DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ 2023

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI), bendradarbiaudamas su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA), organizuoja VII-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darnioji daugiakalbystė“  (angl. Sustainable Multilingualism). Konferencija vyks birželio 9-10 dienomis Kaune.

Konferencijos „Darnioji daugiakalbystė 2023“  tikslas – suburti mokslininkus, kalbų politikos formuotojus, kalbų mokymo profesionalus ir studentus bei visus besidominčiuosius diskusijai apie daugiakalbystės išsaugojimą ir puoselėjimą.

Mokslininkai kviečiami pristatyti savo tyrimus ir įžvalgas įvairiomis su daugiakalbyste visuomenėje, kalbų mokymu(si) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje, daugiakalbyste profesinėje praktikoje ir šiuolaikinėmis lietuvių kalbos studijomis susijusiomis temomis anglų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, prancūzų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis.

Konferencijoje plenarinius pranešimus skaitys:

Auksė Balčytienė, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, tyrėja, žiniasklaidos kritikė, žurnalistikos ir komunikacijos studijų Vytauto Didžiojo universitete kūrėja ir koordinatorė, aktyvi mokslininkė ir tyrėja, dalyvaujanti tarptautiniuose mokslo projektuose, skelbianti mokslo darbus tarptautiniu mastu pripažintuose leidiniuose;

François Grin, Ženevos universiteto Vertimo raštu ir žodžiu fakulteto ekonomikos profesorius ir Ekonomikos, kalbų ir mokymo observatorijos direktorius. Prof. F. Grin specializuojasi kalbų ekonomikos, švietimo ekonomikos ir viešosios politikos šiose srityse vertinimo srityse;

Enrica Piccardo, Toronto universiteto Taikomosios lingvistikos ir kalbų mokymo profesorė, Kalbų ir raštingumo edukacinių tyrimų centro vadovė. Prof. E. Piccardo nuo 2008 m. bendradarbiauja su Europos Taryba (ET), yra Bendrųjų Europos kalbų metmenų (BEKM) papildomo tomo (2018 m.) bendraautorė, koordinuoja įvairius tarptautinius mokslinių tyrimų projektus Kanadoje ir Europoje;

Maria Teresa Zanola, prancūzų kalbotyros profesorė, Prancūzijos kultūros ministerijos apdovanota Prancūzijos meno ir literatūros ordinu. Ji yra aukštos kvalifikacijos specialybės kalbų ir terminologijos ekspertė bei tarptautiniu mastu pripažinta kalbų politikos aukštajame moksle specialistė.

Daugiau informacijos apie konferenciją bei registracija – konferencijos puslapyje internete sustainablemultilingualism.com

Kalbų kursai moksleiviams

 

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (UKI) kviečia moksleivius (ne jaunesnius nei 14-os metų amžiaus) registruotis į kalbų kursus!
Pasirinktos kalbos užsiėmimai vyks kartą per savaitę nuo vasario  iki birželio mėnesio. Kursus ves VDU UKI lektoriai. Vienos paskaitos trukmė – 1,5 val. Viso kurso kaina VDU partnerinių mokyklų moksleiviams – 49 eur. Ne partnerinių mokyklų moksleiviams – 98 eur. VDU Rasos ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijų moksleiviams kursai yra nemokami.
Registracija į kursus vyksta internetu iki vasario 5 d. užpildant registracijos anketą ir prašymą.

Siūlome mokytis rumunų kalbos

Nuo 2023 m. vasario mėn. Užsienio kalbų institutas maloniai kviečia registruotis į rumunų kalbos kursus. Rumunų kalba yra viena oficialių Europos Sąjungos kalbų, oficiali kalba Rumunijoje, Moldovoje (kurios konstitucinėje sistemoje ši kalba vadinama tiek rumunų, tiek moldavų kalba), viena iš oficialių kalbų Kroatijos Istrijos regione ir Serbijos Voivodinos regione, taip pat išplitusi Serbijos pietryčiuose, Ukrainos pietuose, Bulgarijos šiaurėje, Vengrijos rytuose. Rumunų kalba pravers ketinantiems susieti darbo, studijų ar gyvenimo perspektyvas ne tik su Rumunija ar Moldova. Gausios rumunų ir moldavų diasporos yra plačiai pasklidusios ir integruotos į darbo rinką bemaž visose Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, Šiaurės Amerikoje ir kitur pasaulyje. Rumuniškai pasaulyje kalba apie 29 mln žmonių; pagal kalbančiųjų skaičių tai yra penktoji romanų kalba pasaulyje ir patenka į labiausiai paplitusių kalbų dešimtuką tiek Europos Sąjungoje, tiek Europos žemyne.

