Įspūdžiai iš Erasmus studijų mainų Varšuvos universitete

A. Mickevičiaus klubo narė Erika Kisieliūtė: studijos Lenkijoje – nauja patirtis ir neatrastos galimybės 

Vytauto Didžiojo universitetas siūlo studijuoti Lenkijoje pagal galimas mainų programas – Erasmus+, dvišalių mainų bei pagal valstybines stipendijas, kurias Lietuvoje kuruoja Švietimo mainų paramos fondas. VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas teikia studentams konsultacijas apie studijų, stažuočių, kalbos kursų, mokslinių projektų galimybes Lenkijoje. Pavasario semestre pagal Erasmus programą Varšuvos universitete studijavo būsima 4 kurso Istorijos studentė ir A. Mickevičiaus Klubo narė Erika Kisieliūtė, kuri sutiko pasidalinti savo įspūdžiais besibaigiant studijoms Lenkijoje.

Kokie kriterijai paskatino rinktis studijas Lenkijoje?

Sakoma, kad kalbų mokėjimas atveria duris į pasaulį. Net neabejodama galiu tai patvirtinti. Būtent lenkų kalbos mokymasis mane atvedė į ten, kur esu dabar – Varšuvos universitetą. Esu būsima 4 kurso studentė ir studijuoju  istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Būtent studijos šiame universitete suteikė galimybę mokytis įvairių kalbų, o ir istoriko specialybė neapsieina be tam tikrų užsienio kalbų žinių. Besidomėdama Lietuvos ir Lenkijos istorija nesudvejojau kokią kalbą galėčiau rinktis. Mano sąrašo pirmojoje vietoje puikavosi lenkų kalba. Pradėjus mokytis šios kalbos universitete nesunkiai išlaikiau A1 ir A2 lenkų kalbos lygius. Taip po truputį susidraugavau su kaimyninės šalies kalba. Vėliau prisijungiau prie VDU A. Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo veiklos, o sužinojusi, jog vyksta atranka į studijų mainų programą Erasmus iš karto užpildžiau reikiamus dokumentus ir rinkausi ne egzotišką šalį, o mūsų kaimyninę valstybę Lenkiją.

Kokie atradimai ir potyriai buvo studijuojant Varšuvos universitete?

Studijas Varšuvos universitete vertinu puikiai. Studijų mainų studentus kuravo UW IRO (angl. University of Warsaw, International Relations Office) darbuotojai. Padėjo susitvarkyti reikiamus dokumentus ir užsiregistruoti į vyksiančius kursus. Universitete studijavau įvairius dalykus, susijusius su Lenkijos ir Lietuvos istorija, taip pat mokiausi ir lenkų kalbos. Turėjau B1 lenkų kalbos lygio paskaitas ir įgijau šios lygmens sertifikatą, pažymintį, kad sėkmingai baigiau šį lenkų kalbos kursą. Studijos buvo tikrai labai įdomios, nes jos vykdavo ne tik Varšuvos universiteto auditorijose, bet ir muziejuose bei parkuose. Polonicum institutas (angl. Institute of the Polish Language and Culture for Foreigners) organizuodavo įvairius renginius studijų mainų studentams, keliuose iš jų teko dalyvauti ir man. Etnografijos muziejuje vyko Šv. Velykų šventimas, kur buvo ne tik rodoma ir pasakojama kaip Lenkijoje yra švenčiama ši šventė, bet ir buvo paruoštas gausus vaišių stalas, kur teko ragauti tradicinius lenkiškus valgius, ruošiamus būtent šiai progai. Tai leido susipažinti ne tik su Lenkijos tradicijomis, bet ir įvertinti šios šalies kulinarinį paveldą. Turiu pripažinti, kad lenkai turi kuo pasigirti. Nepakartojami pierogi (koldūnai), żurek w chlebie (tradicinė sriuba, pateikiama duonos kepalėlyje) ir pączki (spurgos) tikrai paliko įspūdį.

Kokį įspūdį paliko Varšuvos miestas?

Varšuva yra labai gražus miestas. Nors jo istorinis paveldas buvo beveik sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau miestas buvo atstatytas ir dabar yra be galo lankomas turistų. Mieste yra daug įvairių bažnyčių, muziejų ir parkų. Neprilygstama vieta yra senamiestis, kur galima aplankyti Karališkuosius rūmus (lenk. Zamek Królewski) ir grožėtis nors ir gana maža, bet labai jaukia Turgaus aikšte. Didelį įspūdį palieka tokie muziejai kaip Šopeno muziejus (lenk. Museum Chopina) ir Varšuvos sukilimo muziejus (lenk. Muzeum Powstania Warszawskiego). Čia visada norisi sugrįžti dar kartą. Įdomumo dėlei, Varšuvos sukilimo muziejų aplankiau net penkis kartus. Šiame mieste neįmanoma nepastebėti Kultūros ir mokslo rūmų (lenk. Pałac Kultury i Nauki). Tai aukščiausias pastatas Lenkijoje, į kurio 30-ąjį aukštą galima pasikelti miestą iš aukštai norintiems apžiūrėti žmonėms. Bene didžiausią įspūdį Varšuvoje paliko parkai. Vienas garsiausių ir labiausiai lankomų yra Łazienki park. Čia galima pamatyti ne tik Rūmus saloje (lenk. Pałac na wyspie), bet ir grožėtis puikia augalija bei povų kompanija. Be to, čia vyksta įvairūs koncertai, piknikai ir kiti renginiai, kurie pritraukia minias lankytojų.

Lenkijos sostinė gyva ne tik dieną, bet ir naktį. Norintiems smagiai praleisti vakarą draugų kompanijoje tam duris atveria ne viena kavinė, baras, restoranas ar klubas. O viešasis transportas mieste ir naktį yra intensyvus. Dienos metu važinėti galima ne tik autobusais, bet ir tramvajais bei metro. Apskritai kalbant apie žmones – lenkai yra labai mieli ir draugiški. Niekada neteko su kuo nors susiginčyti ar papulti į kokią nors kitą nemalonią situaciją. Pragyvenimas čia nėra brangus, tad galima sakyti, kad Lenkija tikrai puiki šalis. Skirtumų nuo Lietuvos yra tikrai nemažai, tačiau visgi tam tikrų panašumų taip pat galima rasti.

Ar rekomenduotumėte pagal mainų programas studijuoti Lenkijoje?

Gyvenimas ir studijos Lenkijoje buvo tikrai puikios. Erasmus studijų mainų programa man suteikė galimybę sužinoti dar daugiau apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Tai man tikrai pagelbės mano tolimesnių studijų metu. Gyvenimas Varšuvoje padėjo praplėsti lenkų kalbos žinias, artimiau susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis. Nereikia pamiršti, kad Varšuva, tai miestas, iš kurio labai patogu keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis, tad turėjau puikią galimybę apsilankyti tokiose šalyse kaip Čekijos Respublika, Austrija ir Slovakija.

Galiu drąsiai sakyti, kad iš tiesų pamilau Varšuvą ir Lenkiją. Bežiūrint į sukrautus lagaminus darosi liūdna, kad Erasmus studijos praėjo taip greitai. Bet kokiu atveju, viso to nebūtų buvę jei po truputį nebūčiau įsileidus lenkų kalbos į savo gyvenimą. Viskas prasidėjo tik nuo lenkų kalbos paskaitų ir įsitraukimo į VDU A. Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo veiklą, o išaugo į artimą jausmą kitai šaliai, kultūrai ir jos žmonėms.

Kviečiame žiūrėti Erikos Kisieliūtės fotoreportažą iš studijų Lenkijoje