Europos kalbų diena primins kalbų poreikį darbo rinkoje

Rugsėjo 26 d., antradienį, Vytauto Didžiojo universitete vyks renginiai, skirti Europos kalbų dienai, kuriuos organizuoja VDU Užsienio kalbų institutas. Šiemet renginyje, skirtame universiteto studentams, bus siekiama atkreipti dėmesį į skirtingų užsienio kalbų svarbą darbo rinkoje ir poreikį darbuotojui mokėti daugiau nei vieną kalbą.

Šį kartą Europos kalbų dienos proga bus surengta kalbų mugė „Daugiakalbystės poreikis darbo rinkos iššūkių kontekste“. Čia universiteto studentai galės pabendrauti su tarptautinių įmonių atstovais, kurie pasidalins savo įžvalgomis apie užsienio kalbų poreikį. Dalyvių registracija vykdoma internetu (vietų skaičius ribotas).

Pasak VDU Užsienio kalbų instituto direktorės doc. dr. Vilmos Bijeikienės, institutas kasmet organizuoja renginius, skatinančius mokytis kalbų ir puoselėjančius daugiakalbystę. Šiemet rengiama kalbų mugė bus tiltas, sujungsiantis tarptautinio verslo įmones ir VDU studentus, bei primins, jog anglų kalba darbo rinkoje yra būtinybė, o kitos kalbos – akivaizdus pranašumas.

„Mūsų tikslas – atskleisti VDU studentams kalbų mokėjimo suteikiamas perspektyvas tarptautinio verslo įmonėse. Pasak „Investuok Lietuvoje“ 2017 m. Lietuvos verslo paslaugų ataskaitos, tarptautinių paslaugų centrų, kuriuose darbui vartojama 6 ir daugiau kalbų, santykis per metus išaugo nuo 32 iki 39 proc. Anglų kalbos gera kompetencija yra tapusi neišvengiama šiuolaikinės darbo rinkos būtinybe, tuo tarpu kitos kalbos suteikia akivaizdų pranašumą čia ir dabar – arba mes pagausime potvynio bangą, arba liksime seklumoje su nenumaldomu sąžinės priekaištu: „ O jeigu visgi aš tą kalbą būčiau išmokęs…!“, – pasakojo doc. dr. V. Bijeikienė.

Renginių programa

Apie Europos kalbų dieną

2001-uosius Europos Taryba paskelbė Europos kalbų metais, o rugsėjo 26-oji tais metais tapo Europos kalbų diena. Šios dienos tikslas – įvairiomis neformaliomis veiklomis puoselėti ir turtinti Europos kalbų ir kultūrų lobyną, skatinti daugiakalbystę, motyvuoti europiečius mokytis kalbų. Kasmet prie šios iniciatyvos prisijungia Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas, siūlantis studentams, universiteto bendruomenei ir visiems kauniečiams platų užsienio kalbų spektrą.

Užsienio kalbų institute anglų kalbos įgūdžius tobulino moksleiviai iš Turkijos

Liepos 12-28 dienomis VDU užsienio kalbų institute anglų kalbos įgūdžius tobulino 13-os moksleivių grupė iš Turkijos, kuri greta paskaitų taip pat dalyvavo įvairiuose pažintiniuose susitikimuose. Moksleiviai atvyko iš Privačios sveikatos mokslų krypties vidurinės mokyklos, įsikūrusios Bursoje, Turkijoje, pagal „Integruotą anglų kalbos ir profesinių, tarpkultūrinių įgūdžių programą“. Šios programos tikslas – suteikti galimybę moksleiviams iš Turkijos patobulinti anglų kalbos žinias, daugiau sužinoti apie sveikatos įstaigų bei kitų institucijų, veikiančių biotechologijos, biomedicinos srityse, veiklą, o taip pat studijų galimybes Lietuvoje.

Nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas gali turėti įtakos net BVP mažėjimui

Nepaisant „Brexit“ sukeltų permainų, anglų kalba Europoje ir visame pasaulyje išlieka būtinu įgūdžiu tarptautinėje rinkoje. Tačiau vien jos nebepakanka – užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ informuoja, jog anglų kalbą šiandien moka beveik visi jauni profesionalai, todėl tikrą pranašumą ieškant darbo suteikia tik bent dar vienos kalbos žinios, ypač – skandinavų, vokiečių, prancūzų arba rusų, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto direktorė, docentė dr. Vilma Bijeikienė.

