Penkioms VDU studentėms – dr. V. ir S. Čepukėnų stipendija už frankofonijos puoselėjimą

Birželio 23 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jau trečią kartą buvo įteiktos dr. Vaclovo ir dr. Stefanijos Čepukėnų vardinės stipendijos. Ši stipendija studentams skiriama už išskirtinį indėlį į prancūzų kalbos ir frankofonijos kultūros puoselėjimą bei sklaidą visuomenėje.

Šiemet stipendijos buvo įteiktos net penkioms laureatėms: Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Užsienio kalbų ir kultūrų: frankofonijos studijų absolventei Raimondai Mc Geever, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantei Karolinai Žilytei, HMF Italistikos ir romanų kalbų bakalaurantei Ramintai Dimšaitei ir Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslo administravimo bakalaurantėms Daria Livshyts ir Aliya Zhumabayeva.

Stipendijos šiemet buvo įteiktos iškilmingos HMF diplomų įteikimo šventės metu. Jas laureatėms perdavė stipendijos steigėjos – „Kazickų šeimos fondo“ Niujorko skyriaus vykdomoji direktorė Neila Baumilienė ir dr. V. ir S. Čepukėnų dukros Milda Krivickienė ir Rasa Čepukėnaitė – bei VDU Užsienio kalbų instituto (UKI) direktorės pavaduotoja Almantė Meškauskienė.

Sakydama sveikinimo kalbą, Rasa Čepukėnaitė trumpai priminė savo tėvų, kurių vardu pavadinta ši stipendija, veiklą ir nuopelnus: „VDU tėveliai pradėjo dirbti nuo pat pirmos universiteto atkūrimo dienos. Jie buvo dideli Lietuvos patriotai, prancūzų kalbos dėstytojai ir filantropai, kurie puoselėjo ir ugdė jaunąją kartą.“

Prieš oficialų įteikimą, stipendijos laureatės ir steigėjos susitiko artimesniam pokalbiui. Studentės ir absolventė dalinosi istorijomis, kaip jų gyvenime atsirado prancūzų kalba, priežastimis, kodėl nusprendė jos mokytis, ir tuo, kaip planuoja prasmingai panaudoti gautą paramą. Stipendijos sumanytoja ir VDU absolventė Neila Baumilienė papasakojo, kaip pati, dar būdama studentė, susipažino su abejais dr. Čepukėnais, o taip pat – kaip gimė mintis įsteigti šią stipendiją.

Prisiminimais apie tėvus dalinosi ir jų dukros Milda Krivickienė ir Rasa Čepukėnaitė. Pasak jų, dr. Stefanija Čepukėnienė pasižymėjo išskirtiniu atsidavimu savo darbui: „Akademinis pasaulis jai buvo labai svarbus – studentams ji atidavė visą savo energiją. Mama niekada nedarė dalykų „pusiau“ – viską atlikdavo šimtu procentų. Pasibaigus mokslo metams, ji visą savo grupę pakviesdavo į kavinę – pasidžiaugti pasiekimais, tiesiog pabendrauti. Ryšys tarp jos ir studentų buvo gerokai daugiau nei tik akademinis – ji buvo ne tik dėstytoja, bet ir patarėja, pagalbininkė, tikra mama.“

VDU UKI direktorės pavaduotoja Almantė Meškauskienė džiaugėsi, kad mokytis prancūzų kalbos ir frankofonijos kultūros universitete kasmet pasirenka nemažas būrys studentų. Ir ne tik šios, bet ir kitų kalbų: „Kiekvienais metais, kiekvieną semestrą universitete dėstoma apie 22–24 užsienio kalbas. Neretai dėstytojai būna gimtakalbiai, o studentai kalbas renkasi ne tik dėl profesinių galimybių, bet ir dėl asmeninio tobulėjimo.“

Universitete dr. Vaclovo ir dr. Stefanijos Čepukėnų vardinė stipendija buvo įsteigta pagal VDU alumnės ir „Kazickų šeimos fondo“ Niujorko skyriaus vykdomosios direktorės Neilos Baumilienės iniciatyvą, palaikant labdaros ir paramos fondui „Kazickų šeimos fondas“, siekiant pagerbti Čepukėnų veiklą ir atminimą.

