Istorija

UKC prabėgus dešimtmečiui

Nurimus šventinėms nuotaikoms ir vėl uoliai kibus į senus ir naujus darbus, norisi prisiminti, kad VDU Užsienio kalbų centrui jau dešimt metų! Tai nuostabus jubiliejus, kurio minėjimą papuošė nepaprastai graži šventė. Šventės įžanga — 26 kalbomis pateiktas teatrališkas universiteto studentų sveikinimas, atspindintis per dešimtmetį daugiau nei dukart išaugusią UKC kalbų pasiūlą. Nuoširdžiai dėkojame kalbėjusiems studentams ir linkime jiems toliau tobulinti išmoktas kalbas, visada būti atviriems kitoms pasaulio kalboms ir kultūroms. Šventės programą tęsė nuo pat centro įkūrimo jam vadovaujančios UKC direktorės prof. Nemiros Mačianskienės sveikinimo kalba – informatyvi ir įdomi dešimties metų veiklos ataskaita. Didžiulė šventės puošmena ir džiaugsmas sielai – VDU Muzikos akademijos studentų muzikinė dovana, vainikuota audringais klausytojų aplodismentais. Centras nuoširdžiai dėkoja Muzikos akademijos studentams Andriui Apšegai,  Mantui Gacevičiui, Ievai Goleckytei, Erikai Grigaitytei, Simonai Radišauskaitei bei jų dėstytojoms pianistei, vokalo koncertmeisterei Audronei Eitmanavičiūtei  ir solistei, tarptautinių konkursų laureatei prof. Sabinai Martinaitytei. VDU rektoriaus Z. Lydekos sveikinimą Užsienio kalbų centrui perskaitė rektorato narė prof. Ineta Dabašinskienė. Sveikinimo žodžius tarė buvęs VDU rektorius prof. V. Kaminskas, Norvegijos garbės konsulas Kaune V. Valaitis, Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos prezidentė E. Šleonotienė, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė doc. N. Bražėnienė, KTU Humanitarinio fakulteto kolegos ir Užsienio kalbų centro direktorė I. Rinkevičienė, VDU „Rasos“ gimnazijos dir. pavaduotoja T. Janulevičienė, Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos direktorė V. Sušinskienė, VDU Informatikos fakulteto dekanė D. Vitkutė-Adžigauskienė, HMF prodekanas J. Vaičenonis, esamos ir buvusios Anglų filologijos bei Vokiečių ir prancūzų filologijos katedrų vedėjos, Studentų atstovybės, Edukologijos katedros, ISI, Profesinių studijų centro, Projektinės veiklos tarnybos, Sporto centro vadovai ir atstovai bei kiti garbūs svečiai. Sveikinimo kalbas ir linkėjimus, tęsė įspūdingas ir unikalus sveikinimas lietuvių gestų kalba – daina, išreikšta judesiu. UKC Tradicijų grupė kolegoms pateikė siurprizą – variacijas UKC dešimtmečio tema: buvo įteikti sertifikatai „Sertificates of excellence“, perduoti gražūs, humoristiniai, kupini meilės ir dėkingumo linkėjimai buvusiems ir esamiems darbuotojams. Vakarą baigė VDU Muzikos akademijos džiazo studentai su puikia dainininke – UKC dėstytoja Aušra Jankauskaite. Dešimtmečio šventėje dalyvavo gausus būrys UKC bendruomenės narių bei buvusių centro darbuotojų. Renginį vedė Muzikos akademijos studentė Rita Bieliauskaitė.

Dėkojame visiems, padėjusiems surengti šią gražią šventę ir joje dalyvavusiems!

Šešti metai šeštame aukšte

Kai jau „statyba pasiekė šeštąjį aukštą“ (UKC įsikūręs Donelaičio g. 52, 603 aud.), darbo ėmėsi UKC direktorė doc. dr. Nemira Mačianskienė. Anot direktorės, UKC penkerių metų veiklos bei atliktų studentų apklausų rezultatai liudija šio padalinio svarbą akademinės jaunuomenės ugdymui bei studentų kalbinių kompetencijų formavimui. Šiuo metu centre dirba 48 dėstytojai, mokoma devyniolika užsienio kalbų. UKC dėstomos ne tik pagrindinės, “didžiausios” Europos kalbos, bet yra mokoma ir Rytų kalbų, taigi, šalia “krikščioniškų” italų, ispanų, anglų ar lotynų kalbų galima išmokti ir “musulmoniškas” arabų ar turkų kalbas, netgi “egzotišką” japonų kalbą. Dažnai UKC kalbų mokymas integruojamas su to kalbinio pasaulio kultūros raidą atskleidžiančiu teoriniu kursu. Naujojo Testamento graikų bei lotynų kalbas papildo ir integruoja Helenizmo kultūros ir krikščionybės kursas, taip pat Antikinės kultūros įvadas, Antikinė literatūra, Antikinio pasaulio religija ir mitologija, LDK lotyniškoji kultūra ir literatūra, japonų kalbą Japonų mąstymo būdas, turkų kalbą -Tiurkų pasaulis ir t.t. Mūsų universiteto studentai turi puikias galimybes tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Baigę bendrosios anglų kalbos lygius, jie laiko Bendrųjų pasiekimų testą (GATE), kurio rezultatai parodo, kurią komunikacinės kompetencijos sritį reikia pakoreguoti ir patobulinti. Tobulėjimui – aukštesni lygiai bei keturiolika įvairių profesinės kalbos kursų. Nuo 2004 metų rudens semestro studentams sudarytos sąlygos mokytis kompiuterinėje kalbų mokymo laboratorijoje, kurioje įdiegta interaktyvi SANAKO kalbų mokymo technologija. Tai – SANAKO Lab 300 – universalus multimedijos ir kalbų mokymo centras. Čia mokymo procesas gali būti organizuojamas visai klasei, atskiroms grupėms, esant reikalui – individualiai. UKC sudaro sąlygas mokytis užsienio kalbų ir neakivaizdinių studijų studentams pagal specialiai pritaikytas tiek privalomų, tiek pasirenkamų kalbų ar dalykų programas. Akivaizdu, kad tokia UKC veikla negalėjo likti neįvertinta. Tai sveikindamas atliko visą Babelio bokšto statybąstebėjęs VDU Rektorius Zigmas Lydeka. Ir ne tik žodžiu įvertino – daugiausiai nusipelnę universitetui UKC dėstytojai buvo apdovanoti sidabro ir proginiais medaliais, o pats penkiametis centras gavo puikių gėlių puokštę ir nuostabią Rektoriaus šypseną. Ir niekas nesutrikdė UKC bokšto statybos, ir neišblaškė jo statytojų, ir nesumaišė jų kalbos: jie ir toliau puikiai susišneka akademinės meilės kalba. O kaipgi kitaip – juk UKC gimė vasario 14-tą, šv. Valentino dieną!