„Šiuo metu Lietuvoje populiarios skandinavų kalbos – iš Šiaurės šalių ateina daug investicijų, todėl švediškai arba norvegiškai kalbantys specialistai yra labai paklausūs. Studentams darbą siūlančios įmonės taip pat dažnai ieško tų, kurie moka vokiečių, švedų, norvegų, rusų. Tačiau, žinoma, poreikis gali keistis – svarbu nesivaikyti madų, užsienio kalbą rinktis pagal savo asmeninius interesus, karjeros planus“, – paaiškina doc. dr. V. Bijeikienė

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, jei tarp siūlomo darbo reikalavimų yra užsienio kalba, darbuotojo paieška pailgėja net 2 mėnesiais – tad akivaizdu, jog kalbų mokėjimas suteikia didelį pranašumą, tačiau tik tuomet, jei neapsiribojama vien anglų kalba. Pastaroji šiandien vadinama labiau pasauliniu įgūdžiu – tarptautine bendravimo kalba, kuri paprastai vertinama kaip būtinas gebėjimas, o ne kaip užsienio kalba.

Auganti daugiakalbystės paklausa yra pasaulinė tendencija, palietusi ir didžiąsias valstybes – dėl darbuotojų nepakankamų užsienio kalbos žinių, D. Britanija iki 2014 m. kasmet prarado apie 3,5 proc. BVP, o JAV kas šešta verslo įmonė praranda pelną, rašo „The Conversation“. D. Trumpo izoliacinė prekybos politika „Amerika pirmiausia“, skatinanti užverti duris svetimšaliams ir nekalbantiems angliškai, kenkia pirmiausia patiems amerikiečiams, apribodama pažangą ir inovacijas.

Pasak doc. dr. V. Bijeikienės, daugiakalbystė visada buvo natūralus reiškinys visame pasaulyje, padedantis pažinti, suprasti skirtingas kultūras ir tuo pačiu atsiverti patiems. „Esame maža tauta ir vien su savo kalba nieko nepasieksime – nei ekonomiškai, nei moksle ar kultūroje. Jei norime būti matomi pasaulyje, pirmiausia turime atsiverti kalboms, kartu nepamiršdami puoselėti ir lietuvių kalbos – tai kelias į darną, sutarimą. Lietuvos rinkoje anglų kalba yra būtinybė, tuo tarpu kitos užsienio kalbos yra arba svarbios priklausomai nuo pareigybių, arba laikomos privalumu“, – teigia VDU Užsienio kalbų instituto vadovė.

Anglų kalbos dominavimas šiandien iš dalies dirbtinai angažuojamas, užgožiant kitas kalbas. Pavyzdžiui, tarptautiniai moksliniai žurnalai straipsnius dažniausiai skelbia anglų kalba. Paradoksalu, tačiau straipsnis gali ir nepasiekti tikslinės auditorijos. Tarkime, tekstas yra apie jūrines problemas, svarbias portugalų žvejams, tačiau jie neskaito anglų kalba, todėl negali gauti aktualios informacijos. „Tokį dominavimą ir monolingvizmą reikia kvestionuoti, siekti, kad kiekviena kalba rastų savo vietą – šias idėjas puoselėjame kasmetinėje konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė“ ir to paties pavadinimo moksliniame žurnale“, – pasakoja mokslininkė.

Daugiakalbystė gali turėti ir itin teigiamą poveikį sveikatai. Prieš dešimtmetį žurnale „Neuropsychologia“ buvo paskelbti tyrimo rezultatai, kurie parodė, jog žmonės, mokantys dvi ar daugiau kalbų, yra atsparesni Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos formoms. Doc. dr. Vilma Bijeikienė tikina, jog kalbų mokytis niekada nevėlu – mokslininkų teigimu, kalbinius gebėjimus išsiugdyti galima bet kuriame amžiuje.

