Kviečiame VDU studentus registruotis į Tandeminį užsienio kalbų mokymą(si)

Nuo 2014 metų Užsienio kalbų institutas organizuoja Tandeminį užsienio kalbų mokymą(si) –suteikia studentams galimybę savarankiškai mokytis kalbų, taip papildant mokymąsi auditorijoje. Šis metodas skirtas mokyti(s) bendradarbiaujant poroje, kai kiekvieno susitikimo/pamokos metu tandemo dalyviai – įgudę skirtingų kalbų vartotojai – keičiasi mokytojo ir mokinio vaidmenimis ir taip tobulina pasirinktos kalbos gebėjimus. Mokantis poroje galima pagerinti kalbėjimo ir klausymo įgūdžius bei įgyti tarpkultūrinės komunikacijos patirties.

Pasiūlyti Tandeminį mokymą(si) UKI paskatino dalyvavimas tarptautiniame projekte SEAGULL, kurio metu kartu su partneriais sukurta tandeminiam mokymui(-si) skirta lingvistinė medžiaga: 15 pamokų, pritaikytų A1, A2, B1, B2 lygiams, ir 20 pamokų, susijusių su komunikacija viešosiose erdvėse anglų, arabų, ispanų, italų, kinų, lenkų, lietuvių, portugalų, prancūzų, rusų, švedų, turkų ir vokiečių kalbomis. Parengta pratimų, vaizdo ir garso medžiaga, prie kiekvienos pamokos pridėta pedagoginė medžiaga, skirta mokytojo vaidmenį atliekančiam tandemo dalyviui, įvardyti pamokos tikslai, paaiškinta, kaip efektyviau atlikti pamokos užduotis. Visa parengtoji medžiaga atvira visuomenei projekto svetainėje http://seagull-tandem.eu/.

2014 m. tandeminiam kalbų mokymui(-si) sukurta VDU Moodle erdvė, o tandeminio mokymosi dalyvius konsultuoja UKI koordinatorius. Tandeminis mokymasis VDU organizuojamas semestrais. Semestro pradžioje būsimieji dalyviai sukviečiami į įvadinį susitikimą, kurio metu UKI koordinatorius padeda sudaryti tandemo poras, supažindina su tandeminio mokymosi Moodle erdve. Apie pirmąjį susitikimą užsiregistravusius dalyvius informuosime el. paštu.

Registracija tandemiam mokymuisi 2016 rudens semestre:

Loading…

VDU minėjo Norvegijos nacionalinę Konstitucijos dieną

Gegužės 17-ąją, VDU studentai kartu su Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos, Antano Smetonos gimnazijos ir Varpo gimnazijos moksleiviais šventine eisena minėjo Norvegijos nacionalinę Konstitucijos dieną. Šiaurės šalims skirtoje savaitėje įvairių renginių ir paskaitų metu VDU moksleivius ir Kauno bendruomenę pažindino su Skandinavijos regiono kultūra.

Ugniaus Mikučionio paskaita apie Snorri Sturluson ir Norvegijos karalius

Tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenės ekologija, arba kaip ugdyti visuomenę“

Varšuvos kardinolo Stepono Višinskio universiteto Ekologijos ir bioetikos institutas
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Č. Milošo centras ir
Užsienio kalbų institutas
Olecko Mozūrijos aukštoji mokykla

maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją

„Visuomenės ekologija, arba kaip ugdyti visuomenę“

Kaunas, 2016 metų gegužės 17 d.

Konferencijos kalbos: lenkų, lietuvių, anglų. Konferencija vyks VDU, K. Donelaičio g. 52, 622 auditorijoje 11:00 – 15:00 val.

Kviečiame mokytis šiuolaikinės hebrajų kalbos

2016 m. rudens semestre kviečiame mokytis šiuolaikinės hebrajų kalbos. Paskaitas skaitys dėstytojas S. Skučas. Paskaitos vyks 16:15 – 17:00 valandomis 602 auditorijoje, K. Donelaičio g. 52.