Nors Rumunija priklauso paslaptingesnėms ir mažiau pažįstamiems Europos šalims, rumunų kalba yra priskiriama romanų kalbų šeimai ir nekelia ypatingų sunkumų. Rumunų kalba kilo iš šnekamosios lotynų kalbos, o jos gramatika, sintaksė ir leksika turi daug bendrų bruožų su kitomis romanų kalbomis. Fonetika ir skaitymo taisyklės yra paprastos ir artimiausios italų kalbai. Rumunų kalbos melodika pasižymi gausybe balsių, dvibalsių ir tribalsių. Besidomintys romanų kalbomis lengvai papildys savo mokamų kalbų sąrašą rumunų kalba. Leksikoje apstu žodžių, giminingų italų ir prancūzų kalboms. Gausaus lotynų kilmės žodžių fondo dėka rumunų kalbos lengva mokytis lygiagrečiai su lotynų kalba, o itin lengva – pramokus bet kurią šiuolaikinę romanų kalbų grupei priklausančią kalbą. Mokantys kelias romanų kalbas gebės giliau suprasti romanų kultūrą. Rumunų kalbos žinios taip pat pravers besidomintiems kitomis Vidurio ir Rytų Europos kalbomis. Rumunų kalbos leksikoje, gramatikoje, fonetikoje atsispindi dinamiška krašto istorija: ne tik dakų, trakų – vienų seniausių Europos kalbų, bet ir romėnų, ugrų, graikų, slavų, germanų, tiurkų palikti pėdsakai kultūroje ir įtaka kalbai, o daugybėje savitų žodžių lengvai atpažįstamos bendros indoeuropiečių, iranėnų šaknys. Pagal gramatinių, sintaksinių, leksinių ir fonetinių savitumų visumą rumunų kalba priskiriama Balkanų kalbų sąjungai, jungiančiai skirtingiems indoeuropiečių kalbų pogrupiams priklausančias kalbas: albanų, bulgarų, graikų, romų… Taigi, mokantys rumunų kalbą lengvai supras ne tik itališkus ar prancūziškus tekstus, bet ir graikų, bulgarų, albanų kalboms būdingas gramatines konstrukcijas, o taip pat mokės daugybę slavų kilmės žodžių, sudarančių bet kurios slavų kalbos žodyno pagrindą. Ar žinote romanų kalbų grupei priklausančią kalbą, kurioje daugiau kaip 14% žodyno sudaro skoliniai iš slavų kalbų; kurioje daugybė sampratų turi tiek lotynišką, tiek slavišką atitikmenis; kuri yra konservatyviausia iš visų romanų kalbų, paveldėjusi linksnius ir bevardę daiktavardžių giminę iš lotynų kalbos, o žymimasis artikelis rašomas žodžio gale kartu su daiktavardžiu? Kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse romėnų kolonistų atnešta šnekamoji lotynų kalba išsilaikė iki šių dienų, nepaisant daugybės kalbų įtakos? Kurios vienintelės iš visų romanų kalbomis kalbančių šalių pavadinimas susijęs su Roma; kurioje šalyje daugiau kaip pusė vardų yra lotynų kilmės, o vaikams dažnai suteikiami Romos imperatorių vardai? Iš visų romanų kalbų, rumunų kalbos gramatika yra labiausiai panaši į baltų kalbų. Pramokę šią kalbą gebės pasinerti į regiono kultūrą, susipažinti su gausybe meno, literatūros, kino, muzikos kūrinių rumunų kalba, atrasti lankytinų vietų, apie kurias rumuniškai nemokantys turistai niekada nesužinotų. Rumunijos visuomenėje darniai dera archainės ir šiuolaikinės kultūros bruožai; šioje šalyje gausu vaizdingų miestų, viduramžių pilių, miškų, kalvų, kaimo ir gamtos kraštovaizdžių, o septyni šalyje esantys objektai įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą.