„Stipriausias faktorius yra motyvacija, tikslas, dėl kurio mokomės kalbų – tuomet ieškome daugiau galimybių tą kalbą vartoti, ne tik paskaitų metu. Vien tik lankant kalbų kursus, gerai išmokti kalbą sudėtinga, todėl mokytis reikia dažniau ir įvairiomis priemonėmis“, – sako doc. dr. V. Bijeikienė.

Kalbų kursai universitete – atviri visuomenei

Mokslininkės vadovaujamas VDU Užsienio kalbų institutas iš kitų analogiškų centrų išsiskiria itin plačia siūlomų kalbų kursų įvairove ir jų prieinamumu: institutas iš viso siūlo net apie 30 kalbų, skirtų ne tik studentams, dėstytojams ir darbuotojams, bet ir visai visuomenei, verslo įmonėms ir mokytojams. Be populiarių ispanų, prancūzų, rusų, italų, vokiečių, norvegų, kinų, arabų ir japonų kalbų, čia taip pat siūloma mokytis ir mažiau paplitusių hebrajų, turkų , jidiš, senosios islandų ir daugybės kitų kalbų. Kalbų kursus institute veda gimtakalbiai dėstytojai.

Kalbų mokoma intensyviai, tačiau lanksčiai, prisitaikant prie galimybių – kasdien, derinant paskaitas su mokymu virtualioje erdvėje, interaktyviomis veiklomis, pratimais. Siūlomi ir pilnai nuotolinio mokymo dalykai, videokonferencijos – tai ypač patogu iš Lietuvos išvykusiems studentams ar dėstytojams arba jaunoms mamoms su mažais vaikais, suteikiant galimybę mokytis virtualiai, neišvykstant iš namų.

„Kursų grupes sudarome pagal studentų turimas kalbines kompetencijas – tai turėtų būti savaime suprantama, tačiau kai kuriuose universitetuose vis dar tokios tvarkos nėra ir vienoje grupėje mokosi įvairių lygių studentai. Toks mokymo procesas tikrai negali būti efektyvus“, – stebisi doc. dr. V. Bijeikienė.

VDU Užsienio kalbų institutas dirba ir su verslo įmonėmis – esant poreikiui, sudaromos atskiros kursų grupės, skirtos įmonės darbuotojų kalbų įgūdžiams gerinti. JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų įmonei „Intermedix“ institute buvo sudarytos net šešios grupės – jose darbuotojai buvo mokomi specializuotos verslo ir informacinių technologijų anglų kalbos, taip pat įvairių lygių bendrų anglų kalbos žinių.

Institutas taip pat yra testavimo centras, kuriame vykdomi oficialūs, pasauliniu mastu pripažinti kalbų testai – Britų Tarybos inicijuotas, labiau į verslą, darbo rinką orientuotas APTIS, kartu su Prancūzų institutu vykdomas DELF prancūzų kalbos testas ir kiti. Visuomenei teikiamos visų institute siūlomų kalbų kalbinės kompetencijos vertinimo paslaugos.

„Kalbų mokymasis yra kelias į darną, kitų tautybių, kultūrų pažinimą. Kol vienas kito nesuprantame, tol dažniausiai bijome – tai labai žmogiška. Todėl ir mūsų instituto šūkis yra „Atsiverk pasauliui“, nes kai mokaisi užsienio kalbų, pažįsti kitas kultūras ir tuo pačiu joms atsiveri“, – įsitikinusi VDU docentė dr. Vilma Bijeikienė.

Mirė išeivė, ispanistė prof. Birutė Ciplijauskaitė

Šių metų birželio 19 d., sulaukusi garbaus 88 metų amžiaus, Madinsone, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė garsi lietuvių kilmės išeivijos veikėja, ispanų ir lietuvių literatūrų tyrinėtoja, vertėja, mecenatė profesorė Birutė Ciplijauskaitė.

Vytauto Didžiojo universitetas reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams ir bendražygiams.

Profesorė gimė 1929 m. Kaune, 1939 su mama ir seserimis pasitraukė į Vakarus. 1947–1949 m. studijavo Tiubingeno universitete. 1956 m. baigė Monrealio universitetą. Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

B. Ciplijauskaitė buvo 1989–1996 VDU Atkuriamojo senato narė. 1994 m. rudenį Vytauto Didžiojo universiteto magistrantams skaitė paskaitų kursą apie moterį ispanų literatūroje. Dar 1998 metais išeidama į pensiją B. Ciplijauskaitė pradėjo peržiūrėti savo asmeninę biblioteką ir dalį knygų panoro padovanoti VDU. Šiandieną studentai universiteto bibliotekoje gali rasti apie 700 profesorės atsiųstų leidinių, kuriais gali naudotis ir dėstytojai, ir studentai.

