VDU profesorė N. Mačianskienė – ateitis priklauso daugiakalbiams
„Daugiakalbystė arba gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis leidžia lengviau suprasti net nežinomos kalbos tekstą bei atpažinti nežinomų žodžių ar gramatinių struktūrų reikšmes, taip pat kalbant „persijungti“ iš vienos kalbos į kitą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto profesorė, mokslinio žurnalo „Darnioji daugiakalbystė“ vyr. redaktorė dr. Nemira Mačianskienė. Anot profesorės, ateityje daugiausia išloš daugiakalbiai – tie, kurie įgydami bendrąją kelių kalbų komunikacinę kompetenciją, visų pirma, tobulins savo pirmąją arba namų kalbą, ją saugos, puoselės ir vertins – taip ne tik įrodydami, jog yra reikalingi ir įdomūs pasauliui, bet ir išlaikydami savo protėvių palikimą ir jausdami savo vertę.
N. Mačianskienė tikina – daugiakalbystės pripažinimas neužtikrins socialinės pažangos, reikia užtikrinti sąlygas ją įgyvendinti. Pokalbyje su profesore – apie daugiakalbystės reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje ir kodėl yra svarbu formuoti daugiakalbį identitetą.
Kaip tikslingiausia apibūdinti daugiakalbystės sąvoką?
Daugiakalbystės sąvoka yra vartojama keliomis reikšmėmis. Tai yra tiek įvairių kalbų sambūvis šalyje, kurios ne visų piliečių pirmoji arba gimtoji kalba yra valstybinė, tiek ir tam tikroje institucijoje, kurios nariai kalba įvairiomis kalbomis, dar kitaip vadinama „visuotine daugiakalbyste“ (angl. multilingualism). Antroji sąvoka – „individuali daugiakalbystė“ (angl. plurilingualism, vartojama kalbant apie daugiakalbio asmens kalbinę kompetenciją – keleto kalbų mokėjimą įvairiais lygmenimis, turimą ir pastoviai kintantį, tobulinamą kalbinį repertuarą.
Moksliškai yra įrodyta, kad mokantis kalbų, suaktyvinamos tos pačios „mentalinės zonos“, kuomet antrosios kalbos yra mokomasi remiantis pirmosios kalbos sistema ir patirtimi. Todėl daugiakalbystės arba gebėjimo bendrauti keliomis kalbomis kompetencija leidžia lengviau suprasti net nežinomos kalbos tekstą, atpažinti nežinomų žodžių ar gramatinių struktūrų reikšmes, kalbant „persijungti“ iš vienos kalbos į kitą. Prisiminkime, kaip, pavyzdžiui, lengvai ir natūraliai žemaitis susitikęs kitą žemaitį pradeda kalbėti tarmiškai? Todėl kalbų mokyme taikant daugiakalbystės mokymo kryptį, tobulinama ir gimtoji kalba, plečiamas kalbinis sąmoningumas ir neleidžiama vienai kalbai dominuoti kitų kalbų sąskaita.