VDU studentų pažintinė kelionė į Varšuvą

Saulėtą balandžio 27d. popietę šeši VDU studentai išvyko į pažintinę trijų dienų kelionę į Varšuvą. Lenkijos instituto Vilniuje dėka, penki istorijos studijų studentai ir viena anglų filologijos stuentė, universitete besimokantys lenkų kalbos, turėjo galimybę patobulinti jau įgytus lenkų kalbos įgūdžius ir geriau pažinti šią mūsų kaimynę. Į Varšuvą atvykome vėlyvą vakarą ir nors oras buvo niūrius, nuotaiką pakėlė visada linksma mūsų gidė Agnieszka. Atvykę į viešbutį atsisveikinome iki kitos dienos ryto.

Ketvirtadienio rytas buvo visiška trečiadienio vakaro priešingybė – švietė saulė, pūtė lengvas vėjelis. Optimistiškai nuteikti tokio gero oro 9h ryto vedami gidės Agnieszkos pradėjome keliauti po Varšuvą. Pažintis su miesto paminklais prasidėjo vos išėjus iš mūsų viešbučio, kadangi tiesiai priešais jį stovi paminklas pokario deportacijų aukoms. Paminkle tarp daugybės katalikiškų kryžių matomi ir stačiatikių, judaizmo, islamo simbolių, kurie kartu reiškia, jog tas masinis žmonių stumdymas iš vietos į vietą, lyg jie būtų kokie alaviniai kareivėliai palietė daugybę žmonių neatsižvelgiaant į skirtumus tarp jų tautybės ar religijos. Praėję šį paminklą pasukome link Varšuvos senamiesčio. Pakeliui aplankėme Lenkijos armijos bažnyčią, kurioje yra įspūdingas memorialas Katynės aukoms, žuvusioms per Antrajį pasaulinį karą ir 2010m. žuvusiems aukštiems valstybės veikėjams skridusiems į šių aukų pagerbimo ceremoniją. Vėliau pro Lenkijos aukščiausiojo teismo vartus pasiekėme monumentą atminti 1944-jų Varšuvos sukilimui. Šis monumentas ir kiti gidės Agnieszkos vis minimi pastatai bylojo apie tai, ką teko patirti Varšuvai per Antrąjį pasaulinį karą. Tai dar stipriau pasireiškia Varšuvos senamiestyje – dabar jis atrodo gražus ir įspūdingas, bet nuotraukos, datos ant pastatų ir gidės pasakojimai byloja, kad ši miesto dalis buvo virtusi dykyne, griuvėsių krūva, kuri dėka milžiniškų pastangų vėl džiugina akį. Iš senamiesčio patraukėmė link Varšuvos universiteto komplekso, kuriame mūsų jau laukė baltistikos studijas pasirinkę studentai. Labai nudžiugome išgirdę prisistatant juos gražia lietuvių kalba. Stengėmės ir jiems parodyti savo lenkų kalbos įgūdžius. Po šilto ir jaukaus pokalbio ir apsikeitimo dovanėlėmis išskubėjome į vieną įspūdingiausių mano matytų parkų – Łazienki Królewskie. Parko pavadinimas nėra apgaulingas – jame susipažįstame su paskutinio bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės Stanislovo Augusto Poniatovskio gyvenimu iš arčiau. Parke taip pat yra įspūdingas paminklas Frederikui Šopenui. Iš čia patraukėmė į Lenkijos žydų istorijos muziejų. Vien jam galima skirti daugybę geriausių žodžių. Tai tikrai modernus ir šiuolaikiškas muziejus, tačiau svarbiausia tai, jog jame galima geriau pažinti kultūrą tautos, tiek amžių gyvenusios ir greta mūsų, tačiau taip ir likusios geriau nepažintos. Apsilankę muziejuje buvome pilni dienos įspūdžių, tad grįžome į savo viešbutį. Kiek pailsėjus noras pamatyti naktinę Varšuvą nugalėjo, galima pasakyti tik tiek – tikrai verta ją pamatyti.