Prie šios stipendijos finansiškai prisideda ir dr. V. ir S. Čepukėnų dukros Rasa ir Milda. Stipendijos tikslas – puoselėti prancūzų kalbą ir frankofonijos kultūrą, sudarant sąlygas aktyviausiems studentams giliau ją pažinti ir studijuoti bei puoselėti ir skleisti visuomenėje.

Apie dr. Vaclovą ir dr. Stefaniją Čepukėnus

Dr. Vaclovas ir dr. Stefanija Čepukėnai – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, Lietuvos patriotai, visą savo profesinį gyvenimą dalyvavę pilietiniame Lietuvos gyvenime, vykdę filantropinę veiklą, daug laiko ir lėšų skirdami tiems, kurie neturėjo pakankamai išteklių siekiant tinkamo išsilavinimo.

Dr. Vaclovas Čepukėnas – aktyvus Lietuvos ginkluotos rezistencijos dalyvis ir Antrojo pasaulinio karo metais veikusios Tėvynės apsaugos grupės kovotojas-savanoris, psichologijos mokslų daktaras, už aktyvią visuomeninę veiklą įvertintas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu, mokykloje ir universitete dėstė prancūzų kalbą.

Dr. Stefanija Čepukėnienė – humanitarinių mokslų daktarė, VDU dėstytoja, prancūzų kalbos profesorė.

2024–2025 m. m. studentų geriausiai įvertintas UKI dėstytojas – lektorius Kęstutis Vaišnora

VDU kokybės kultūros puoselėjimas: pagerbti geriausi dėstytojai ir reikšmingiausios iniciatyvos. Vytauto Didžiojo universitetas ir toliau stiprina kokybės kultūrą, grįstą bendradarbiavimu, įtrauktimi ir atvirumu. Kiekvienais metais studentų grįžtamasis ryšys tampa tvirtu pamatu dėstytojų darbo vertinimui ir studijų tobulinimui. 2024–2025 m. m. studentų geriausiai įvertintas UKI dėstytojas – lektorius Kęstutis Vaišnora.

Foto: Jonas Petronis

Taip pat nuoširdžiai sveikiname 2025 m. pavasario semestre geriausiai įvertintus dėstytojus:

Kęstutis Vaišnora
Irma Čižauskaitė-Da Costa
Rocio Cristina Cortes Ganan
Žieda Tamašauskaitė
Vaida Lukošiūtė
Aurelija Čėglytė
Lina Abraitienė
Vaida Misevičiūtė
Jūratė Urbonienė
Daiva Pundziuvienė
Ernesta Stankevič
Indrė Koverienė
Daina Kazlauskaitė
Paul Lynchak-Oppermann
Sigitas Lūžys

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;

Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius studijų dalyke 100 ir daugiau.

Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2025 pavasaris“.

Daugiau apie tai skaitykite čia

Konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė“ – dėmesys kalbų išsaugojimui ir įvairovei

Gegužės 29-31 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyko VIII-oji tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2025“ (angl. Sustainable Multilingualism 2025), kurią organizavo VDU Užsienio kalbų institutas (VDU UKI) ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA). Šis mokslinis renginys sutraukė per šimtą kalbų politikos formuotojų, kalbų ir daugiakalbės kompetencijos tyrėjų, dėstytojų ir studentų iš Lietuvos bei užsienio aukštojo mokslo institucijų.

„Rengdami konferenciją stengiamės į daugiakalbystės reiškinį pažvelgti iš įvairių perspektyvų. Geriausiai tą atskleidė plenarinių pranešėjų, pasaulyje pripažintų mokslininkų net iš trijų žemynų – Australijos, Šiaurės Amerikos ir Europos – skaityti pranešimai. Manau, kad konferencijos metu buvo ne tik pasidalinta naujomis tyrimų įžvalgomis, prasmingai ir smagiai praleistas laikas, bet ir užmegzti nauji kontaktai tyrimams ir tolesniam kolegiškai bendradarbiavimui.” – teigia konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. Nemira Mačenskienė.

