Įvyko antroji studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“ 2022
Balandžio 26 d. įvyko antroji nuotolinė VDU Užsienio kalbų instituto (UKI) organizuojama Studentų kalbų konferencija „Tobulėkime kartu“. Šiais metais konferencija buvo skirta Lietuvos universiteto 100-mečio jubiliejui, todėl renginio šūkis tapo „Kurkime naujojo šimtmečio universitetą!“ Konferenciją pradėjo VDU Užsienio kalbų instituto lotynų kalbos lektoriaus ir antikos kultūros tyrėjo Sigito Lūžio kalba „Spiritus movens: daugiakalbystė vakar, šiandien, rytoj“. Pranešėjas kalbėjo apie daugiakalbystės raidą nuo antikos laikų iki dabar. Kalboje buvo subtiliai atskleista daugiakalbystės reikšmė ir jos vaidmuo kultūriniame bei socialiniame gyvenime senovės Graikijoje ir XX a. pradžioje Lietuvoje, įkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir Lietuvos universitetą. Išryškėjo kalbų mokymosi svarba istorinėje perspektyvoje.
Plenarinį pranešimą tęsė dėstytojų ir studentų diskusija „Kalbų vaidmuo ateities universitete“. Švenčiant Lietuvos universiteto jubiliejų, į pokalbį buvo pakviesti trijų universitetų, kuriems pradžią davė Lietuvos universitetas, atstovai: prof. Vilmantė Liubinienė (KTU), LSMU Kalbų ir edukacijos katedros dėstytojas Irmantas Ramanauskas, VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė bei studentai Larsas Jaseliūnas (KTU), Anna Newmark (LSMU) ir Tetiana Ponomarenko (VDU). Pokalbį moderavo VDU Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė. Diskusijos dalyviai dalinosi kalbų mokymo/si specifika universitetuose, persipynusia su asmenine patirtimi. Buvo diskutuojama apie daugiakalbystės, kalbų bei kultūrų pažinimo reikšmę žvelgiant į ateitį. Plenarinės konferencijos dalies klausėsi daugiau kaip šimtas klausytojų.
Šiais metais Studentų kalbų konferenciją lydėjo dar viena veikla, leidusi studentams išreikšti savo kūrybiškumą bei užsienio kalbų žinias – skaitmeninių vaizdo įrašų konkursas „100 žodžių“. VDU anglų kalbos A1 – B1 lygių studentai varžėsi, kurdami vaizdo įrašus ir išradingai panaudodami įvairių kalbų žodžius pasirinkta tema. Džiugu, kad sukurti filmukai buvo kone lygiaverčiai ir atskleidė originalų studentų požiūrį bei kalbų žinias. Vaizdo įrašų kūrėjai buvo paskelbti ir apdovanoti konferencijos metu.
Vėliau renginys persikėlė į sekcijas. Studentai pranešimus skaitė anglų, vokiečių bei norvegų kalbomis. „Kalbų ypatumų“ sekcijoje pranešimus skaitė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Miglė Piečytė („Morfologinio daugiareikšmiškumo analizė ir pritaikymas tyrimuose“), KTU Techninio vertimo programos studentė Vilma Veršylaitė („Giminės problema mašininiame vertime“) ir KTU magistrantė Liucija Borkertaitė („Ideologiškai angažuotos literatūros vertimo iššūkiai“). Pranešimai pasižymėjo nuoseklia lingvistinių bei vertimo problemų analize. Studentės puikiai išdėstė nagrinėjamas temas ir atsakė į pateiktus klausimus. Sekciją moderavo VDU UKI anglų kalbos lektorė Aušra Jankauskaitė.
„Švietimo klausimų“ sekcijoje, kurią moderavo VDU UKI anglų kalbos lektorė Vaida Misevičiūtė, dalyvavo 4 pranešėjos: VDU studijuojanti Katerina Havkova iš Čekijos („Kokios problemos iškyla, mokant vaikus Čekijoje anglų kalbos per gramatiką“), Ramunė Jurkutė („Helicopter parenting auklėjimo būdas“), Monika Lapinskaitė („Finansinio raštingumo stoka paauglių tarpe“) ir Giovanna Garcia iš Brazilijos, studijuojanti KTU, („Dėmesio, funkcinis neraštingumas“). Pranešėjos taikliai įžvelgė trūkumus edukacinėje sistemoje bei supažindino su problemomis, iškylančiomis susidūrus su „nepatogiomis
temomis“, apie kurias kalbėti yra svarbu, nors kartais nei tėvai, nei pedagogai apie tai atvirai kalbėti nenori. Taigi pranešimai vertė susimąstyti, pergalvoti vertybes ir skatino imtis veiksmų sprendžiant švietimo bei auklėjimo trūkumus.