Penktadienis buvo tokia pati graži diena. Šią dieną vėl turėjome intensyvų tvarkaraštį, tik šįkart ne Varšuvoje, o Lodzėje – viename didžiausių Lenkijos miestų. Vos atvykus mus pasitiko Lodzės savivaldybės darbuotojos, kurių lydimi atvykome į miesto savivaldybę, kurioje išklausėme du pranešimus apie Lodzės miesto viziją – jų vykdomą plačiausio masto Lenkijoje miesto atnaujinimo programą ir laukiamiausą įvykį EXPO parodą Lodzėje 2022m. Tai buvo tikras iššūkis mūsų lenkų kalbos supratimo įgūdžiams, kurį, manau teigiamai išlaikėme. Mums pristatyta miesto vizija apima ne tik senų fabrikų tvarkymą, tai naujo miesto gyvenimo vizija paremta darbu tiek su miesto infrastruktūra, tiek su pačiais miesto gyventojais. Siekiama miestą paversti vieta, kurioje gera gyventi ir kurti. Verta pastebėti, jog tokie pristatymai ir diskusijos būtų naudingi daugelio Lietuvos miestų savivaldybių funkcionieriams, kad padėtų suprasti ką reiškia turėti miesto viziją, kaip reikia jos siekti ir ką tai gali atnešti miesto gyventojams. Išklausę šių pranešimų papietavome restorane meisto centre ir susiruošėme į trumpą eksursiją po miestą. Lodzė – netipinis miestas. Jo išdėstymas, istorija, paskirtis susijusi su vienu dalyku – pramone. Drįsčiau pastebėti, jog mokyklinis mokymas apie pramonės perversmą yra neįmanomas nepateikiant mokiniams Lodzės miesto pavyzdžio. Spėję susipažinti tik su keliais svarbiausiais miesto objektais sėdome į traukinį grįžtantį į Varšuvą. Varšuvoje mūsų laukė, jau pažįstami studentai baltistai su kuriais praleidome nuostabų vakarą. Vakaras ir draugystė užmegzta su šiais studentais yra vienas vertingiausių kelionės dalykų.

Šeštadienį trumpam aplankėme dar du žymius muziejus. Tai Varšuvos sukilimo ir Frederiko Šopeno muziejai. Deja, dėl laiko stokos turėjome juos „prabėgti“ gana greitai. Po pietų atsisveikinome su mūsų draugiška gide Agnieszka ir įsėdome į autobusą. Ironija, kad grįžus į Kauną irgi lijo lietus.

Tokie tai būtų įspūdžiai apie kelias dienas praleistas Lenkijoje. Už galimybę visa tai patirti esame labai dėkingi Lenkijos institui Vilniuje, kuris finansavo šią kelionę. Lenkija – šiuo metu labai aktuali, bet ir ne iki galo atrasta šalis. Tikimės, kad tokios kelionės ir nauji draugai iš Varšuvos bus akstinas ateityje bendradarbiauti su šia kaimyne. Visiems, skaičiusiems šį straipsnį norėčiau dar kartą priminti – „geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Tad pirmyn į Lenkiją, ten yra ką pamatyti !

Keleta akimirkų iš šios kelionės:

III-oje tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“

Vytauto Didžiojo universiteto Adomo Mickevičiaus organizacija ir Politologijos katedra kartu su partneriais 2016 m. rugsėjo mėnesio 15-16 dienomis rengia III-ąją tarpdisciplininę tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtą Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Konferencijos metu bus pristatyti tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos santykių dinamiką istorijos, filologijos, politologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų srityse.

Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į tyrimus skirtus Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimui, įtraukiant į tyrimų lauką Lietuvos – Lenkijos saugumo ir identiteto ryšių problematiką, bendros istorijos ir kultūros paveldą, tautinių mažumų padėties klausimą Lietuvoje ir Lenkijoje, politinę, ekonominę ir socialinę padėtį šiose valstybėse, sutampančius ekonomikos, saugumo ir užsienio politikos prioritetus Europos Sąjungoje, Baltijos jūros regione ir kitose organizacijose.

