Užsienio kalbų institutas sveikina su Rugsėjo 1-ąja!

Užsienio kalbų institutas bendradarbiauja su Lietuvos kurčiųjų draugija

Š. m. birželio 3 d. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavo tarpinstitucinį susitikimą dėl komunikacijos priemonių taikymo kurtiesiems, kurčneregiams ar kompleksinę negalią turintiems asmenims. Užsienio kalbų institutas (UKI), bendradarbiaudamas su Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD), suteikė vertimo žodžiu paslaugą ir sudarė sąlygas, kad susitikimas praeitų sėkmingai, o LKD atstovai ir kiti susitikimo dalyviai galėtų pilnavertiškai dalyvauti, užduoti klausimus ir pasisakyti. Vertimą iš lietuvių kalbos į anglų kalbą atliko Vertimų centro vadovė Donata Berūkštienė. Sėkmingo UKI ir LKD bendradarbiavimo tikimasi ir ateityje.

Susitikimas su poliglote Julija Vasilenko-Maskvyte

Dar prieš pasibaigiant semestrui, UKI vyko nuotolinis susitikimas su VDU absolvente, poliglote Julija Vasilenko-Maskvyte, kuri gali bendrauti net 20 užsienio kalbų.

Gausiai susirinkusiems klausytojams Julija akcentavo kalbų mokėjimo svarbą: kalbos – ne tik kelionės, draugai, nuotykiai, bet ir besikeičiantis mąstymas ar net būdas išvengti ligų.

Julija pasidalijo savo patirtimi mokantis kalbų, į kurias po kelias vienu metu ir pradėjo gilintis Užsienio kalbų insitute, ragino tiesiog kalbėti, nebijoti klysti. Ir skirtingos kalbos tikrai nesusipainioja, jos mūsų galvoje atranda savo vietą. Kaip prisiminti žodžius? Julijos metodas – naudoti asociacijas. Galbūt žodį išgirdome kažkokiame kontekste? Gal jis mums primena konkrečią situaciją?

Anot Julijos, su įvairiomis kalbomis gyvenimas daug spalvingesnis ir įdomesnis! Kviečiame susitikimo įrašą pasižiūrėti čia: atidaryti

Sakoma, kad kalbėti užsienio kalbomis – tai kaip nešioti skirtingus akinius: matai pasaulį kiek kitokį, kitokias jo spalvas ar atspalvius. Rudens semestro metu raginame patirti šį jausmą kartu – mokantis kalbų Užsienio kalbų institute.

Susitikime su prof. Liudu Mažyliu – apie lietuvių kalbą Lietuvos Taryboje ir Europos Parlamente

Gegužės 7 d. Užsienio kalbų institutas kvietė švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir organizavo susitikimą su profesoriumi, Europos Parlamento nariu Liudu Mažyliu, kuris dalijosi mintimis „Lietuvių kalba – nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento.“

Susitikimą pradėjo UKI direktorė dr. Teresė Ringailienė, akcentavusi gimtosios kalbos, nuo kurios prasideda kitų kalbų mokymasis, svarbą. O gimtoji kalbą – ne tik bendravimo priemonė. Tai ir vaikystės lopšinė ar pasaka prieš miegą, ir brangių žmonių pasakyti žodžiai, kurie įstringa ir išlieka visam gyvenimui, ir mūsų identiteto dalis, ir langas į pasaulį.

Prof. Liudas Mažylis trumpai apžvelgė lietuvių kalbos kelią ir jos statuso kaitą nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento, kur dabar ji vartojama kaip viena iš 24 Europos Sąjungos kalbų. Žvelgiant į prieš šimtmetį rašytus tektus, pastebime, kaip pasikeitė vartojami žodžiai. Juk ir pati nepriklausomybė tada buvo vadinama „liuosybe“.

Ar dažnai susimąstome apie vokiečių kalbos svarbą, ar pagalvojame, kad reikėtų jos pasimokyti? O ši kalba, kaip ir daugiakalbystė apskritai, juk tokia svarbi Lietuvos istorijoje! Lietuvos Tarybos gyvavimo metu visi dokumentai buvo rašomi lietuvių ir vokiečių kalbomis, o debatai vyko vokiškai, vertėjų tuo metu nebuvo. Anot prof. L. Mažylio, „Jei nebūčiau šios kalbos mokęsis mokykloje, Lietuvos nepriklausomybės aktas ir dabar sėkmingai ilsėtųsi Vokietijos archyvuose“. Niekada nežinome, kokių įdomių atradimų į mūsų gyvenimą atneš kalbos.

