbiausių uždavinių buvo išversti taip, kad ispanai išgirstų kaip gražiai skamba lietuvių kalba, tad proceso metu nuolat savęs klausinėjau – kaipgi Donelaitis turėtų kalbėti ispaniškai…“– prisipažino docentė. Nuostabiai sodria lietuvių kalba parašyti „Metai“ turėjo būti nemenkas iššūkis, siekiant rasti tinkamų atitikmenų įvairiems pavadinimams. „Buvau sužavėta tekstu… Buvo be galo sunku versti visus asmenvardžius ir vietovardžius, tačiau nieko nenorėjau prarasti“, – kalbėjo viešnia. Ir iš tiesų, išlaikyta skambesio darna bei ritmiškumu galėjome įsitikinti patys – susitikimo metu buvo skaitomos keletas ispaniško vertimo ištraukų. Docentė susirinkusiesiems padovanojo įdomią patirtį taip pažįstamą Donelaitį klausytis ir vertinti tarsi kitomis ausimis, juk šį kartą jis iš tiesų prakalbo ispaniškai!

Šis susitikimas buvo dalis renginių ciklo „Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją“, skirto lietuvių išeivijos veikėjai, ispanų ir lietuvių literatūros tyrinėtojai, vertėjai, mecenatei prof. Birutei Ciplijauskaitei. „Tikra ispanistė, kultūros žmogus. Apie Lietuvą, kultūrą bei žmones kalba ir drįsta versti ne į savo gimtąją kalbą. Pirmoji, kuri ispanus supažindino su lietuviška literatūra. Ji ir paskatino mane imtis „Metų“ vertimo…“ – profesorei gražių žodžių negailėjo vakaro viešnia C. Caro Dugo.

Liveta Burkšaitė

Kviečiame žiūrėti Eglės Janušauskaitės ir Indrės Čepulytės fotoreportažą

VDU Adomo Mickevičiaus klubo narių vizitas Krokuvoje

VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo nariai spalio 16 – 20 dienomis lankėsi senojoje Lenkijos sostinėje – Krokuvoje. Autentiškame ir trečiajame pagal dydį Lenkijos mieste išvykos dalyviai apžiūrėjo istorines miesto įdomybes: senamiestį, sakralinės architektūros šedevrus ir vieną seniausių universitetų Europoje.

Ekskursija Krokuvoje prasidėjo nuo turo po senamiestį. Pirmiausia, Klubo nariai aplankė vieną didžiausių Europoje turgaus aikščių, kurios centrą puošia renesanso stiliaus halė – Sukiennice. Šalia jos stovi paminklas romantizmo literatūros autoriui – poetui Adomui Mickevičiui. Turgaus aikštė apsupta istorinių pastatų ir bažnyčių: iš išorės ir vidaus dalyviai apžiūrėjo Šv. Marijos baziliką, kurią puošia Vito Stvošo sukurtas iš medžio drožinėtas altorius, taip pat Rotušės bokštą, Floriono vartus, Barbakaną.

Lankytasi ir Vavelio kalvoje, ant kurios stovi karališkoji pilis ir gotikinio stiliaus katedra. Šis pastatų kompleksas – buvusi Lietuvos ir Lenkijos karalių rezidencija. Išvykos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti Slibino urvą ir jo skulptūrą, kurie siejami su miesto įkūrimo legenda. Istorinis Krokuvos centras, jungiantis senamiestį, Kazimiero rajoną ir Vavelį, yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. A. Mickevičiaus klubo nariai lankėsi seniausiame Lenkijoje Jogailos universitete, jo komplekso pastatuose, apžiūrėjo vieną seniausių ir didžiausių bibliotekų Lenkijoje.

Vakarinio turo po miestą metu ekskursijos dalyviai aplankė popiežiaus Jono Pauliaus II mokymosi vietas, apžiūrėjo paminklą, vėliau vaikščiojo Kazimiero kvartale. „Didelį įspūdį paliko Kazimiero kvartalas, kuris nuo XV a. pabaigos buvo pagrindinė žydų gyvenamoji vieta Krokuvoje. Šiandien jame gyvena tik pusantro šimto žydų, tačiau kvartalas vis dar išsiskiria savo unikalumu ir gyvybingumu. Čia galima ne tik grožėtis sinagogų architektūra, apžiūrėti Žydų muziejų ar istorines kapines, bet ir apsilankyti tradiciniame turgelyje, užeigoje ar karčemoje. Po Nepriklausomybės atkūrimo šioje vietoje buvo nufilmuota drama „Šindlerio sąrašas“ – apie holokaustą ir sunkią žydų egzistenciją Antrojo pasaulinio karo metais“, – teigia A. Mickevičiaus klubo valdybos narė Gintarė Lukoševičiūtė.

Krokuva žavi visus savo įspūdinga architektūra ir įdomia istorija, tačiau naktinio turo po senamiestį metu buvo galima išgirsti ne tik gražių pasakojimų ir legendų, bet ir tamsiųjų miesto paslapčių. Miesto gidas atskleidė šiurpias istorijas apie Krokuvą viduramžiais, kankinimo įrankius kaltinamiesiems, vienuolę nimfomanę bei XX a. serijinių miesto žudikų gąsdinimo ir žudymo metodus.

Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo vadovas Mindaugas Norkevičius priduria, kad istorinėje Lenkijos sostinėje yra daugybė lankytinų vietų, tarp kurių labiausiai išsiskiria senamiestis, Kazimiero rajonas, Vavelis, Šindlerio gamykla ir muziejus, Veličkos druskų kasyklos. Pasak vadovo, Klubas nuolatos rengia mokslinius-pažintinius vizitus Lenkijoje, mokslo populiarinimo renginius, skatina VDU studentus rinktis studijas ir atlikti stažuotes Lenkijos universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, politinėse institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose, vysto aktyvų bendradarbiavimą su Lenkijos ir Lietuvos mokslo bei kultūros institucijomis.

Kviečiame žiūrėti G. Lukoševičiūtės ir M. Norkevičiaus fotoreportažą.