Kviečiame teikti pranešimų paraiškas šiomis temomis:

Lietuvos ir Lenkijos politiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kt. santykiai;
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas saugumo srityje;
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas regioninėse struktūrose (ES, NATO, Baltijos jūros regione);
Tautinė tapatybė ir jos transformacijos: lietuvių-lenkų identiteto problematika.

Konferencijos kalba – anglų. Konferencijos metu numatyta: ekspertų diskusijos, parodos atidarymas, knygų pristatymai. Konferencijoje perskaitytus geriausius pranešimus planuojama spausdinti periodiniame recenzuojamame moksliniame žurnale „Politikos mokslų almanachas”.

Paraiškas prašome teikti el. paštu – a.mickeviciausklubas@gmail.com iki 2016 m. birželio mėn. 20 d.

Daugiau informacijos teikia: Mindaugas Norkevičius (el. paštas – mindaugas.norkevicius@vdu.lt).

Konferencijos kvietimas

Dalyvio anketa

Interviu su ispanų kalbos dėstytoja Rocío

¡Todo el mundo es bienvenido a la clase de español!

Naujoji ispanų kalbos dėstytoja Rocío moko VDU studentus, kurie nori ne tik suprasti meksikietiškus serialus, bet ir taisyklingai bendrauti ir rašyti ispanų kalba. Rocío yra ispanė, jos namai – Sevilija, tačiau šį titulą jau turi ir Kaunas. Moteris prasitaria, kad jai visada patiko mokyti kitus, dalintis žiniomis. Kodėl ji paliko saulėtą Ispaniją ir pasiliko mažoje Lietuvoje?

Pasakykite penkis faktus apie save.

Rocío: Aš jauniausias vaikas savo šeimoje, studijavau gamtos mokslus, savo Erasmus studijas atlikau Lietuvoje prieš penkerius metus, man patinka keliauti ir mano gimtadienis yra sausio 16 d.

Kodėl pasirinkote būtent Lietuvą savo Erasmus studijoms?

Rocío: Pasirinkau Lietuvą, nes norėjau praktikuotis anglų kalbą pagal savo specialybę. Kitos šalys buvo labiau orientuotos į prancūzų ar italų kalbas, todėl man netiko. O anglų kalba vyksiančios paskaitos pagal mano studijų dalyką buvo Danijoje ir Lietuvoje.

Kodėl ne Danija?

Rocío: Tiesą sakant, pirmiausia ir rinkausi būtent Daniją, bet patekau antru numeriu, o į Lietuvą – pirmu. Kadangi labai norėjau vykti studijuoti pagal Erasmus programą, pasirinkau Lietuvą. Ir žinoma, čia viskas daug pigiau. Dabar labai džiaugiuosi nepasirinkusi Danijos ir atvykusi čia, kur ne tik nuostabiai praleidau laiką, bet ir sutikau savo dabartinį vyrą.

Kokį teigiamą dalyką geriausiai atsimenate iš gyvenimo Lietuvoje?

Rocío: Man išties buvo staigmena, kai pamečiau savo mobilųjį telefoną tris kartus. Ir visus tuos kartus aš jį atgavau! Pirmą kartą jį pamečiau mikroautobuse. Tada paprašiau drauges lietuvės pagalbos – kad ji paskambintų į mano mobilųjį. Atsiliepė moteris, kuri sėdėjo šalia manęs mikroautubuse, mes susitikome ir ji telefoną grąžino. Antrą kartą jį pamečiau, kai su draugais žaidėme sniego karą. Nežinau, kaip telefonas iškrito, bet vėliau mūsų draugo draugas jį rado ir taip pat atidavė. Trečio karto nelabai atsimenu. Bet labiausiai mane nustebino, kad žmonės, radę mobilųjį telefoną, jį grąžino. Lietuviai išties sąžiningi ir geri.

Ar yra kažkas, ko labai ilgitės Ispanijoje, nekalbant apie šeimą ir draugus.

