TANDEMINIS MOKYMASIS SUJUNGĖ ŽMONES, KALBANČIUS SKIRTINGOMIS KALBOMIS

 

                               Atsiverk pasauliui!                   Відкриті до всього світу!  

 

Pasibaigė beveik du mėnesius trukęs TANDEMINIS kalbų mokymas/is, kurį organizavo VDU Užsienio kalbų institutas. TANDEMO tikslas – „pasidalinti“ kalbomis ir kultūromis bei tobulinti svarbiausią komunikacinę kompetenciją – kalbėjimą – kartu su gimtakalbiu/e. Taip pat buvo siekiama padėti ukrainiečių bendruomenės nariams lengviau integruotis į vietinę bendruomenę Lietuvoje ne tik mokantis kalbos, bet ir sprendžiant kasdienes problemas (pvz. pildant formas banke ar rezervuojant vizitą pas gydytoją), susipažįstant su kultūriniais ypatumais.

Norą dalyvauti TANDEME išreiškė daugiau nei 70 įvairaus amžiaus dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių, kurie mokėsi / mokė lietuvių arba ukrainiečių kalbų. TANDEMO dalyviai buvo skatinami mokyti/s kalbų neformalioje aplinkoje (pvz. kavinėje, parke ar muziejuje), įgauti kalbos pradmenis ir geriau įsigilinti į savo gimtąją kalbą bei kultūrą. Dalyviams buvo pristatyta mokomoji medžiaga, kurią jie naudojo mokant/is lietuvių ir ukrainiečių kalbų.  Pastarajai medžiagą parengė ukrainietė Oksana, dėl karo pabėgusi iš savo namų, tačiau likusi gyventi Ukrainoje. Taip ji norėjo išreikšti pagarbą ir padėkoti lietuviams, padedantiems jos tėvynainiams.

Nors iš gausaus dalyvių būrio ne visi partneriai susitiko dėl laiko ar motyvacijos stokos, tie, kuriems tai pavyko, džiaugėsi, kad  TANDEMO partneris/ė tapo ne tik tiek mokytoju, tiek mokiniu, bet ir draugu, su kuriuo buvo galima pasikalbėti, pasiguosti ar pasidžiaugti.

„Tandeminis mokymas/is sujungia žmones, kalbančius skirtingomis kalbomis, nes juk šypsomės ta pačia kalba“, teigia TANDEMO organizatorė VDU UKI lektorė Daiva Pundziuvienė.   Anot lektorės, mokant savo gimtosios kalbos, labiau į ją įsigiliname ir daugiau rūpinamės savo partneriu, kuris nori išmokti tą kalbą. Mokantis kalbos, tarsi keliaujame žemėlapiu po gimtąsias mūsų partnerio vietas ir pamatome kultūrą jo akimis.

TANDEMO pradžioje dalyviams linkėdama mėgautis kalbų ir kultūrų kelione, TANDEMO koordinatorė Daiva net neabejojo, kad ši kelionė bus įdomi ir visai kitokia nei tradicinis kalbų mokymasis.

TANDEMO dalyviai džiaugėsi galimybe pažinti kitokį kalbos mokymą: ne tik išmokti daug naujų žodžių ir sužinoti įdomių dalykų apie kultūrą, bet ir mėgautis, kol vežimėlyje ramiai snaudžia dukrytė, ar tiesiog smagiai leisti laiką. Anot TANDEMO dalyvės Jolitos, „sunku patikėti, bet pasirodo galima ir pačiam mokytis, ir mokyti kitą tuo pačiu metu“. Prie šios iniciatyvos prisijungusi UKI direktorė Teresė Ringailienė apgailestavo, kad dėl laiko stokos nepavyko kalbos mokytis kiekvieną savaitę, tačiau vis dėlto tai buvo be galo įdomi patirtis: „Su tandemo partnere Katia eidavome pietauti. Šis kalbos mokymosi būdas – puikus mokymosi ir bendrystės derinys, kai ne tik išmoksti naujų žodžių, frazių, gali iškart jas išbandyti realiame kontekste, bet ir leidi laiką kartu, susidraugauji. Kalba – juk ne tik žodžiai ir gramatinės struktūros. Svarbiausia – tai bendravimas, ryšys, kuris suartina ir yra be galo svarbus“.