Rumunų kalba pravers ne tik keliaujantiems po Pietryčių Europą, bet ir plėtojantiems verslą regione. Rumunija yra ES valstybė narė ir palaiko glaudžius prekybinius santykius su daugeliu Europos valstybių. Mokantys retesnę kalbą turi pranašumą darbo rinkoje. Rumunijoje dinamiškai vystosi automobilių gamybos, naftos chemijos, metalo, infrastruktūros, aviacijos, gynybos pramonės, kasybos, tekstilės, maisto, vaistų, ilgalaikio vartojimo prekių gamybos, informacinių technologijų, turizmo sektoriai. Rumunų kalbos žinios bus naudingos norintiems tyrinėti turtingą Pietryčių Europos regiono istoriją, socialinį ir politinį gyvenimą.

Siūlome mokytis serbų kalbos

Nuo 2023 m. vasario Užsienio kalbų institutas maloniai kviečia mokytis serbų kalbos. Serbų kalba turi oficialios kalbos statusą ne tik Serbijoje, bet ir Juodkalnijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje, o taip pat oficialiai vartojama kaip mažumos kalba aštuoniose kitose Europos valstybėse. Mokantys šią kalbą, dar prieš keturis dešimtmečius vadintą bendru serbų-kroatų kalbos pavadinimu, faktiškai mokės vieną oficialių Europos Sąjungos kalbų, kadangi susikalbės ne tik su Serbijos, bet ir su Kroatijos (ES, Šengeno zonos ir euro zonos valstybės narės), Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos gyventojais, o taip pat kitose buvusios Jugoslavijos respublikose – Slovėnijoje (ES, Šengeno zonos ir euro zonos valstybėje narėje) ir Šiaurės Makedonijoje, kurių kalbos yra panašios ir kurių absoliuti gyventojų dauguma supranta ir moka serbiškai. Be to, gausios serbų, kroatų, bosnių diasporos įsikūrusios daugumoje Vakarų Europos valstybių, JAV, Kanadoje, Australijoje. Pasaulyje kalbančiųjų šia kalba skaičius viršija 21 mln. Pramokę šią kalbą įgis bazinės komunikacijos galimybių ne tik serbų kalbai labiausiai giminingų pietų slavų (slovėnų, makedonų, bulgarų), bet ir vakarų ir rytų slavų kalbų aplinkoje. Pagal leksinius ir gramatinius ypatumus itin artima serbų kalbai yra ukrainiečių kalba. Jau mokantys kitą slavų kalbą prakalbės serbiškai semestrui dar neįpusėjus. Serbų kalbos gramatika yra lengviausia iš visų slavų kalbų 19 amžiuje įvykdytos kalbos reformos dėka. Šios kalbos rašto sistema yra grįsta fonetiniu principu: rašoma taip, kaip tariama. Serbų kalba yra vienintelė kalba Europoje, kurioje lygiagrečiai vartojamos dvi rašto sistemos: kirilica ir lotynų rašmenys. Dėl to apsilankantys šalyje nepatiria sunkumų skaitydami ir rašydami, o kirilicos žinios atvers duris į kitas kalbas, grįstas šia rašto sistema.