Kažkada reikėjo kovoti už lietuvių kalbos statusą, o šiuo metu ji užima lygias teises su tokiomis kalbomis kaip anglų, vokiečių ar prancūzų, yra viena iš 24 oficialių Europos Sąjungos kalbų. Ir nors Europos Parlamento koridoriuose ar susitikimuose dažnai skamba dominuojančios kalbos, taip palengvinant bendravimą ir bendradarbiavimą, visi dokumentai verčiami ir į lietuvių kalbą, o europarlamentarui panorus kalbėti gimtąja kalba, visada sudaromos tokios galimybės.

Kaip pastebėjo profesorius, Briuselyje ir ta pati anglų kalba kitokia – vartojamas institucijose būdingas žargonas. Tad, kad ir kaip keistai nuskambėtų, europarlamentarės iš Didžiosios Britanijos teigė mokiusios anglų kalbą, kai reikėjo ja prabilti Europos Sąjungos institucijose. O austrams kartais tenka pasimokyti vokiečių kalbos…

Kokia bus lietuvių kalba dar po šimtmečio? Kaip teigia prof. L. Mažylis, ji, žinoma, gyvuos, bus ir toliau puoselėjama ją mylinčių žmonių, prisitaikys prie besikeičiančio pasaulio ir jo realijų.

Nuotraukos šaltinis: www.itlietuviai.it

Kviečiame pasižiūrėti susitikimo įrašą

Nuotolinis susitikimas su Julija Vasilenko-Maskvyte

Įvyko pirmoji studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“ 2021

2021 m. balandžio 29 d. (ketvirtadienį) įvyko pirmoji VDU Užsienio kalbų instituto organizuota studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“. Galime pasidžiaugti, kad šioje nuotolinėje konferencijoje pranešimus užsienio kalbomis 7 sekcijose skaitė net 26 mūsų universiteto studentai. Nors didžioji dalyvių dalis – anglų kalbos C1 lygio dalykų studentai, džiugina, kad ir anglų kalbos B1 bei B2 lygio dalykus studijuojantys studentai profesionalumu jiems nė kiek nenusileido. Konferencija sulaukė didžiulio susidomėjimo ir įspūdingo klausytojų skaičiaus: plenarinės diskusijos klausėsi 182, o studentų pristatymų – net 592 klausytojai.

UKI tikslas – ugdyti daugiakalbes kompetencijas, todėl gaila, kad šį kartą konferenciją papuošė tik vienas pristatymas ne anglų kalba. Už drąsą dėkojame „Italistikos ir romanų kalbų“ trečiakursei Karolinai Klein, parengusiai pranešimą italų kalba. Tikimės, kad po šio renginio studentai įgis daugiau drąsos ir aktyviau dalyvaus kalbų konferencijose ateityje bei jose skaitys pranešimus įvairiomis kalbomis.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį įvairių kalbų „puokšte“ tarė šios studentų kalbų konferencijos idėjos autorė bei kūrybinė įkvėpėja UKI anglų kalbos lektorė Vaida Misevičiūtė. Plenarinėje diskusijoje savo įžvalgomis apie kalbų mokymąsi dalijosi VDU prorektorė komunikacijai Vilma Bijeikienė, UKI direktorė Teresė Ringailienė ir suomių bei anglų kalbų lektorė, doktorantė Žieda Tamašauskaitė. Diskusijoje vyravo šilta, betarpiška ir žaisminga atmosfera. Tai ypač džiugino tiek pranešėjus, tiek klausytojus bei dėstytojus. Kalbėtojos parodė, kad dalintis žiniomis galima ir šiek tiek atsipalaidavus, pajuokaujant bei draugiškai bendraujant, o studentai buvo skatinami niekada nepasiduoti mokantis kalbų, mylėti kalbas, kurių mokosi, ir jas puoselėti visą gyvenimą. Buvo pabrėžta, kad svarbu išnaudoti visas galimybes bendrauti kitomis kalbomis bei įsisąmoninti, jog tik darydami klaidas tobulėjame. Plenarinės diskusijos dalyvės iškėlė mintį, kad svarbiausia suvokti, jog kalbos suteikia galimybę būti unikaliu, nes taip galima lengviau konkuruoti su kitais savo profesijos atstovais. Pasibaigus plenarinei diskusijai, konferencija persikėlė į sekcijas.

„Edukologijos“ ir „Pradinio ugdymo problemų“ sekcijose (Issues in Education ir Concerns in Primary Education, moderatorė – UKI lektorė Vaida Misevičiūtė) buvo gvildenami klausimai, aktualūs ne tik būsimiems mokytojams, bet ir mokiniams bei studentams, siekiantiems saviugdos, pavyzdžiui, siekiant ugdyti emocinį intelektą, lyderystę, planavimo įgūdžius, kurie ypač reikšmingi studijuojant nuotoliniu būdu. Be to, aptarti skirtumai tarp X ir Z kartų mokantis kalbų. Keliuose pristatymuose buvo pabrėžta skaitymo svarba vaikams ir skaitymo kultūros kūrimas. Pažymėtina, jog šioje sekcijoje studentės neskaitė pristatymų, o gyvai bendravo su auditorija. Džiugino pranešimų struktūra, informatyvumas, išsamumas, taisyklinga akademinė anglų kalba.