Nuo 1994 m. profesorė savo lėšomis kiekvieną vasarą siunčia po vieną Vytauto Didžiojo universiteto studentą į ispanų kalbos tobulinimosi kursus Saragosos universitete Ispanijoje, Chakos miestelyje. Šią profesorės įsteigtą stipendiją yra laimėjusios dabartinio Ispanijos karalystės ambasados Lietuvoje ambasadoriaus vertėja Rasa Petkevičiūtė, choreografė Ugnė Dievaitytė, VDU ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė ir kt. VDU ispanų kalba besidomintys ir besimokantys studentai yra dėkingi profesorei B. Ciplijauskaitei ne tik už galimybę vasarą studijuoti Ispanijoje, bet ir už knygomis pagausėjusią biblioteką.

Pasaulyje garsi ispanistė, 2003 m. už nuopelnus tyrinėjant ispanų literatūrą, apdovanota Ispanijos Karalystės nacionaliniu apdovanojimu – Alfonso X Išmintingojo medaliu („Encomienda de Alfonso X el Sabio de Ministerio de Cultura“) – prilyginamu Ispanijos nacionalinei kultūros premijai.

Poliglotė, apie 20 knygų ir gausybės straipsnių autorė, paskaitas skaičiusi bene 100 pasaulio universitetų, B. Ciplijauskaitė niekuomet neužmiršo Lietuvos ir gimtosios kalbos. Siekdama pasaulį supažindinti su lietuvių literatūra ir istorija, į ispanų kalbą išvertė dvidešimt trijų šiuolaikinių lietuvių poetų antologiją „Voces en el silencio“ („Balsai iš tylos“, 1991), Janinos Degutytės ir Birutės Pūkelevičiūtės poezijos rinkinius, Vidmantės Jasukaitytės „Stebuklingą patvorių žolę“. Taip pat vertė keletą kūrinių iš ispanų ir katalonų kalbų į lietuvių kalbą.

Profesorė yra puikus pavyzdys, kaip mylint savo veiklą, įdedant daug darbo galima pasiekti pasaulinio lygio pripažinimą ir pagarbą.

Darnioji daugiakalbystė 2017

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas sėkmingai įgyvendina savo misiją teikti efektyvų ir plačiausios aprėpties užsienio kalbų mokymą Lietuvoje, bet ir vykdo daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimus bei plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą.

2017 m. gegužės 26-27 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusi IV-oji Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto (XI Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, kurios vienas iš steigėjų yra VDU) tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2017” subūrė virš šimto mokslininkų ir kalbų mokymo profesionalų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių diskusijai apie darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę aukštajame moksle. Ši kas antrus metus organizuojama „Darniosios daugiakalbystės“ konferencija šiemet išsiskyrė dėmesiu kalbų išsaugojimo svarbai, lingvistinėms žmogaus teisėms, mažumų kalbų mokymo(-si) problemoms, iššūkiams kultūrai bei identitetui, tęsiant diskusijas pagrindinėmis kalbų politikos aukštajame moksle ir kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje temomis.

Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje garsius kalbų įvairovės puoselėjimo tyrėjus bei kovotojus už lingvistines žmogaus teises: prof. ROBERT PHILLIPSON – knygų apie lingvistinį imperializmą, iššūkius kalbų politikai bei kalbų teises autorių (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistiniai iššūkiai globalioje ir regioninėje integracijoje“) bei prof. TOVE SKUTNABB-KANGAS – lingvistinių žmogaus teisių koncepcijos pradininkę, knygų apie lingvistinį genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją ugdant tenykščius/ genčių/ priverstinių mažumų vaikus, lingvicizmą (lingvistiškai pateisinamą rasizmą), gimtąja kalba pagrįstą daugiakalbį ugdymą, anglų kalbos plėtros „žudančiąją“ funkciją vietinių kalbų atžvilgiu, paramą nykstančioms kalboms, ryšius tarp biologinės ir lingvistinės įvairovės (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistinė įvairovė, kalbų teisės ir kalbų ekologija“).