Antrojoje VDU UKI anglų kalbos lektorės Vaidos Misevičiūtės moderuotoje sekcijoje „Teisė ir politika“ dalyvavo 3 pranešėjai: Ieva Sinevičiūtė („Tarptautinis teisingumo teismas“), Mariam Kvantaliani („Rusijos invazijos į Ukrainą karo nusikaltimai“) bei Emmanuel Abeshi („Tapimas daugiaplanetine rūšimi“). Pranešėjai atvėrė kelią diskusijai labai aktualia karo su Ukraina tema. Nepaprastai svarbu, kad tarp studentų vyktų tokios diskusijos, ir jaunoji akademinė bendruomenė suprastų pasaulio įvykius, todėl pažintis su šiuo metu susiklosčiusia politine situacija buvo itin naudinga. Paskutinysis pranešimas uždavė dar vieną klausimą, ar jau turime planuoti savo gyvenimą Marse, nes žmonija išties skendi begalėje kritinių problemų, tarp kurių iškyla ne tik karas, bet ir ekologinės katastrofos ar moralinės žmogiškumo išlikimo dilemos.
Sekcijoje „Daugiakalbystė literatūroje, studijose ir šeimos gyvenime“, kurią moderavo dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda, buvo perskaityti keturi pranešimai keturiomis skirtingomis kalbomis“: VDU „Lyginamųjų kultūrų studijų“ programos magistrantė Rasa Paliulienė norvegų kalba pristatė tyrimą „Bendravimo su vaiku ypatumai lietuvių šeimoje: Lietuvos ir Norvegijos atvejai“; Vokiečių kalbos ir komunikacijos ketvirtakursės Miglės Šaltinytės skaitytas pranešimas „Daugiakalbystė literatūroje (remiantis knyga Lenos Gorelik „Wer wir sind“)“ buvo vokiečių kalba; prancūzų kalbą studijuojanti Raimonda Mc Geever pranešimą „Požiūris į prancūzų kalbą Lietuvoje“ parengė anglų kalba, o lietuvių kalbą VDU studijuojantys Lenkijos Vroclavo universiteto doktorantai Jakub Kubś ir Aleksandra Michałowska-Kubś apie užsieniečių motyvaciją mokytis lietuvių kalbos kalbėjo puikia lietuvių kalba. Pranešimų kalbos ir temos parodė, kad daugiakalbystė – tai VDU studentų puoselėjama vertybė.
,,Mitybos klausimų“ sekcijoje pranešimus skaitė trys VDU studentai: Yaroslava Zhyzhnevska (,,Šiuolaikinių paauglių mityba“), Neringa Glodienytė (,,Dvejopos kokybės maistas“) ir Žymantas Pajauris (,,Duomenų technologijų panaudojimas žemės ūkyje“). Pranešimai buvo įdomūs ir naudingi daugeliu prasmių. Studentai pristatė svarbias temas, susijusias su maisto kokybe, mitybos bei sveiko gyvenimo būdo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje, pabrėždami, kad netinkama mityba gali prisidėti prie streso, nuovargio ir mūsų gebėjimo dirbti ar mokytis. Studentų pateikti tyrimų rezultatai atkreipė klausytojų dėmesį, o temos buvo skirtingos bei aktualios. Sekciją moderavo VDU UKI anglų kalbos lektorė Ilona Kildienė.
Norime pasidžiaugti, kad, nors ir nedidelė dalyvių skaičiumi, konferencija išsiskyrė puikiai paruoštais, įdomiais bei aktualiais pranešimais ir sulaukė susidomėjimo tiek tarp studentų, tiek tarp dėstytojų. Verta paminėti, kad jau turime studentų, kurie konferencijoje dalyvauja ir pranešimus skaito antrus metus. Tikime, kad nuolatinių dalyvių gretos gausės, ir šis renginys, jau atradęs savo vietą akademiniame gyvenime, taps patraukliu ir kiekvienais metais universiteto bendruomenės laukiamu renginiu.