Pramokusiems serbų kalbą atsivers paslaptingas, dažno europiečio neatrastas ir menkiau pažįstamas, tačiau ne ką mažiau įdomus, ypatinga kultūrine įvairove ir turtinga istorija pasižymintis Pietryčių Europos regionas. Mokantys kalbą lengvai keliaus po regioną ir sulauks ypatingo vietos gyventojų svetingumo, lengviau pelnys jų pasitikėjimą ir gebės nuodugniau susipažinti su regiono šalių kultūra ir kasdienybe. Serbų kalbos žinios gali praversti plėtojantiems verslo ryšius su regionu, investuotojams ir startuoliams, galintiems atrasti laisvų nišų verslui Balkanų regione, kur technologijų ir verslo inovacijų skvarba yra lėtesnė (pvz., konsultavimo paslaugų, sveiko ir ekologiško maisto gamybos, kaimo turizmo ir kitose srityse). Serbų-kroatų kalbinis arealas driekiasi per didžiąją Vakarų Balkanų regiono ir Rytų Adrijos pakrantės dalį. Serbija išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio centre, ją kerta svarbūs prekybos ir tranzito keliai. Balkanų pusiasalis yra Europos, Azijos ir Afrikos prekybinių ir geopolitinių santykių sankirtoje. Mokėti kalbą svarbu regiono istorijos, kultūros ir dinamiško politinio gyvenimo tyrinėtojams. Šios kalbos žinios gali praversti ir besidomintiems sportu, kelis dešimtmečius trunkančiomis Lietuvos ir Serbijos krepšinio komandų varžytuvėmis. Kalboje atsispindi mentaliteto subtilybės, be kurių neįmanoma perprasti kultūros ir socialinio gyvenimo ypatumų. Balkanuose gausu visų istorinių laikotarpių kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros formų ir kultūrinių įvykių bet kuriam meniniam skoniui, o Balkanų gamtos kraštovaizdžiai savo grožiu nenusileidžia garsioms Vakarų Europos turistų pamėgtoms vietovėms.

 

 

VI FORO DE ESPAÑOL EN KAUNAS

VI-ame Ispanų kalbos forume pagerbs prof. B. Ciplijauskaitės atminimą

Gruodžio 3 dieną, šeštadienį, vyks VI-asis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ispanų kalbos forumas (isp. Foro de español en Kaunas). Tarptautinis renginys šiemet Kaune suburs daugiau nei pusšimtį ispanų kalbos specialistų iš Ispanijos ir kaimyninių šalių.

Pagerbs prof. B. Ciplijauskaitės atminimą

Pagrindinis Ispanų kalbos forumo tikslas – suburti ispanų kalbos dėstytojus, mokytojus, vertėjus ir kitus specialistus bei suteikti jiems erdvę dalintis naujienomis, mokslinių tyrimų rezultatais, diskutuoti apie naujausius kalbų mokymo(si) metodus. „VI-ąjį Ispanų kalbos forumą pradėsime su ypatingu pranešimu apie vieną žymiausių pasaulio ispanisčių, išeivijos lietuvę prof. Birutę Ciplijauskaitę. Šiemet kaip tik sukanka penkeri metai po profesorės mirties, todėl norime ne tik pagerbti jos atminimą, bet ir supažindinti forumo svečius su šios išskirtinės asmenybės gyvenimu ir nuveiktais darbais. Prof. B. Ciplijauskaitės pavardė yra žinoma visame pasaulyje ir mes tuo labai didžiuojamės“ – teigia forumo organizatorė, Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė.

Forumo programoje – lektoriai iš užsienio

VI-ojo Ispanų kalbos forumo programoje – profesionalų iš Ispanijos, Italijos, Latvijos, Estijos ir Čekijos moksliniai pranešimai bei praktiniai seminarai. Navaros unversiteto (Ispanija) mokslininkas Dámaso Izquierdo Alegría lygins gimtakalbių ir negimtakalbių filologijos studentų rašto darbus ir juose dažniausiai pasitaikančias klaidas. Ispanų kaip užsienio kalbos mokymo(si) ekspertė, Alikantės universiteto (Ispanija) mokslininkė María del Carmen Méndez Santos savo praktiniame pranešime kvies forumo dalyvius geriau pažinti ispanų kalbos dėstytojo profesiją ir jai kylančius iššūkius. Taip pat savo žiniomis dalinsis ir Baltijos šalių universitetų dėstytojos: Agata Babina iš Liepojos universiteto (Latvija) bei Clara del Rey Castaño iš Talino universiteto (Estija).