Rocío: Kaip tik norėjau sakyti, kad pasiilgstu šeimos. Ilgiuosi spontaniškumo, improvizacijos atliekant kasdienius darbus. Mes, ispanai, pernelyg neplanuojame, priešingai nei lietuviai, kurie planuoja beveik viską. Tu nori susitikti su draugais, o jie tau pasako, kad negali, nes nebuvo to numatę savo dienotvarkėje.

Rocío, jūs taip pat priklausote Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubui. Kaip jį atradote?

Rocío: Per savo vyro pažįstamą, kuris priklausė klubui. Matydavau jo Facebook naujienų sraute dažnai pasirodančias nuotraukas ar informaciją apie ispanų klubą. Dar būdama savo gimtinėje pamaniau, kad aš grįžusi turėčiau apsilankyti klube. Taip ir padariau. Man patiko žmonės, susirinkimai, renginiai, taigi pasilikau ir tapau aktyvia nare.

Greitai imsitės naujos ir pakankamai įdomios veiklos – dėstysite ispanų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Kaip kilo idėja pasukti pedagoginiu keliu?

Rocío: Tiesą sakant, man visada patiko mokyti kitus. Vasaromis dirbdavau savanore stovyklose, kur mokydavau vaikus, užimdavau juos aktyvia veikla. Man patinka būti tarp žmonių, bendrauti. Vėliau esu dirbusi universitete kaip laboratorijos technikė, padėjau studentams. Galiausiai čia pamačiau darbo skelbimą ir pamaniau, kad verta pamėginti ir man pasisekė. Šiuo metu lankau įvairius seminarus, skirtus išmokti mokyti kitus.

Ar matote skirtumų tarp ispaniškos ir lietuviškos švietimo sistemos?

Rocío: Taip. Pavyzdžiui, dirbdama „Varpo“ gimnazijoje labai nustebau, kai mokiniai man įėjus į klasę atsistojo. Mokyklos direktorė užėjo į klasę, mokiniai vėl visi atsistojo ir laukė moters leidimo atsisėsti. Ispanijoje tai darė mano tėvai, šiandien to niekas nebedaro . Savo mokiniams sakau to nedaryti – norėdami parodyti, kad mane gerbia, tegul susikaupę mokosi ir netriukšmauja.

Kokių matote kultūrinių skirtumų tarp Lietuvos ir Ispanijos?

Rocío: Daugybė skirtumų… Pavyzdžiui, šeimos nariai Ispanijoje yra artimesni, labiau prisirišę vienas prie kito. Žinoma, priklausomai nuo šeimos, tačiau dauguma ispanų tokie. Štai lietuviai truputį šaltesni vieni su kitais, labiau atsiriboję, bent man taip atrodo. Dar vienas skirtumas – Ispanijoje mes nenusiauname batų namie, nes pas mus nelyja, nėra purvo. Čia visuose namuose būtina palikti lauko avalynę koridoriuje ar prieangyje. Man taip pat atrodo, kad ir charakteriais skiriamės. Čia, Lietuvoje, kad taptum draugais, apsikabintum ir būtum atviras, reikia laiko. Ispanijoje tai įvyksta beveik akimirksniu. Dar vienas dalykas, kurio negaliu nepaminėti – kai žmonės bučiuojasi į lūpas. Ir kalbu ne apie įsimylėjusias poreles. Mačiau, kaip moterį, kuri organizavo renginį, pabaigoje svečiai sveikino bučiuodami į lūpas. Panašiai buvo ir su mano vyru – kai jis baigė magistro studijas, šventės metu žmonės jį sveikino dovanodami gėles ir bučiuodami į lūpas. Tada mes draugavome tik keletą mėnesių ir man tai pasirodė be galo keista.

Ko tikitės iš savo studentų?

Rocío: Tikiuosi, jie ateis mokytis labai motyvuoti, nes tai svarbiausia norint išmokti kalbą. Taip pat draugiški ir atviri, žingeidūs. Labai stengsiuosi kuo geriau perduoti savo žinias.

Ačiū už šiltą pokalbį!