Džiugu pastebėti, kad dalyviai jautėsi patobulinę ir nekalbines kompetencijas, tokias kaip gebėjimą įsijausti į kito žmogaus situaciją, gebėjimą paaiškinti ar apibendrinti informaciją, tarpkultūrinę kompetenciją, toleranciją kitoms kalboms ir kultūroms, kūrybiškumą, tarpininkavimą.

Dvynukės ukrainietės Karina ir Maryna džiaugėsi, kad tandeminis  mokymas/is padėjo lengviau integruotis į lietuvišką bendruomenę.

TANDEMO pora Jolita ir Lyudmila mokosi kalbų nuotoliniu būdu, kol mažoji Lyudmilos dukrytė ramiai miega pietų miego.

Kalbų besimokantieji teigė, kad UKI pasiūlyta lietuvių ir ukrainiečių kalbų mokymo/si medžiaga buvo labai naudinga, aiški ir lengvai įsimenama. „Buvo smagu surasti panašių žodžių, tokių kaip cукня ir suknelė“.  „Buvo naudinga dar labiau įsigilinti į savo gimtąją kalbą ir prisiminti, kaip labai ją myliu  ir ja didžiuojuosi“. „Patiko kalbų maišymo patirtis, kai naudojamos visos kalbos, kurias moku, kad galėčiau paaiškinti ką nors savo partneriui“. Svarbų vaidmenį suvaidino ir emocinis ryšys – kalbėtis apie tai, kas neramina, ir padėti vienas kitam, padrąsinti vienas kitą ir nebijoti klysti, dalintis teigiamomis emocijomis mokymosi metu. Dalyvės ukrainietės Yuliios istorija apie tai, kaip ji iš Kauno keliavo į Klaipėdą aplankyti savo partnerės lietuvės šeimos ir ten sutiko Šv. Velykas, įrodo, kad tai tikrai daugiau, nei kalbos mokymas/is.

Džiugu, kad didžioji dalis TANDEMO porų viliasi ir toliau palaikyti ryšį, o UKI pažada, kad TANDEMAS gyvuos ir toliau, kviesdamas prisijungti prie atviros daugiakalbės ir daugiakultūrės bendruomenės.

Kviečiame į ukrainietiško filmo peržiūrą, kurios metu bus renkama parama Ukrainos vaikams, nukentėjusiems nuo karo

Ukrainos piliečiai kviečiami į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus

Ukrainos piliečiai, kurie yra Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kitą šviečiamąjį darbą dirbantys edukatoriai, taip pat aukštosiose mokyklose studijuojantys Ukrainos piliečiai kviečiami teikti paraiškas ir prisijungti prie Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų liepos 18 – rugpjūčio 12 dienomis Kaune.

Kandidatai iš Ukrainos bus kviečiami lavinti savo lietuvių kalbos ir kultūros žinias jau daugiau negu 20 metų organizuojamuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose užsieniečiams ir lietuvių kilmės užsienio piliečiams, į kuriuos kasmet susirenka virš 100 studentų iš apytiksliai 30 pasaulio šalių.

Organizuojami kursai susideda iš dviejų dalių: lietuvių kalbos paskaitų ir sociokultūrinių veiklų.

Kad kuo efektyviau išmoktų kalbą, dalyviai iš pradžių suskirstomi į grupes pagal dabartinį savo lietuvių kalbos lygį – nuo pradedančiųjų iki jau pažengusių kalbėtojų (nuo A0 iki C1) ir intensyviai mėnesį mokosi kalbų.