Lietuvos ir Ispanijos diplomatiniams santykiams – 100

Pirmą kartą VDU lankysis ir sveikinimo žodį Ispanų kalbos forumo dalyviams tars naujoji Ispanijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Nieves Blanco Díaz. 2022 metai žymi Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių šimtmetį. Lietuva ir Ispanija glaudžiai dirba kartu gindamos bendras demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių vertybes bei tvirtai bendradarbiauja Europos Sąjungoje ir NATO. Lietuvoje taip pat pastebimas ispanų kalbos populiarėjimas ir auganti paklausa tiek šalies universitetuose, tiek mokyklose. VDU ir Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja organizuojant bendras kultūrines veiklas. 2017 metais ambasada padėjo suorganizuoti pirmąjį Ispanų kalbos forumą VDU ir kasmet remia šią iniciatyvą.

Forumas vyks ispanų kalba. Būtina išankstinė registracija.

Detali programa.

„Kalbų degustacijos“ sugrįžta į Užsienio kalbų institutą

Pirmoji kalbos degustacija – portugalų kalba!      Antroji kalbos degustacija – estų kalba!

Trečioji kalbos degustacija – farsi kalba!             Ketvirtoji kalbos degustacija – airių kalba!

 

 

„Ö kaip vokiškai? VDU“ savaitės renginių akimirkos

VDU Užsienio kalbų insituto paskaitų metu studentai dalyvavo “Kahoot” iššūkyje “Pažink Vokietiją” ir skirtinguose užsienio kalbos dalykuose “Kahoot” žaidimą žaidė dėstomąja kalba.

Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) lektorius Benjamin Hausner skaitė paskaitą „Vokietijos kultūrų įvairovė: nuo šiaurės iki pietų“ Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos VDU Dvikalbio ugdymo (vokiečių kalbos) ir verslumo klasės mokiniams, VDU Vokiečių kalbos ir komunikacijos pirmo kurso studentams, VDU Užsienio kalbų insituto studentams, bei universiteto bendruomenei.

VDU alumni Simona Tubienė (UAB Manvesta, Pervežimų autovežiais komercijos ir ekspedicijos skyriaus vadovė) dalinosi savo gerąja patirtimi ir karjeros perspektyvomis verslo srityje.

VDU Erasmus+ studentas Ben Schäfer vedė integruotą pamoką „Vokietijos kultūra“ Kauno Simono Daukanto progimnazijos moksleiviams.

Vyko DAAD informacinis renginys apie stipendijas studijoms bei moksliniams tiriamiesiems darbams.

VDU HMF Vokiečių kalbos ir komunikacijos programos pirmo kurso studentai ir Užsienio kalbų instituto studentai, besimokantys vokiečių kalbos vyko į įmonę UAB “Transcome Worldwide Vilnius“, kur susitiko VDU alumne Jolita Rutkauskiene, vyriausiaja darbuotojų atrankų specialiste.

VDU HMF Vokiečių kalbos ir komunikacijos programos pirmo kurso studentai vyko į įmonę AB „Žemaitijos pienas“ ir susitiko su VDU alumnu, Vokietijos rinkos (Dziugas Deutschland, GmbH) vadovu Vytautu Narkumi.

Iki pasimatymo renginiuose kitais metais.

#Vytauto Didžiojo universitetas #VDU Užsienio kalbų institutas #VDU Humanitarinių mokslų fakultetas #VDU Vokiečių kalba ir komunikacija #Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija #Kauno Simono Daukanto progimnazija #Vokiškai.lt #Goethe-Institut Litauen #Transcom Lithuania #Manvesta #Žemaitijos pienas.

 





Ispanų kino ciklas Kaune

Spalio 6 d., 17 val., Vytauto Didžiojo universitetas ir Ispanijos Karalystės ambasada kviečia į ispanų kino ciklo atidarymą. Vyks filmo „Dviratininko mirtis“ (isp. „Muerte de un ciclista“, rež. Juan Antonio Bardem, 1955) peržiūra.