Justė Kazbaraitytė

„PRIMAVERA EN ESPAÑOL 2016” kviečia keliauti po ispanakalbį pasaulį

Jau šeštąjį kartą pasitikti pavasarį pakvies didžiausias ispaniškos kultūros festivalis Lietuvoje „Primavera en español“, kuris vyks balandžio 18-28 dienomis Vytauto Didžiojo universitete. Šiemet kelionėms po ispanakalbį pasaulį skirti festivalio renginiai padės ne tik dar geriau pažinti Ispaniją, bet ir Lotynų Amerikos šalis.

Festivalio startas simboliškai sutampa su pagrindinio šventės organizatoriaus – Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo – penktuoju gimtadieniu. „Primavera en español 2016“ atidarymo vakaro dalyviai bus pakviesti prisiminti organizacijos veiklą ir pasveikinti klubą sudainuojant „Feliz cumpleaños“. Šventės metu bus pristatyti festivalio renginiai, taip pat paskelbta fotografijų konkurso „Mano ispaniškas selfie“ pradžia. Tradiciškai bus apdovanotas prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinės stipendijos laimėtojas. Festivalio atidarymo šventėje svečiuosis Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas Carlos Lucini Baquerizo ir VDU bendruomenės nariai. Svečių lauks šventinis gimtadienio tortas.

Viso festivalio metu dalyvius džiugins kviestiniai svečiai: Jordana González Cruz iš Kosta Rikos, María José de Urraza iš Argentinos, Aleksas Eugenijus Kulvietis iš Kolumbijos, Daniel Mendoza iš Meksikos ir José Ramón Díaz Ordaz iš Ispanijos. Autentiški pasakojimai nugabens į tolimiausias Lotynų Amerikos šalis, atskleis dar negirdėtų faktų ir istorijų, o antrąją festivalio savaitę savo sukauptas žinias ispanakalbių šalių mylėtojai galės pasitikrinti smagiame protų mūšyje.

Nors daug dėmesio šiemet skiriama Lotynų Amerikos šalims, ne nuošalyje liks ir Ispanijos kultūra. Gurmanai kviečiami paragauti ispaniškų užkandžių – tapas ir daugiau sužinoti apie šios šalies gastronomijos tradicijas, kurias pristatys Lietuvoje gyvenanti ispanė, VDU Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rocío Cortés Gañán. Ispaniško kino mylėtojai laukiami dokumentinio filmo „Viena diena Loro parke“ (isp. „Un día en el Loro Parque“) peržiūroje.

Šis festivalis išsiskirs moksleivių gausa: VDU Rasos, Kauno Maironio universitetinės ir Varpo gimnazijų moksleiviai turės išskirtinę galimybę pažinti ispanakalbes šalis. Jiems žaismingas ispanų kalbos ir kultūros pamokas ves VDU UKI dėstytojai ir studentai.

Šiemet visame pasaulyje minimos 400-ios Miguelio de Cervanteso Saavedros mirties metinės. Drauge su literatūros gerbėjais savo žiniomis apie M. de Cervanteso asmenybę ir kūrybą pasidalins vertėjas, ispanų kalbos dėstytojas Bronius Dovydaitis. Žymiausiam Ispanijos rašytojui skirtame renginyje vyks kūrybos skaitymai ir literatūrinės diskusijos. Dar vieną renginį visai Kauno miesto bendruomenei, skirtą M. de Cervanteso ir V. Šekspyro mirties metinėms, dovanos VDU bendruomenė, kuriame dalyvaus ir šio festivalio organizatoriai. Žymiausiose Kauno miesto vietose bus skaitomos abiejų rašytojų kūrybos ištraukos ispanų, anglų, italų, prancūzų ir lietuvių kalbomis.

Balandžio 28 dieną, skambant gyvai atliekamoms ispaniškoms dainoms, „Primavera en español“ festivalis atsisveikins iki kitų metų. Uždarymo fiestoje bus apdovanoti fotografijos konkurso nugalėtojai, išdalytos padėkos festivalio organizatoriams, rėmėjams ir draugams.