Sociokultūrinės veiklos – tai paskaitos apie lietuvių  kultūrą, meną, kasdieninį gyvenimą, liaudies tradicijas, visuomenę, išvykos į muziejus, lankytinas Lietuvos vietas, ekskursijos, pažintis su nuostabia Lietuvos gamta, taip pat veiklos, kuriose kursų dalyviai pristato savo šalis ir kultūras.

Visą informaciją apie kvietimą dalyvauti ir būtinus pateikti dokumentus rasite VDU kursų puslapyje „Lithuanian Language and Culture Courses for Ukrainian students, lecturers and researchers“.

Paraiškos priimamos iki 2022 metų liepos 1 d.

Finansuojamų vietų skaičius: 32.

Jei turite daugiau klausimų, prašome kreiptis el. paštu bsu@vdu.lt.

Įvyko antroji studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“ 2022

Balandžio 26 d. įvyko antroji nuotolinė VDU Užsienio kalbų instituto (UKI) organizuojama Studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“. Šiais metais konferencija buvo skirta Lietuvos universiteto 100-mečio jubiliejui, todėl renginio šūkis tapo „Kurkime naujojo šimtmečio universitetą!“ Konferenciją pradėjo VDU Užsienio kalbų instituto lotynų kalbos lektoriaus ir antikos kultūros tyrėjo Sigito Lūžio kalba „Spiritus movens: daugiakalbystė vakar, šiandien, rytoj“. Pranešėjas kalbėjo apie daugiakalbystės raidą nuo antikos laikų iki dabar. Kalboje buvo subtiliai atskleista daugiakalbystės reikšmė ir jos vaidmuo kultūriniame bei socialiniame gyvenime senovės Graikijoje ir XX a. pradžioje Lietuvoje, įkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir Lietuvos universitetą. Išryškėjo kalbų mokymosi svarba istorinėje perspektyvoje.

Plenarinį pranešimą tęsė dėstytojų ir studentų diskusija „Kalbų vaidmuo ateities universitete“. Švenčiant Lietuvos universiteto jubiliejų, į pokalbį buvo pakviesti trijų universitetų, kuriems pradžią davė Lietuvos universitetas, atstovai: prof. Vilmantė Liubinienė (KTU), LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytojas Irmantas Ramanauskas, VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei studentai Larsas Jaseliūnas (KTU), Anna Newmark (LSMU) ir Tetiana Ponomarenko (VDU). Pokalbį moderavo VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė. Diskusijos dalyviai dalinosi kalbų mokymo/si specifika universitetuose, persipynusia su asmenine patirtimi. Buvo diskutuojama apie daugiakalbystės, kalbų bei kultūrų pažinimo reikšmę žvelgiant į ateitį. Plenarinės konferencijos dalies klausėsi daugiau kaip šimtas klausytojų.

Šiais metais Studentų kalbų konferenciją lydėjo dar viena veikla, leidusi studentams išreikšti savo kūrybiškumą bei užsienio kalbų žinias – skaitmeninių vaizdo įrašų konkursas „100 žodžių“. VDU anglų kalbos A1 – B1 lygių studentai varžėsi, kurdami vaizdo įrašus ir išradingai panaudodami įvairių kalbų žodžius pasirinkta tema. Džiugu, kad sukurti filmukai buvo kone lygiaverčiai ir atskleidė originalų studentų požiūrį bei kalbų žinias. Vaizdo įrašų kūrėjai buvo paskelbti ir apdovanoti konferencijos metu.

Vėliau renginys persikėlė į sekcijas. Studentai pranešimus skaitė anglų, vokiečių bei norvegų kalbomis. „Kalbų ypatumų“ sekcijoje pranešimus skaitė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Miglė Piečytė („Morfologinio daugiareikšmiškumo analizė ir pritaikymas tyrimuose“), KTU Techninio vertimo programos studentė Vilma Veršylaitė („Giminės problema mašininiame vertime“) ir KTU magistrantė Liucija Borkertaitė („Ideologiškai angažuotos literatūros vertimo iššūkiai“). Pranešimai pasižymėjo nuoseklia lingvistinių bei vertimo problemų analize. Studentės puikiai išdėstė nagrinėjamas temas ir atsakė į pateiktus klausimus. Sekciją moderavo VDU UKI anglų kalbos lektorė Aušra Jankauskaitė.