Pernai Ispanijos Ministrų taryba spalio 6-ąją paskelbė ispanų kino industrijos diena, siekiant pagerbti ir pažymėti filmų kūrėjų vaidmenį bei įtaką Ispanijos sociokultūriniame gyvenime, kino paveldo indėlį kuriant šiuolaikinės Ispanijos tapatybę. Šiemet, Ispanijos Kultūros ir sporto ministerijos siūlymu, filmas „Dviratininko mirtis“ bus rodomas įvairiuose pasaulio miestuose. Vienos didžiausių ispanų kino asmenybių, Juano Antonio Bardemo, sukurtas filmas sulaukė didelio tarptautinio susidomėjimo ir buvo apdovanotas 1955-ųjų Kanų kino festivalyje. Tai politinė parabolė, per dviejų žmonių istoriją pateikianti aštrią socialinę kritiką, demaskuojanti ryškią skirtį tarp turtingųjų ir vargšų.

Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje spalio mėnesį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, kviečia žiūrėti dar tris filmus, kurie padės geriau pažinti ispaniško kino įvairovę.

Filmų ciklo grafikas:

  • Spalio 6 d., 17.00 val., V. Putvinskio g. 23, 106 aud., filmas „Muerte de un ciclista“ (liet. „Dviratininko mirtis“, rež. Juan Antonio Bardem, 1955). Ciklo atidarymas, susirinkusiųjų lauks vaišės ir diskusijos prie kavos puodelio.
  • Spalio 13 d., 9.00 val., V. Putvinskio 23, 106 aud., filmas „El Bola“ (liet. „Rutuliukas“, rež. Achero Mañas, 2000).
  • Spalio 20 d., 17.00 val., V. Putvinskio g. 23, 106 aud., filmas „O que arde“ (liet. „Ugnis ateis“, rež. Oliver Laxe, 2019).
  • Spalio 25 d., 16.00 val., V. Putvinskio g. 23, 312 aud., filmas „El Sur“ (liet. „Pietūs“, rež. Víctor Erice, 1983).

Visi filmai bus rodomi ispanų kalba su angliškais subtitrais. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Daugiau informacijos apie ispanų kino ciklą Kaune.

Europos kalbų diena VDU

Europos kalbų diena VDU

Žaidimas „Iššūkis – daugiakalbystė!“

Rugsėjo 26 dieną, pirmadienį, VDU Užsienio kalbų institutas kviečia jau 21-ąjį kartą kartu švęsti Europos kalbų dieną ir išmėginti save interaktyviame kalbų ir kultūrų žaidime „Iššūkis – daugiakalbystė!“.

Kas vyks?

Nuo 9.00 iki 10.00 val. vyks žaidimas-viktorina apie kalbas ir kultūras, o nuo 10.15 iki 11.00 val. studentai yra kviečiami į paskaitą apie portugalų kalbą ir kultūrą, kurią skaitys Portugalijos ambasados atstovė, kultūros atašė Sílvia Schiermacher (paskaitos kalba – anglų).

Kur?

Žaidimas vyks šiuose VDU rūmuose: Gedimino g. 44 (202 aud. ir 203 aud.), Putvinskio g. 23 (106 aud. ir 311 aud.), Daukanto g. 28 (402 aud. 404 aud.), Jonavos g. 66 (109 aud., 110 aud. ir 210 aud.), Gimnazijos g. 7 (204 aud.), ŽŪA Studentų g. 11 (333 aud., 423 aud. ir 325 aud.) ir Muitinės g. 7 (207 aud.).

Paskaita apie portugalų kalbą ir kultūrą vyks gyvai – 106 aud., Putvinskio g. 23., taip pat bus transliuojama aukščiau išvardintose auditorijose.

Kada?

Rugsėjo 26 d. (pirmadienį). Registracija į žaidimą ir taisyklių pristatymas vyks nuo 8.45 val.

Kaip dalyvauti?

Atvykti į tuos VDU rūmus, kuriuose dalyvaujate kalbų paskaitose, ir pasirinkti vieną iš nurodytų auditorijų. Su savimi reikia turėti išmanųjį įrenginį (pvz. telefoną ar planšetę), kuriuo jungsitės prie žaidimo.

Nugalėtojų, I-III vietos laimėtojų, lauks šaunūs prizai, o visų dalyvių – malonios staigmenos ir gera nuotaika.

 

Užsienio kalbų institutas sveikina su Rugsėjo 1-ąja!