UKC penkeri: Babelio bokšto statyba

2007 vasario mėnesį Užsienio kalbų centras minėjo penkerių metų veiklos sukaktį. Tai leido šio VDU padalinio kolektyvui pažvelgti į savo veiklą, darbo specifiką bei rezultatus ar tiesiog į kolegas per šventinio šmaikštumo akinius. Todėl jubiliejiniam prisistatymui, įvykusiam vasario 23 dieną Universiteto posėdžių salėje, buvo pasirinkta intriguojanti tema – Babelio bokšto statyba.

Pastatykime bokštą…

Aliuzijos į biblinį įvykį, inspiruotą žmogaus susireikšminimo bei išdidumo ir lėmusį, anot Švento Rašto, kalbų įvairovės atsiradimą, jau prezentacijos pradžioje buvo išsklaidytos šios šventės moto, paimtu iš Naujojo Testamento: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai(1 Kor 13,1). Tad UKC bokšto blokais, akmenimis ir plytomis tapo įvairios čia dėstomos kalbos (jų šį semestrą UKC dėstoma keturiolika), o rišamąja medžiaga virto dėstytojų ir studentų išmonė bei sąmojis. Visa šventės programa stilistiškai buvo padalinta į tris simbolines dalis: barokiškai pompastišką istorinę dalį, lotynų ir lietuvių kalbomis įvardijusią mūsų universiteto užsienio kalbų mokymo raidą iki UKC įkūrimo, žaismingą bei nuotaikingą dėstomų kalbų pristatymą, lydimą deklamacijų ir šokių, bei rimtąją – UKC penkerių metų veiklos apžvalgą bei įvertinimą.

Pradžioje buvo žodis…

Nuo pat Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 1989 metais užsienio kalbų dėstymui skirta itin daug dėmesio. Tam buvo įkurta Užsienio kalbų katedra, kurios pirmuoju vedėju tapo Algimantas Makarevičius. Laikui bėgant, 1993 metais iš buvusios Užsienio kalbų katedros suformuotos dvi atskiros: Anglų filologijos katedra, vadovaujama dr. Mildos Danytės, ir Užsienio kalbų katedra, kurios vedėja tapo dr. Sigita Barniškienė. Užsienio kalbų katedroje atsiradus Vokiečių ir Prancūzų filologijos bakalauro studijoms, subrendo poreikis užsienio kalbų mokymą atskirti nuo konkrečios filologijos bakalauro programos ir įkurti atskirą universiteto padalinį, kuris rūpintųsi užsienio kalbų mokymu, kalbų dėstymo metodika, perimtų ir operatyviai naudotų Europos patirtį šioje srityje. Taigi, mūsų universitetas pasuko pažangiausiu, iki tol Lietuvoje nežinomu keliu – įsteigė atskirą padalinį mokyti užsienio kalboms. Ši VDU užsienio kalbų mokykla buvo atidaryta 2002 metų vasario 14 dieną ir pavadinta Užsienio kalbų centru. Nuo pat įkūrimo UKC vadovauja dr. Nemira Mačianskienė.

Variae linguae

Pagrindinė šventės programos dalis buvo įvairių kalbų pristatymas žiūrovų auditorijai. Beveik valandą trukusio reginio metu išties galėjai pasijusti patekęs į paskutinę Babelio fazę: anglų, arabų, prancūzų, vokiečių, graikų, ispanų, italų, lenkų, rusų, turkų, norvegų, lotynų kalbos pynėsi į margiausią raštą, dar paįvairinamą sąmojais, muzika ar šokiu. Tačiau iš žiūrovų akių bei reakcijos galėjai justi, kad jie viską supranta. Tiesiog – polilingvistai! Gal pagelbėjo ir čia pat ex cathedra pateikiamos įvadinės pamokėlės! O gal kalbos pristatymui pasitelktos modernios technologijos? O gal apskritai lietuviams būdingas daugiakalbiškumas?! Taigi kasdienis įvairiakalbis dialogas tarp studento ir dėstytojo salėje virto pažinties dialogu tarp kalbos ir auditorijos. Ir čia buvo statomas bokštas. Tvirtai besiremiantis įvairove ir besistiebiantis į santarvę, supratimą ir vienybę.