UKI klasteris

DAUGIAKALBYSTĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO TYRIMAI H-08-09

Mokslo sritis: Humanitariniai mokslai

Mokslo kryptis: Filologija

Reikšminiai žodžiai: individuali (plirilingualism) ir visuomeninė (multilingualism) daugiakalbystė; darnioji daugiakalbystė; antros, trečios ir kelių kalbų įsisavinimas, interferencija ir perkėlimas; užsienio kalbų kompetencijos įgijimas ir tobulinimas; kalbų mokymosi strategijos; informacinių technologijų taikymas kalbų mokyme/mokymesi; neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kalbinių kompetencijų vertinimas ir pripažinimas; integruotas dalyko ir kalbos mokymasis, testavimas ir sertifikavimas, tarpkultūrinė komunikacija.

MOKSLINĖS TEMOS (KLASTERIO) VYKDYTOJAI

Vadovas prof. dr. Nemira Mačianskienė

MOKSLININKŲ GRUPĖS NARIAI

  • Doc. Dr. Vilma Bijeikienė
  • Doc. Dr. Stefano Maria Lanza
  • Dr. Aurelija Daukšaitė-Kolpakovienė
  • Dr. Asta Balčiūnaitienė
  • Dr. Mindaugas Norkevičius
  • Ingrida Augustaitienė
  • Jolita Ančlauskaitė
  • Jovita Daukšytė
  • Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė
  • Aušra Jankauskaitė
  • Eglė Linkevičiūtė
  • Sigitas Lūžys
  • Almantė Meškauskienė
  • Daiva Pundziuvienė
  • Žieda Tamašauskaitė
  • Lina Danutė Zutkienė
  • Vigilija Žiūraitė

MOKSLINĖS TEMOS (klasterio) TARYBA

Tarybos pirmininkas

  • dr. Aurelija Daukšaitė-Kolpakovienė

Tarybos nariai:

  • doc. dr. Vilma Bijeikienė
  • doc. dr. Stefano Lanza
  • dr. Mindaugas Norkevičius
  • Sigitas Lūžys

Tikslai, kurių mokslininkų grupė siekia šioje temoje

  • Tirti daugiakalbystę kaip kultūrinį fenomeną bei strateginį edukacinį objektą, taikyti daugiakalbystės tyrimų rezultatus praktinėje edukacinėje veikloje,
  • analizuoti daugiakalbystės problemas: žodyno, gramatikos, diskurso, pragmatinių aspektų perkėlimo ir interferencijos mokantis antrąją, trečiąją ir kitas užsienio kalbas problemas,
  • tirti užsienio kalbų mokymo ir mokymosi procesą, kalbinės komunikacinės kompetencijos įgijimo ir tobulinimo problemas, inovacinių mokymo/si metodų taikymo efektyvumą, mokymosi strategijų taikymo galimybes,
  • analizuoti neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kalbinių kompetencijų vertinimo ir pripažinimo problemas,
  • analizuoti integruoto dalyką ir užsienio kalbų mokymosi problemas,
  • analizuoti informacinių technologijų naudojimą užsienio kalbų dėstyme, kurti užsienio kalbų dėstymo metodiką bei metodologiją, naudojant informacinių technologijų galimybes, ją taikyti praktinėje edukacinėje veikloje mokant/is kalbų virtualioje Moodle aplinkoje bei Sanako laboratorijoje,
  • tirti ir analizuoti specializuotos, atskirų studijų sričių, užsienio kalbos, ypač anglų kalbos (ESP), dėstymo metodiką bei metodologiją.
  • skelbti mokslinių tyrimų rezultatus mokslinėse publikacijose, mokslo populiarinimo ir edukacinio pobūdžio leidiniuose ir renginiuose,
  • skatinant tarptautinį mokslo klasterio aktyvumą, plėtojant strateginę partnerystę su užsienio aukštosiomis mokyklomis, rengti tarptautines konferencijas;
  • plėtoti mokslinės veiklos tarptautiškumą, užtikrinant aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose tyrimų tinkluose ir tarptautinėse mokslo programose,
  • vykdant mokslinių ir praktinių rezultatų tarptautinę sklaidą, leisti mokslo žurnalą „Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism“, siekti žurnalo tarptautinio pripažinimo.

DOKTORANTŲ SKAIČIUS KLASTERYJE

  • Jolita Ančlauskaitė
  • Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė
  • Žieda Tamašauskaitė
  • Vigilija Žiūraitė

Mokslinių tyrimų temos (klasterio) taikomumas technologijose, versle, pramonėje, visuomenės valdyme, švietimo sistemoje, socialiniuose procesuose, politikoje ir t.t.

Daugiakalbystės ir užsienio kalbų mokymo bei mokymosi tyrimai leidžia atskleisti pagrindines užsienio kalbų mokymo ir mokymosi tendencijas globalizacijos ir tarptautiškumo kontekste, prisideda prie kalbinių kompetencijų teorinio ir praktinio ugdymo tobulinimo, užtikrinant kalbas besimokančiųjų spartesnę ir efektyvesnę integraciją įvairiose su darbo pasauliu susijusiose tarptautinės komunikacijos srityse. Šios mokslinės grupės narių vykdoma mokslinė-tiriamoji veikla bei jos sklaida per dalyvavimą tarptautinėse konferencijose ir seminaruose bei jų organizavimą, per viešąsias paskaitas bei seminarus tikslinėms grupėms plėtoja kalbų politiką bei daugiakalbystės teoriją, tiriant daugiakalbystę kaip kultūrinį fenomeną bei strateginį edukacinį objektą, ir leidžia taikyti daugiakalbystės tyrimų rezultatus praktinėje edukacinėje veikloje.