Ispaniškos kultūros festivalį „Primavera en español“ organizuoja M. de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas ir VDU Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudami su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Ispaniškos šventės Kaune idėja gimė 2011 metais ir nuo tada iniciatyvių studentų ir dėstytojų dėka kasmet sugrįžta į VDU spalvinga renginių gama.

Kviečiame dalyvauti romanų kalbų tekstų vertimo konkurse

KVIETIMAS

ROMANŲ KALBŲ TEKSTŲ VERTIMO AKIRAČIAI:
vertimo patirtys ir dirbtuvės

2016 m. balandžio 28 d.

Vis labiau populiarėjant romanų kalbų studijoms ne tik Lietuvos universitetuose, bet ir mokyklose, Vytauto Didžiojo universiteto Germanistikos ir romanistikos katedra jau trečią kartą organizuoja vertimo klausimams skirtą mokslinę konferenciją ir literatūrinio vertimo iš prancūzų, italų ir ispanų kalbų konkursą studentams ir moksleiviams.

Organizatorius: Vytauto Didžiojo universiteto Germanistikos ir romanistikos katedra

Renginio vieta: Vytauto Didžiojo universitetas, S. Daukanto g. 28, Mažoji salė

Vertimo patirtys. Mokslinėje konferencijoje dalyvaus: doc. dr. Carmen Caro Dugo, prof. dr. Aurelija Leonavičienė, doc. dr. Gintautas Grigas, doc. dr. Stefano M. Lanza ir kt.

Vertimo dirbtuvės. Vertimo konkurse gali dalyvauti prancūzų, italų arba ispanų kalbų besimokantys studentai ir 9-12 klasių moksleiviai. Konkurso dalyviams bus pateikta 1 psl. apimties (iki 1700 spaudos ženklų) šiuolaikinio literatūros teksto ištrauka. Vertimui skirtas laikas – 2 val. Verčiant galima naudotis žodynais ir žinynais, kuriuos dalyviai turi atsinešti patys.

Svarbiausi vertimo kokybės nustatymo kriterijai yra teksto prancūzų, italų arba ispanų kalba suvokimas ir jo perteikimas taisyklinga lietuvių kalba. Išverstus darbus taiso atitinkamos prancūzų, italų arba ispanų vertinimo komisijos. Kiekvienos kalbos kategorijoje bus apdovanoti I – III vietų laimėtojai atskirai moksleivių ir studentų grupėse.

Studentai ir moksleiviai, norintys dalyvauti vertimo konkurse, užpildytą dalyvio anketą iki balandžio 25 d. turi atsiųsti el. paštu d.kielaite@hmf.vdu.lt.

Renginio metu, kol studentai ir moksleiviai dalyvaus vertimo konkurse, prancūzų, italų ir ispanų kalbų mokytojai yra kviečiami į dr. Moreno Bondos praktinį seminarą. Mokytojus, norinčius dalyvauti seminare, kviečiame registruotis el. paštu d.kielaite@hmf.vdu.lt . El. laiške prašome nurodyti vardą, pavardę, dėstomą kalbą/kalbas, mokyklą. Seminaro dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Renginio programą atsiųsime artimiausiu metu. Kilus klausimų, galima rašyti dr. Jurgitai Macijauskaitei-Bondai el. paštu j.macijauskaite-bonda@hmf.vdu.lt arba skambinti tel. (8 37) 327 837.

Atsisiųsti dalyvio anketą.

Šekspyras prabyla įvairiomis kalbomis

Švenčiant 400-asias Šekspyro mirties metines, 2016 metai yra paskelbti Šekspyro metais. VDU, Užsienio kalbų institutas, palaikydamas Britų tarybos ir Britų ambasados iniciatyvą skleisti rašytojo, poeto ir dramaturgo idėjas pasauliui kvietė jungtis prie kovo 17 d. VDU centrinėje bibliotekoje organizuoto renginio ,,Šekspyras prabyla įvairiomis kalbomis“. Renginio idėja: perskaityti pasirinktą Šekspyro sonetą ar kūrinio ištrauką, anglų kalba arba bet kuria kita kalba, bei trumpai pristatyti savo pasirinkimą.

Šekspyro skaitymų video: