Susitikime su prof. Liudu Mažyliu – apie lietuvių kalbą Lietuvos Taryboje ir Europos Parlamente

Gegužės 7 d. Užsienio kalbų institutas kvietė švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir organizavo susitikimą su profesoriumi, Europos Parlamento nariu Liudu Mažyliu, kuris dalijosi mintimis „Lietuvių kalba – nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento.“

Susitikimą pradėjo UKI direktorė dr. Teresė Ringailienė, akcentavusi gimtosios kalbos, nuo kurios prasideda kitų kalbų mokymasis, svarbą. O gimtoji kalbą – ne tik bendravimo priemonė. Tai ir vaikystės lopšinė ar pasaka prieš miegą, ir brangių žmonių pasakyti žodžiai, kurie įstringa ir išlieka visam gyvenimui, ir mūsų identiteto dalis, ir langas į pasaulį.

Prof. Liudas Mažylis trumpai apžvelgė lietuvių kalbos kelią ir jos statuso kaitą nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento, kur dabar ji vartojama kaip viena iš 24 Europos Sąjungos kalbų. Žvelgiant į prieš šimtmetį rašytus tektus, pastebime, kaip pasikeitė vartojami žodžiai. Juk ir pati nepriklausomybė tada buvo vadinama „liuosybe“.

Ar dažnai susimąstome apie vokiečių kalbos svarbą, ar pagalvojame, kad reikėtų jos pasimokyti? O ši kalba, kaip ir daugiakalbystė apskritai, juk tokia svarbi Lietuvos istorijoje! Lietuvos Tarybos gyvavimo metu visi dokumentai buvo rašomi lietuvių ir vokiečių kalbomis, o debatai vyko vokiškai, vertėjų tuo metu nebuvo. Anot prof. L. Mažylio, „Jei nebūčiau šios kalbos mokęsis mokykloje, Lietuvos nepriklausomybės aktas ir dabar sėkmingai ilsėtųsi Vokietijos archyvuose“. Niekada nežinome, kokių įdomių atradimų į mūsų gyvenimą atneš kalbos.

Kažkada reikėjo kovoti už lietuvių kalbos statusą, o šiuo metu ji užima lygias teises su tokiomis kalbomis kaip anglų, vokiečių ar prancūzų, yra viena iš 24 oficialių Europos Sąjungos kalbų. Ir nors Europos Parlamento koridoriuose ar susitikimuose dažnai skamba dominuojančios kalbos, taip palengvinant bendravimą ir bendradarbiavimą, visi dokumentai verčiami ir į lietuvių kalbą, o europarlamentarui panorus kalbėti gimtąja kalba, visada sudaromos tokios galimybės.

Kaip pastebėjo profesorius, Briuselyje ir ta pati anglų kalba kitokia – vartojamas institucijose būdingas žargonas. Tad, kad ir kaip keistai nuskambėtų, europarlamentarės iš Didžiosios Britanijos teigė mokiusios anglų kalbą, kai reikėjo ja prabilti Europos Sąjungos institucijose. O austrams kartais tenka pasimokyti vokiečių kalbos…

Kokia bus lietuvių kalba dar po šimtmečio? Kaip teigia prof. L. Mažylis, ji, žinoma, gyvuos, bus ir toliau puoselėjama ją mylinčių žmonių, prisitaikys prie besikeičiančio pasaulio ir jo realijų.

Nuotraukos šaltinis: www.itlietuviai.it

Kviečiame pasižiūrėti susitikimo įrašą