Skelbiamas prof. Birutės Ciplijauskaitės stipendijos konkursas
Užsienio kalbų institutas skelbia prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinės stipendijos konkursą. Ši stipendija kasmet skiriama vienam VDU studentui, sėkmingai besimokančiam ispanų kalbos VDU. Taip pat kandidatas turėtų mokytis ne paskutiniame kurse, pasižymėti darbštumu, būti pasiekęs puikių akademinių rezultatų, aktyviai dalyvauti studentų visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, ypač plėtojant Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo veiklas.
Stipendija skirta:
· mokesčiui už vieno mėnesio trukmės ispanų kalbos kursus Ispanijoje,
· bendrabučio ir maitinimo išlaidoms,
· kelionei.
Norintys dalyvauti konkurse turi užsiregistruoti el. paštu vigilija.ziuraite@vdu. iki gegužės 6 dienos. Kandidatai taip pat prašomi registracijos metu pateikti savo gyvenimo aprašymą (CV), visuomeninės veiklos aprašą (laisva forma) ir dėstytojo rekomendaciją. Vėliau atrinkti kandidatai bus kviečiami atvykti į motyvacinį pokalbį. Stipendijos konkurso laimėtojas bus informuotas asmeniškai el. paštu.
Daugiau informacijos apie stipendijos konkursą teikia VDU UKI ispanų kalbos lektorė Vigilija Žiūraitė (vigilija.ziuraite@vdu.lt).
Apie prof. B. Ciplijauskaitę
Prof. B. Ciplijauskaitė – pasaulinio lygio ispanų literatūros specialistė, mokslininkė, vertėja. Profesorė gimė Kaune 1929 metais, 1939 m. – pasitraukė į Vakarus. Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1956 m. baigė Monrealio universitetą (Kanada). 1960–2000 m. dėstė ispanų literatūrą Viskonsino universitete Madisone (JAV). Prof. B. Ciplijauskaitė 1989–1996 m. buvo VDU Atkuriamojo senato narė. Mirė JAV, 2017 m. birželio 18 d.
B. Ciplijauskaitė buvo 1989–1996 VDU Atkuriamojo senato narė. 1994 m. rudenį Vytauto Didžiojo universiteto magistrantams skaitė paskaitų kursą apie moterį ispanų literatūroje. Dar 1998 metais išeidama į pensiją B. Ciplijauskaitė pradėjo peržiūrėti savo asmeninę biblioteką ir dalį knygų padovanojo VDU. Šiandieną studentai universiteto bibliotekoje gali rasti apie 700 profesorės atsiųstų leidinių, kuriais gali naudotis ir dėstytojai, ir studentai.
Nuo 1994 m. profesorė savo lėšomis kiekvieną vasarą siųsdavo po vieną Vytauto Didžiojo universiteto studentą į ispanų kalbos tobulinimosi kursus Saragosos universitete Ispanijoje, Chakos miestelyje. Šią prof. B. Ciplijauskaitės įsteigtą stipendiją yra laimėjusios vertėja Rasa Petkevičiūtė, choreografė Ugnė Dievaitytė, ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė ir kt.
Apie ispanų kalbos kursus Chakoje
Savo įspūdžiais iš ispanų kalbos kursų Saragosos universitete, Chakos miestelyje, dalinasi prof. B. Ciplijauskaitės stipendijos laureatė (2023 m.) Paulina Inkrataitė:
Chakoje praleidau mėnesį laiko intensyviuose ispanų kalbos kursuose. Su žodžiu „intensyvūs“ nėra juokaujama! Kiekvieną dieną tave pasitinka maždaug 5 valandos ispanų kalbos paskaitų. Lankiau stipriausią lygį, kuriame buvo išties sunku, bet neilgai trukus supratau, kad tai geriausias būdas tobulėti. Paskaitos prasidėdavo 9 val ryto. Pirmosios dvi valandos būdavo skirtos gramatikai, tuomet pusvalandis pertraukos, ir po jos dar dvi valandos, per kurias plėsdavome savo žodyną. Po šių 4 valandų mokymosi, turėdavome ispaniškąją siestą. Pailsėję, po pietų, susirinkdavome dar 1.5 val., kurios metu lavindavome kalbėjimo įgūdžius.
Visgi gyvenome ne vien tik paskaitomis, kursų programa taip pat buvo užpildyta įvairiomis ekskursijomis, kurios leido pažinti Ispanijos kultūrą ir istoriją. Žygis į Peña Oroel kalną, ekskursija į Tenos slėnį, Güixas urvą ar apsilankymas garsioje Kanfranko stotyje ir tai tik kelios turėtos išvykos su grupe. Taigi, kursai labai dinamiški bei įdomūs. Rezidencija, kurioje gyvena visi studentai yra tikra kultūrų ir kalbų raizgalynė, tačiau visus vienija noras išmokti!
Negaliu nepaminėti ir dėstytojų nuoširdumo bei motyvacijos. Visada yra skatinama kalbėti, klausti ir daryti klaidas tol, kol galiausiai yra išmokstama. Teko ne kartą išeiti iš komforto zonos: kalbėti ispaniškai prieš visus ant scenos su mikrofonu rankose, dainuoti ar net duoti interviu vietiniam laikraščiui. Šie kursai man suteikė ne tik be galo daug kalbinės patirties, bet ir pažintis su nuostabiais žmonėmis iš kitų pasaulio kampelių, su kuriais bendrauju ir kursams pasibaigus.
Esu be galo dėkinga už šią galimybę ir galiu drąsiai sakyti, kad maža mano širdies dalelė nuo šiol gyvena Chakoje.