„Švietimo klausimų“ sekcijoje, kurią moderavo VDU UKI anglų kalbos lektorė Vaida Misevičiūtė, dalyvavo 4 pranešėjos: VDU studijuojanti Katerina Havkova iš Čekijos („Kokios problemos iškyla, mokant vaikus Čekijoje anglų kalbos per gramatiką“), Ramunė Jurkutė („Helicopter parenting auklėjimo būdas“), Monika Lapinskaitė („Finansinio raštingumo stoka paauglių tarpe“) ir Giovanna Garcia iš Brazilijos, studijuojanti KTU, („Dėmesio, funkcinis neraštingumas“). Pranešėjos taikliai įžvelgė trūkumus edukacinėje sistemoje bei supažindino su problemomis, iškylančiomis susidūrus su „nepatogiomis

temomis“, apie kurias kalbėti yra svarbu, nors kartais nei tėvai, nei pedagogai apie tai atvirai kalbėti nenori. Taigi pranešimai vertė susimąstyti, pergalvoti vertybes ir skatino imtis veiksmų sprendžiant švietimo bei auklėjimo trūkumus.

Antrojoje VDU UKI anglų kalbos lektorės Vaidos Misevičiūtės moderuotoje sekcijoje „Teisė ir politika“ dalyvavo 3 pranešėjai: Ieva Sinevičiūtė („Tarptautinis teisingumo teismas“), Mariam Kvantaliani („Rusijos invazijos į Ukrainą karo nusikaltimai“) bei Emmanuel Abeshi („Tapimas daugiaplanetine rūšimi“). Pranešėjai atvėrė kelią diskusijai labai aktualia karo su Ukraina tema. Nepaprastai svarbu, kad tarp studentų vyktų tokios diskusijos, ir jaunoji akademinė bendruomenė suprastų pasaulio įvykius, todėl pažintis su šiuo metu susiklosčiusia politine situacija buvo itin naudinga. Paskutinysis pranešimas uždavė dar vieną klausimą, ar jau turime planuoti savo gyvenimą Marse, nes žmonija išties skendi begalėje kritinių problemų, tarp kurių iškyla ne tik karas, bet ir ekologinės katastrofos ar moralinės žmogiškumo išlikimo dilemos.

Sekcijoje „Daugiakalbystė literatūroje, studijose ir šeimos gyvenime“, kurią moderavo dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, buvo perskaityti keturi pranešimai keturiomis skirtingomis kalbomis“: VDU „Lyginamųjų kultūrų studijų“ programos magistrantė Rasa Paliulienė norvegų kalba pristatė tyrimą „Bendravimo su vaiku ypatumai lietuvių šeimoje: Lietuvos ir Norvegijos atvejai“; Vokiečių kalbos ir komunikacijos ketvirtakursės Miglės Šaltinytės skaitytas pranešimas „Daugiakalbystė literatūroje (remiantis knyga Lenos Gorelik „Wer wir sind“)“ buvo vokiečių kalba; prancūzų kalbą studijuojanti Raimonda Mc Geever pranešimą „Požiūris į prancūzų kalbą Lietuvoje“ parengė anglų kalba, o lietuvių kalbą VDU studijuojantys Lenkijos Vroclavo universiteto doktorantai Jakub Kubś ir Aleksandra Michałowska-Kubś apie užsieniečių motyvaciją mokytis lietuvių kalbos kalbėjo puikia lietuvių kalba. Pranešimų kalbos ir temos parodė, kad daugiakalbystė – tai VDU studentų puoselėjama vertybė.

,,Mitybos klausimų“ sekcijoje pranešimus skaitė trys VDU studentai: Yaroslava Zhyzhnevska (,,Šiuolaikinių paauglių mityba“), Neringa Glodienytė (,,Dvejopos kokybės maistas“) ir Žymantas Pajauris (,,Duomenų technologijų panaudojimas žemės ūkyje“). Pranešimai buvo įdomūs ir naudingi daugeliu prasmių. Studentai pristatė svarbias temas, susijusias su maisto kokybe, mitybos bei sveiko gyvenimo būdo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje, pabrėždami, kad netinkama mityba gali prisidėti prie streso, nuovargio ir mūsų gebėjimo dirbti ar mokytis. Studentų pateikti tyrimų rezultatai atkreipė klausytojų dėmesį, o temos buvo skirtingos bei aktualios. Sekciją moderavo VDU UKI anglų kalbos lektorė Ilona Kildienė.

Norime pasidžiaugti, kad, nors ir nedidelė dalyvių skaičiumi, konferencija išsiskyrė puikiai paruoštais, įdomiais bei aktualiais pranešimais ir sulaukė susidomėjimo tiek tarp studentų, tiek tarp dėstytojų. Verta paminėti, kad jau turime studentų, kurie konferencijoje dalyvauja ir pranešimus skaito antrus metus. Tikime, kad nuolatinių dalyvių gretos gausės, ir šis renginys, jau atradęs savo vietą akademiniame gyvenime, taps patraukliu ir kiekvienais metais universiteto bendruomenės laukiamu renginiu.

Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos

VDU Žemės ūkio akademijoje vyks ypatingas renginys –  „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“. Renginio dalyviai žaismingai mokysis bulgarų, estų, ispanų, italų, lenkų, lietuvių, vokiečių ir ukrainiečių kalbų, o už aktyvų dalyvavimą bus apdovanoti.

Kur? Parke prieš Centrinius VDU ŽŪA rūmus (esant nepalankiam orui – III VDU ŽŪA rūmuose,  Universiteto g. 10, Akademija).

Kada? 2022 m. gegužės 6 d., 11:00 – 13:00 val.

Kviečiame VDU atstovus, mokyklas ir Akademijos bendruomenės narius prisijungti prie šio ypatingo ir unikalaus pavasarinio renginio bei susipažinti su studentais iš kitų Europos šalių!

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas, Žemės ūkio akademija bei  „Transform4Europe” Europos universitetas. Šis renginys yra gegužės 4–8 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto kartu su „Transform4Europe” Europos aljanso universitetais organizuojamo pirmojo tarptautinio Europos kultūros festivalio Kaune dalis.

Kadangi greičiausiai niekas taip nesujungia žmonių kaip bendros patirtys ir vaišės, renginio svečiai ir dalyviai turės galimybę pasimėgauti tiek naujomis žiniomis, tiek vėlyvaisiais pusryčiais. Ragausime jau lietuviams gerai pažįstamus kibinus, ukrainietiškus barščius ir kitus patiekalus.

Renginys bus įamžinamas ir viešinamas įvairiais renginyje dalyvaujančių partnerių kanalais – aljanso universitetų, Žemės ūkio akademijos, Užsienio kalbų instituto ir VDU socialiniuose tinkluose.

Prie renginio prisideda: Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022, UAB „Mantinga“.

Studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“. Kurkime naujojo šimtmečio universitetą!

Festivalio „Primavera en español“ renginiai sugrįžta į universiteto erdves

Balandžio 25 – gegužės 5 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyks ispaniškos kultūros festivalis „Primavera en español“ (liet. Ispaniškas pavasaris). Visi festivalio renginiai yra atviri plačiajai visuomenei ir vyks ispanų, lietuvių bei anglų kalbomis (programa).

„Jau vienuoliktąjį kartą VDU subursime ispanų kalbos ir kultūros gerbėjus. Šiemet festivalio „Primavera en español“ idėja labai paprasta – kviečiame susitikti! Kadangi pernai kasmetinis  ispaniškos kultūros festivalis vyko tik nuotoliniu būdu, esame pasiilgę „gyvų“ diskusijų, pokalbių ir bendravimo ispanų kalba. Pažinti ispanakalbį pasaulį kviesime bendraujant su gimtakalbiais, dalyvaujant kviestinių lektorių paskaitose, konkurse, žiūrint filmą.“ – pasakoja Vigilija Žiūraitė, VDU ispanų kalbos lektorė ir viena iš festivalio organizatorių.

Festivalio pradžia sutaps su parodos apie piligriminį Šv. Jokūbo kelią (isp. Camino de Santiago) Ispanijoje atidarymu balandžio 25-ąją. Parodoje, kurią pristatys Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje José María Robles Fraga, atskleidžiamas nepaprastas piligrimystės į Santjago de Kompostelą kultūrinis ir dvasinis reiškinys, jo svarba Europos istoriniam paveldui, paplitimas visame žemyne bei Šv. Jokūbo kelių reikšmė Lietuvai.

Kaip visuomet, festivalyje „Primavera en español“, skriama dėmesio ne tik Ispanijai, bet ir kitoms ispanakalbėms šalims. Šį kartą festivalio dalyviai gilinsis į sudėtingą gyvenimą prie JAV ir Meksikos sienos bei meksikiečių, kirtusių sieną, adaptaciją JAV. Paskaitą „Gyvenimas prie JAV-Meksikos sienos“ gegužės 3 dieną skaitys lektorė dr. Ruth Elizabeth Prado Pérez iš Gvadalajaros universiteto (ITESO, Meksika).

Dar viena „Primavera en español“ tradicija – moksleivių olimpiada „El mundo hispanohablante y yo“  (liet. Ispanakalbis pasaulis ir aš) – vyks jau 5-ąjį kartą. Konkursu, kuris kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių, siekiama atkreipti dėmesį į spartų ispanų kalbos populiarėjimą Lietuvos mokyklose. Festivalio organizatoriai jubiliejinės olimpiados proga pasirūpino staigmena moksleiviams – į kultūrinę veiklą apie Šv. Jokūbo kelią ir Galisijos regioną juos pakvies Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje kultūros atašė Luisa M. García García.

„Primavera en español“ užbaigs nuotaikingas renginys „Café español” (liet. Ispanų kalbos kavinė”, kuris kvies pasipraktikuoti kalbant ispaniškai su gimtakalbiais ar kitais ispanų kalbos studentais. Ši veikla suburs studentus iš trijų universitetų , VDU, KTU ir LSMU, kurie šiemet mini Lietuvos universiteto šimtametį.

Festivalį organizuoja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei VDU Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudami su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie festivalį – renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Registracija į moksleivių olimpiadą.

Registracija į „Café español“ ispanų kalbos mainus.

Kviečiame į ukrainiečių menininkės Olhos Saienko darbų parodą

Skelbiamas prof. Birutės Ciplijauskaitės stipendijos konkursas

Užsienio kalbų institutas skelbia prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinės stipendijos konkursą. Ši stipendija kasmet skiriama vienam VDU studentui, sėkmingai besimokančiam ispanų kalbos VDU. Taip pat kandidatas turėtų mokytis ne paskutiniame kurse, pasižymėti darbštumu, būti pasiekęs puikių akademinių rezultatų, aktyviai dalyvauti studentų visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, ypač plėtojant Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo veiklas.

Stipendija skirta:

  • mokesčiui už vieno mėnesio trukmės ispanų kalbos kursus Ispanijoje,
  • bendrabučio ir maitinimo išlaidoms,
  • kelionei.

Norintys dalyvauti konkurse turi užsiregistruoti el. paštu vilmante.mejeryte@vdu.lt (VDU UKI vyr. referentė Vilmantė Mejerytė) iki balandžio 30 dienos. Kandidatai taip pat prašomi registracijos metu pateikti savo gyvenimo aprašymą (CV), visuomeninės veiklos aprašą ir dėstytojo rekomendaciją. Vėliau atrinkti kandidatai bus kviečiami atvykti į motyvacinį pokalbį. Stipendijos konkurso laimėtojas bus paskelbtas ispaniškos kultūros festivalio „Primavera en español“ uždarymo renginyje gegužės 5 dieną.

Su įspūdžiais iš ispanų kalbos kursų galite susipažinti prof. B. Ciplijauskaitės stipendijos laureatės, VDU absolventės Germantės Lovčikaitės publikuotame tekste.

Daugiau informacijos apie stipendijos konkursą teikia VDU UKI ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė (vigilija.ziuraite@vdu.lt).

Apie prof. B. Ciplijauskaitę

Prof. B. Ciplijauskaitė – pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, mokslininkė, vertėja. Profesorė gimė Kaune 1929 metais, 1939 m. – pasitraukė į Vakarus. Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1956 m. baigė Monrealio universitetą (Kanada). 1960–2000 m. dėstė ispanų literatūrą Viskonsino universitete Madisone (JAV). Prof. B. Ciplijauskaitė 1989–1996 m. buvo VDU Atkuriamojo senato narė. Mirė JAV, 2017 m. birželio 18 d.

Nuo 1994 m. profesorė savo lėšomis kiekvieną vasarą siųsdavo po vieną Vytauto Didžiojo universiteto studentą į ispanų kalbos tobulinimosi kursus Saragosos universitete Ispanijoje, Chakos miestelyje. Šią prof. B. Ciplijauskaitės įsteigtą stipendiją yra laimėjusios  Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje ambasadoriaus vertėja Rasa Petkevičiūtė, choreografė Ugnė Dievaitytė, VDU ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė ir kt.

Moksleiviai kviečiami į V-ąją olimpiadą „Ispanakalbis pasaulis ir aš“

Gegužės 4 dieną, trečiadienį, 13.30 val., Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28, Mažoji salė) vyks V-oji moksleivių olimpiada „Ispanakalbis pasaulis ir aš“ (isp. El mundo hispanohablante y yo). Olimpiada skirta visų klasių moksleiviams, kurie savo mokyklose lanko ispanų kalbos ir/ar kultūros užsiėmimus. Dalyvauti gali visi moksleiviai, kurie domisi ispanų kalba ir kultūra.

Penktąjį kartą organizuojamos olimpiados tikslas – atkreipti dėmesį į ispanų kalbos populiarėjimą Lietuvos mokyklose. Olimpiada „Ispanakalbis pasaulis ir aš“ kasmet sulaukia dalyvių iš visos Lietuvos, o tai atskleidžia, kad moksleiviai ne tik noriai mokosi ispanų kalbos, bet ir žavisi ispanakalbių šalių kultūra bei tradicijomis.

Šiemet olimpiados dalyvių laukia staigmena – nuo 12 val. į kultūrinę veiklą apie Šv. Jokūbo kelią (isp. Camino de Santiagio) ir Galisijos regioną juos pakvies Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje kultūros atašė Luisa M. García García. Užsiėmimas vyks VDU Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, III a).

Dalyvavimo sąlygos:

  • Ispanų kalbos mokėjimas nėra būtinas. Olimpiados užduotis sudarys klausimai apie ispanakalbių šalių kultūrą, istoriją ir geografiją. Nugalėtojų laukia vertingi prizai.
  • Olimpiadoje kviečiamos dalyvauti komandos, sudarytos iš 4-5 mokinių. Atstovauti vieną mokyklą gali kelios komandos.
  • Būtina išankstinė registracija.
  • Mokiniai į olimpiadą gali atvykti lydimi mokytojo arba savarankiškai (vyresniųjų klasių mokiniai).

Olimpiadą, kuri yra ispaniškos kultūros festivalio „Primavera en español“ (liet. Ispaniškas pavasaris) dalis, organizuoja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei VDU Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaujant su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.

Kontaktai pasiteiravimui: VDU UKI ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė (vigilija.ziuraite@vdu.lt).

Registracijos forma moksleiviams.