Konferencijos „Darnioji daugiakalbystė 2025“ plenarinių pranešimų sesiją atidaręs profesorius Ghil‘ad Zuckermann (Adelaidės universitetas) pristatė kalbos atgaivinimo, tapatybės ir kultūrinio atsparumo tyrimus. Plenariniai pranešėjai dr. Karina Firkavičiūtė (Lietuvos karaimų kultūros bendrija) ir Johan Sandberg McGuinne (Saamių rašytojų asociacija) dėmesį skyrė kalbų išsaugojimo svarbai. Iš Kanados atvykęs mokslininkas John W. Schwieter (Wilfrid Laurier universitetetas) dalinosi įžvalgomis apie kalbų įsisavinimą kognityviniu požiūriu, o VDU plenarinių pranešėjų tarpe atstovavusi profesorė Jūratė Ruzaitė pristatė neapykantos kalbos tyrimus lingvistiniu ir sociolongvistiniu aspektu.

Konferencijos metu taip pat vyko paralelinės pranešimų sesijų tokiomis temomis kaip kalbos politikos įgyvendinimas, kalbos išsaugojimas ir atgaivinimas, daugiakalbė kompetencija, technologijomis sustiprintas kalbos mokymas ir šiuolaikiniai prancūzų, latvių, lietuvių, ispanų bei ukrainiečių kalbų tyrimai. Tradiciškai, pranešimai konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė 2025“ skambėjo įvairiomis kalbomis. Juos anglų, prancūzų, latvių, lietuvių, ispanų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis skaitė mokslininkai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Ukrainos, Švedijos, Vokietijos bei kitų šalių. Dinamiškoje apvalaus stalo diskusijoje tema „Nuo politikos iki praktikos: universitetų aljansai ir daugiakalbystė“ dalyviai dalijosi mintimis apie daugiakalbystės plėtojimo patirtį ir iššūkius bei aptarė perspektyvas daugiakalbio švietimo formavimui visoje Europoje.

Tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė“ Vytauto Didžiojo universitete pradėta organizuoti prieš daugiau nei dešimtmetį. Kas dvejus metus organizuojamas mokslinis renginys suburia bendraminčius daugiakalbės kompetencijos tyrėjus, dėstytojus, studentus ir visus, besidominčius daugiakalbystės klausimais. „Labai džiugu konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė“ sulaukti tiek senbuvių, atvykstančių ne pirmą kartą (pvz., dr. Michael Loenz iš Vokietijos ši konferencija yra jau septintoji!), tiek naujų dalyvių. Mums visiems kalbos – ne tik mokslinių tyrimų sritis, bet ir bičiulystės išraiška. O darnioji daugiakalbystė ir kyla pirmiausiai iš žmonių bendrystės ir vienas kito supratimo. Tad diskusijos, dalijimasis patirtimi tęsėsi ne tik konferencijos metu, bet ir neformaliai ar ekskursijos į Dzūkiją metu.“ – dalinasi įžvalgomis konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VDU UKI direktorė dr. Teresė Ringailienė.

Konferencija „Darnioji daugiakalbystė“ atsisveikina iki 2027-ųjų metų! Kviečiame prisiminti įsimintiniausias konferencijos akimirkas, užfiksuotas VDU fotografo Jono Petronio nuotraukose:

VDU vyks tarptautinė daugiakalbystės konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas (VDU UKI) ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) kviečia į VIII-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darnioji daugiakalbystė 2025“ (angl. Sustainable Multilingualism 2025), kuri vyks Kaune gegužės 29-31 dienomis.

Šios konferencijos tikslas – suburti kalbų politikos formuotojus, kalbų ir daugiakalbės kompetencijos tyrėjus, dėstytojus, studentus bei visus, besidominčius daugiakalbystės klausimais, pasidalinti patirtimi ir įžvalgomis.

Pirmosios dvi konferencijos dienos skirtos daugiakalbystės visuomenėje (kalbų politikos įgyvendinimo, kalbų išsaugojimo, kalbinių teisių užtikrinimo bei kt.), kalbų mokymo(-si) ir daugiakalbės bei tarpkultūrinės kompetencijos plėtojimo, daugiakalbystės ir profesinės praktikos, dėstytojo daugiakalbės kompetencijos tobulinimo bei šiuolaikinės lietuvių kalbos, kuri sudaro mūsų daugiakalbės kompetencijos pagrindą, tyrimų temoms. Trečiąją dieną dalyviai bus pakviesti geriau pažinti Lietuvą, jos kultūrinį paveldą ir vykti į ekskursiją Dzūkijoje.

Plenariniai konferencijos pranešėjai, pasaulyje pripažinti mokslininkai, pristatys naujausius savo tyrimus apie kalbų mokymo(si) ir vertimo iššūkius bei daugiakalbio pasaulio ateitį. Šių metų konferencijos programoje numatomi penki plenariniai pranešimai, kuriuos skaitys:

Karina Firkavičiūtė – Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė, Europos Komisijos Europos mokslinių tyrimų vykdomosios agentūros tarnautoja, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, muzikologė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, tarpdisciplininių Europos studijų magistrė.
Jūratė Ruzaitė – VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros profesorė. Turi didelę dalyvavimo tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose patirtį, įskaitant nacionalinį projektą Semantika-2 (2018-2019 m.), kurio metu buvo sukurtas automatinio įžeidžių internetinių komentarų nustatymo įrankis. Jos mokslinių interesų sritys – sociolingvistika, pragmatika, diskurso analizė, kalba ir ideologija, neapykantos kalba, propaganda ir dezinformacija.
Johan Sandberg McGuinne – pietų saamių ir Škotijos gėlų poetas, tradicinis joikuotojas, rašytojas, literatūros tyrinėtojas ir kalbos aktyvistas, Švedijos saamių rašytojų centro „Tjállegoahte“ pirmininkas ir Švedijos rašytojų sąjungos regioninis atstovas Sápmi.
John W. Schwieter – psichologijos, lingvistikos ir ispanų kalbos profesorius Wilfrido Laurier universitete ir lingvistikos profesorius adjunktas McMasterio universitete Kanadoje. Jo mokslinių interesų sritys: kognityvinė ir neuromokslinė prieitis į daugiakalbystę ir kalbų mokymąsi, vertimas raštu ir žodžiu, kognityvinės funkcijos, antrosios kalbos mokymas ir mokymasis. Jis yra paskelbęs daugiau kaip 100 straipsnių žurnaluose ir knygų skyrių, 23 knygų autorius arba redaktorius.
Ghil‘ad Zuckermann – profesorius (mokslų daktaro laipsnis Oksforde; daktaro laipsnis Kembridže, garbės daktaras), įtrauktas į Australijos laikraščio The Australian 2024 m. sudarytą 30 geriausių „mokslinių tyrimų legendų“ sąrašą. 2023 m. jis pelnė Rubinlicht premiją už išskirtinį indėlį į jidiš kalbos tyrimus. Jis taip pat yra Džondžu tarptautinių apdovanojimų už nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą vertinimo komisijos pirmininkas.

Daugiau informacijos apie konferenciją www.sustainablemultilingualism.com

Mokytojų portretai-vokiečių kalba jungia

Užsienio kalbų instituto dėstytoja dr. Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė dalinasi mintimis apie vokiečių kalbą. Dėstytoja yra aktyvi UKI bendruomenės narė ir nuolat populiarina vokiečių kalbą.Ar seniai dirbate mokytoja?
Vokiečių kalbos Vytauto Didžiojo universitete mokau jau 16 metų. Esu dirbusi ir mokykloje, taip pat progimnazijoje, todėl puikiai žinau, koks yra skirtumas mokant suaugusiuosius ir paauglius. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pajusti šiuos skirtumus, nes tokios patirtys viena kitą papildo ir praturtina, suteikdamos unikalių įžvalgų. Suprantu skirtingų grupių dinamiką ir tai, kaip svarbu mokymo procesą pritaikyti prie besimokančiųjų poreikių ir lūkesčių. Be dėstymo, mane ypač domina mokslinė veikla, kuri yra neatsiejama nuo darbo universitete. Mano mokslinių interesų sritys apima verslo komunikaciją, pokalbių analizę, tarpkultūrinę komunikaciją bei lingvistiką. Vokiečių kalba man taip pat yra kūrybiškumo šaltinis – aktyviai dalyvauju ir organizuoju renginius, skirtus vokiečių kalbos populiarinimui.

Kas paskatino Jus pasirinkti vokiečių kalbą?
Mano pažintis su vokiečių kalba prasidėjo dar vaikystėje. Teta buvo ištekėjusi už vokiečio, ir vieną kartą, kai dar buvau maža, maždaug penkerių metų, jis paklausė, ar ketinu mokytis vokiečių kalbos. Nedvejodama atsakiau „taip“. Galbūt tokį apsisprendimą lėmė ir ankstyva kelionė į Vokietiją, kai Lietuva dar nebuvo atgavusi Nepriklausomybės. Iki šiol atsimenu didingą Kelno katedrą, bananinius ledus ir muzikos kupiną Dortmundo centrinę gatvę.
Kai penktoje klasėje reikėjo pasirinkti užsienio kalbą, prisimenu, kaip su tėčiu vakare nuėjome apžiūrėti mokyklos tvarkaraščių, kurie buvo iškabinti ant langų. Neradau savo pavardės tarp draugių, kurios rinkosi anglų kalbą – buvau perkelta į kitą klasę, kur dauguma pasirinko vokiečių kalbą. Pamenu tą gumulą gerklėje ir ašaras. Tėtis tada pasiūlė, kad galėčiau mokytis anglų, jei man būtų lengviau, bet aš tvirtai pasakiau „Ne“. Nors buvau vienintelė mergaitė vokiečių kalbos grupėje, aš nenorėjau keisti savo sprendimo.
Mokymosi procesas nebuvo lengvas, tačiau aš labai dėkinga savo pirmajai vokiečių kalbos mokytojai Violetai Vezbergienei, kuri matė mano entuziazmą ir padėjo jį išsaugoti nepaisant kartais pasitaikančių sunkumų. Juos visus nugalėjo džiaugsmas išmokus vis daugiau naujų žodžių ir kažkada atėjęs gebėjimas juos sklandžiai jungti į sakinius, pasakoti istorijas.

Koks Jūsų manymu didžiausias iššūkis mokantis vokiečių kalbos?
Mano nuomone, svarbu mokėti susikurti savo kalbinį pasaulį, savo mažąją Vokietiją artimiausioje aplinkoje. Šiandieniame globaliame pasaulyje, kai anglų kalba tapo lingua franca, tai nėra taip paprasta. Tačiau reikia labai norėti, ir viskas yra įmanoma.

Užsienio kalbų instituto komanda dalyvavo konferencijoje „Europa Woche 2025“ Vokietijoje

Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė drauge su dėstytojomis Lina Abraitiene, Donata Berūkštiene, dr. Gintare Gelūnaite-Malinauskiene, Aušra Jankauskaite, prof. Nemira Mačianskiene ir Rima Sabaliauskiene lankėsi Paderborne, kur vyko 25-oji jubiliejinė tarptautinė konferencija „Europa Woche 2025“, šiemet skirta temai „Stiprinti Europą – puoselėti partnerystę“.

Renginyje dalyvavo 130 dalyvių iš 18 šalių, taip pat daugybė svečių. Konferencijos metu Vestfalijos kultūros ir švietimo forumo pirmininkė Dr. Ulrike Kurth pasirašė Paderborno miesto garbės knygoje, taip pagerbiant jos ilgametį darbą stiprinant Europos partnerystes. Taip pat konferencijos metu Paderborno miesto merui buvo įteiktas EMIL apdovanojimas už nuopelnus miestui ir svarų indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą.

Įkvepiantys pranešėjų pasisakymai akcentavo Europos vienybę, taiką, partnerystę ir bendrystę, pabrėždami glaudaus bendradarbiavimo tarp šalių ir institucijų svarbą.

Džiaugiamės ilgamete draugyste su partneriais Vokietijoje, kurios dėka plečiame tarptautinį bendradarbiavimą.

Festivalyje „Primavera en español 2025“ – magiškas ispanakalbis pasaulis

Gegužės 5-15 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyks kasmetinis festivalis „Primavera en español“ (liet. Ispaniškas pavasaris), kurio organizatoriai šiemet kviečia pasinerti į ispanakalbio pasaulio magiją. Dvi savaites truksiantis festivalis kvies pažinti ispanakalbių šalių kultūrą, kalbą, tradicijas, kulinariją, meną ir politiką per paskaitas, parodas, kūrybines dirbtuves, teatrinius užsiėmimus ir netgi futbolo turnyrą. Visi festivalio renginiai vyks ispanų, lietuvių bei anglų kalbomis.

Sparčiai augantis ispanų kalbos populiarumas

Šiemet festivalio „Primavera en español“ organizatoriai skelbia ypatingą temą – „El mundo hispanohablante y su magia“ – kviesdami ieškoti to, kas visuomet žavėjo ir stebino ispanakalbėse šalyse: magiškasis realizmas, kultūrų kryžkelės, spalvingos tradicijų ir šiuolaikiniai iššūkiai. „Neatsitiktinai kviečiame pasinerti į ispanakalbio pasaulio magiją, nes kaip tik šiuo metu Lietuvoje pastebimas didžiulis ispanų kalbos populiarėjimo augimas, o už jo slypi ir žavėjimasis ispaniškai kalbančiomis šalimis, būtent jos labiausiai traukia ir užburia. Šis festivalis – tai šventė, kuri peržengia kalbines ribas. Kviečiame pažinti ne tik kalbą, bet ir ispanakalbių šalių pasaulėžiūrą, kuri taip žavi savo atvirumu, kūrybiškumu ir įvairiapusiškumu.“ – festivalį pristato Vigilija Žiūraitė, VDU ispanų kalbos lektorė ir viena iš organizatorių.

Platus festivalio temų spektras

Vienas ryškiausių tarptautinio festivlaio „Primavera en español“ bruožų – platus temų spektras. Nors visus renginius jungia ispanakalbio pasaulio pažinimo ašis, programoje atsiskleidžia daugybė perspektyvų – nuo meno ir literatūros iki socialinių mokslų, šiuolaikinės politikos, gastronomijos ir net neuromokslų taikymo kalbų mokyme. Festivalis tarsi kviečia keliauti – tiek geografiškai, tiek idėjiškai. Gegužės 5-ąją, festivalio atidarymo dieną, bus pristatoma paroda apie šviesos pasaulį, kurią dovanoja Ispanijos Karalystės ambasada. Vėliau festivalio dalyviai gilinsis į realizmo magijos paslaptis Lotynų Amerikos literatūroje kartu su lektore Nancy Salinas iš Salvadoro. Gegužės 7-ąją vyks VIII moksleivių olimpiada „Ispanakalbis pasaulis ir aš“, o ispanų kalbos mokytojai tą pačią dieną yra kviečiami į mokymus apie tai kaip praktiškai pritaikyti neurodidaktikos principus ispanų kalbos pamokose. Vėliau laukia diskusijos apie šiuolaikines ispanakalbių šalių politines realijas, taip pat teatro ir poezijos dirbtuvės, kuriose ispanų kalba taps kūrybos priemone. Visų šių veiklų organizatoriai – VDU studentai ir dėstytojai. „Aš labai džiaugiuosi galimybe ne tik mokytis ispanų kalbos VDU, bet ir organizuoti šį festivalį per kurio veiklas sužinau ir išmokstu vis daugiau apie tokias tolimas šalis kaip Meksika, Ekvadoras ar Argentina. Mokomės neformaliai, bendraujant su ispanakalbiais ir mokantis vieniems iš kitų” – teigia Nadiia Slyvinska, VDU Logistikos ir prekybos studijų studentė.

Įtraukiančios ir vienijančios festivalio veiklos

Naujiena festivlaio „Primavera en español“ programoje – gegužės 10 dieną vyksiantis futbolo turnyras „Copa Primavera“ (liet. „Primavera taurė“), kurio tikslas – suburti bendraminčius futbolo gerbėjus, o tuo pačiu bendrauti ispanų kalba ir praplėsti savo žinias apie šį sportą.

Šio renginio iniciatoriai – Kaune gyvenantys ispanakalbiai, kurie nori savo meile futbolui „užkrėsti“ ir lietuvius. Kaip teigia Nicolas Fereyra, VDU mainų studijų studentas iš Argentinos: „Mano šalyje futbolas yra visų sporto šakų karalius, todėl kviečiu visus patirti tą futbolą aistrą, kuri ispanakalbiuose kraštuose dažnai laikoma ne tik sportu, bet ir kultūros dalimi. Šis renginys simbolizuoja draugystę, bendradarbiavimą ir kultūrų susitikimą. Laukiame jūsų!”.

Šių metų festivalyje ypatingą vaidmenį atlieka tarptautiniai lektoriai, atvykstantys iš įvairių Europos ir Lotynų Amerikos universitetų. Iš Salvadoro, Meksikos, Vokietijos ir Latvijos atvykę dėstytojai bei tyrėjai dalinsis ne tik savo srities žiniomis, bet ir autentiškomis kultūrinėmis įžvalgomis. Taip pat antrosios festivalio „Primavera en español“ savaitės metu VDU lankysis ir festivalio veiklas, kartu su dėstytoja Ana León Manzanero, ves studentai iš Latvijos Kultūros Akademijos. Užsienio svečių vedamos veiklos ne tik gilina dalyvių kalbinius ir kultūrinius įgūdžius, bet ir vienija bendruomenę.

Festivalį organizuoja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei VDU Užsienio kalbų institutas, bendradarbiaudami su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Festivalį finansuoja VDU studentiškų organizacijų paramos fondas. Daugiau informacijos apie festivalį – Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo svetainėje.

Informuojame, kad renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Guests from Frankfurt

From 23 to 25 April, Marie Leroy and Maria Ringler from Frankfurt, Germany visited the Institute of Foreign Languages of VMU as part of the Erasmus+ Specialist Visits Programme of the Institute of Two-Nation Families and Partnerships. They met with the UKI administration, discussed the prospects of possible cooperation and shared mutual experiences on multilingualism issues, attended lectures in German and Spanish and prepared a seminar-discussion for the lecturers on „Promoting Multilingualism in the Context of Migration: Experiences from the Association of Binational Families.

Mokymai VDU dėstytojams „Flipping a classroom for a better teaching and learning experience“

Kviečiame VDU dėstytojus dalyvauti nuotoliniuose mokymuose „Flipping a classroom for a better teaching and learning experience“, kurie vyks gegužės 22 d. 9.00–12.00 val.

Mokymai skirti dėstytojams, kuriems sunkiai sekasi įtraukti studentus į paskaitas arba kurie ieško efektyvesnių būdų dėstyti įvairius studijų dalykus. Mokymus sudaro dvi paskaitos ir seminaras. Paskaitų metu dalyviai susipažins su pagrindiniais „Atvirkštinės klasės“ („flipped classroom“) metodo principais, sužinos, kokių privalumų šio metodo taikymas suteikia tiek dėstytojui, tiek studentams. Seminaro metu dalyviai atliks praktines užduotis ir užsiėmimus, kurių tikslas – pasidalyti žiniomis apie veiksmingą mokymo praktiką ir generuoti idėjas, kaip šį metodą integruoti į savo studijų dalyką.

Turinys:

Mokymo programą sudaro paskaitos ir praktinis seminaras.

Paskaitos (120 min.):

1 tema. „Atvirkštinės klasės“ metodo apibrėžimas

2 tema. „Atvirkštinės klasės“ klasės metodo ypatumai

3 tema. „Atvirkštinės klasės“ metodo privalumai ir iššūkiai

4 tema. Trys būdai, kaip „apversti klasę“

Seminaras (60 min.):

1 veikla. Tradicinės, „Atvirkštinės klasės“ ir mūsų klasės palyginimas

2 veikla. Iššūkių nustatymas ir pasirengimas juos įveikti

3 veikla. Pasirengimas „apversti klasę“

Mokymus ves

VDU UKI lektorė dr. Žieda Tamašauskaitė. Registracija.

Viešnios iš Frankfurto

Balandžio 23 – 25 dienomis VDU Užsienio kalbų institute pagal Erasmus+ specialistų vizitų programą lankėsi „Dviejų tautų šeimų ir partnerysčių instituto” atstovės Marie Leroy ir Maria Ringler iš Frankfurto, Vokietija. Viešnios susitiko su UKI administraciją, aptarė galimo bendradarbiavimo perspektyvas bei pasidalino abipuse patirtimi daugiakalbystės klausimais, lankėsi vokiečių bei ispanų kalbų paskaitose ir parengė seminarą-diskusiją lektoriams “Promoting Multilingualism in the Context of Migration: Experiences from the Association of Binational Families.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.