„Fizinių ir psichologinių iššūkių šiuolaikinėje visuomenėje“ sekcijoje (Physical and Psychological Challenges in Modern Society; moderatorė – UKI anglų k. lektorė Aušra Jankauskaitė) skaityti keturi pranešimai anglų kalba. Pranešėjai iškėlė ypač aktualias fizinės bei psichologinės sveikatos problemas, atsirandančias dėl pernelyg nejudraus gyvenimo būdo, taip pat paveikto ir pasaulį alinančios Covid-19 pandemijos. Pastaroji tema buvo gvildenta ir kalbant apie negatyvų „melagienų“ (angl.. fake news) poveikį visuomenės mąstymui Sakartvele. Šį pranešimą skaitė VDU politologijos studentas iš Sakartvelo. Taip pat buvo įdomu išklausyti mokslinį tyrimą apie pacientų su implantuotais sąnariais integraciją į darbo rinką ir užimtumo poveikį jiems. Pažymėtina, kad šį išsamų kiekybinį socialinį tyrimą atliko VDU studentas iš Baltarusijos, jau turintis reabilitologo laipsnį. Tai buvo puiki proga išgirsti aukšto lygio mokslinį pranešimą pristatytą studentų konferencijoje. Sekciją užbaigė studentė iš Kazachstano su pranešimu apie psichologinę techniką, leidžiančią gyvenime lengviau pasiekti norimų tikslų. Šioje konferencijos dalyje ypač atsispindėjo VDU studentų tarptautiškumas ir anglų, kaip universalios dalinimosi žiniomis kalbos, vaidmuo.

Sekcijoje „Pasaulinės problemos šiandienos pasaulyje“ (Current Issues in Today’s World), kurią tai pat moderavo lektorė Aušra Jankauskaitė, studentai dalinosi įžvalgomis apie internetinio privatumo reguliavimą ir „slapukų“ vaidmenį. Buvo paliesta aplinkosauginė vandens išteklių mažėjimo pasaulyje tema. Pranešimai buvo sklandūs, įtraukiantys, paruošti pagal akademinius reikalavimus.

Dvikalbėje tarpkultūrinei komunikacijai (Cross Cultural Communication) skirtoje sekcijoje, kurią anglų ir italų kalbomis moderavo dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, buvo perkaityti keturi pranešimai: trys anglų kalba ir vienas italų kalba. Didelio susidomėjimo susilaukė pirmasis studentės iš užsienio parengtas pranešimas apie užsienio studentus Lietuvoje, ką jie galvoja apie Lietuvą ir lietuvius, jų būdą, charakterio ypatumus. Antroji pranešėja pristatė tyrimą apie tai, ką lietuvių studentai žino apie skandinavus, tarp jų vyraujančius stereotipus. Šią temą apibendrino trečiasis pranešimas apie efektyvios tarpkultūrinės komunikacijos svarbą, o darbą sekcijoje užbaigė pranešimas italų kalba, apie italų kaip užsienio kalbos mokymą vaikams.

Sekcijoje „Studijų ir darbo galimybės studentams“ (Students’ Issues Studies & Work Opportunities), kurią moderavo UKI anglų k. lektorė Ilona Kildienė, dalyvavo anglų kalbos B1 lygio dalykų studentai. Pranešėjai aptarė nuotolinio mokymo privalumus bei trūkumus, pabrėždami, kad nuotolinis mokymas mažiau motyvuoja mokytis, tačiau ugdo savarankiškumą. Buvo pristatytos studentams aktualios darbo paieškos, įsidarbinimo galimybės Lietuvoje, sėkmingo verslo sukūrimo modelis, pasidalinta sėkmės istorija versle.

Sekcijoje „Ekonomikos įžvalgos“ (Insights into Economics, moderatorė – dėst. I. Kildienė) studentai pristatė skirtingų ekonomikos sistemų tipus, atskleidė jų privalumus bei trūkumus. Be to, buvo paliesta ir šiuo metu aktuali ekonominė situacija krizės laikotarpiu, aptarta, kokios kompetencijos bei įgūdžiai bus darbdaviams patrauklūs ir aktualūs ateityje.

Kai kuriems pranešėjams ši konferencija buvo pirma patirtis kalbėti didelei auditorijai, tačiau jaunatviškas entuziazmas, noras patirti kažką nauja ir siekis įveikti iššūkius nugalėjo baimę, leido praplėsti savo galimybių ribas. Kiekviena kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Leidžiantis į kalbinę kelionę, turbūt svarbiausias dalykas – išpildyti mūsų visų bendrą siekį: augti ir tobulėti kartu. O ši studentų kalbų konferencija buvo tam tinkama ir motyvuojanti erdvė.