Europos kalbų tarybos (Conseil europeen pour les langues / European Language Council (CEL/ELC)) prezidentas, prof. MANUEL CÉLIO CONCEIÇÃO, Portugalijos Algarvės universiteto prancūzų lingvistikos profesorius, kalbų politikos, daugiakalbystės plėtojimo aukštajame moksle tyrėjas pateikė diskusijai plenarinį pranešimą „Lingvistinis aukštojo mokslo kraštovaizdis ir socialiniai iššūkiai: darnaus vystymosi perspektyvos ir realūs įrodymai“. Tarptautinės daugiakalbystės asociacijos (International Association of Multilingualism (IAM) prezidentas, prof. JEAN-MARC DEWAELE, Londono universiteto Birkbecke taikomosios lingvistikos ir daugiakalbystės profesorius pristatė savo naujausius pastarųjų metų tyrimus apie emocijų svarbą daugiakalbystės kompetencijos plėtojimui (plenarinio pranešimo tema: „Emocijų perdavimas užsienio kalba“).

Paralelinių sesijų metu pranešimai buvo pristatomi ir diskusijos vyko įvairiomis temomis: migracija ir kalbų politika, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politikos problemos Ukrainoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Bangladeše ir Indijoje; kalbų mokymas(-is) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje, mažumų kalbų mokymo(-si) problemos, rečiau mokomos kalbos, tokios kaip Valensijos kalba, lietuvių kaip užsienio kalba, Velso, vengrų mažumų kalbos problemos Ukrainoje, žemaičių dialekto svarba identiteto išsaugojimui, lietuvių vardyno iššūkiai identitetui, aptartos ir daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo bei kalbų mokymo problemos Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiakalbės kompetencijos plėtojimas neformaliu ir savaiminiu būdu, vertimo problemos daugiakalbėje aplinkoje. Diskutuota apie kalbų mokytojų rengimo problemas, šiaurės šalių kalbų mokytojų vertybes ir nuostatas. Analizuotos įvairių kalbų vartojimo literatūriniuose tekstuose problemos istoriniu aspektu, daugiakalbystė Europos literatūroje, Škotijos kalbos ir literatūros. Pranešimai paralelinėse sesijose buvo skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Konferencijoje dalyvavo 127 registruoti dalyviai – mokslininkai, kalbų pedagogai ir tyrėjai iš Lietuvos ir 23 pasaulio šalių: Didžiosios Britanijos, Bangladešo, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinių Arabų Emiratų, Kazahstano, Prancūzijos, Slovėnijos, Švedijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Trinidado ir Tobago, Indijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Per dvi konferencijos dienas buvo pristatyti 87 pranešimai: 60 žodinių, 12 virtualių ir 15 stendinių pranešimų.

Tačiau didžiausią konferencijos rezultatą liudija ne skaičiai, o sukurta sinergija, kai ta pati – šiuo atveju – daugiakalbystės problema nagrinėjama iš skirtingų perspektyvų, kurias pristato įvairių kultūrų atstovai, dalindamiesi patirtimi ir idėjomis, požiūriais ir problemų sprendimais, užmezgant ryšius ir išplečiant bendraminčių ratą, numatant perspektyvas bendriems tyrimams ir projektams ateityje.

Konferencijos santraukų rinkinys

Daugiau apie konferenciją:

KONFERENCIJOS FOTOREPORTAŽAS

In Memoriam Angelė Vaitekūnaitė

(1953-05-29–2017-04-28)

Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą. (Prancūzų filosofas Žanas Žakas Ruso)

Angelė Vaitekūnaitė – ilgametė VDU Užsienio kalbų instituto anglų kalbos dėstytoja, uoli UKI tradicijų puoselėtoja, bendruomeniškumo renginių ir veiklų aktyvi organizatorė bei siela, patrauklių bei paveikių kalbos mokymo metodų kūrėja. Vytauto Didžiojo universitetui Angelė atidavė daugiau kaip trečdalį savo amžiaus: nuo 1992 metų dirbo asistentės pareigose, nuo 1993 m. lektore, nuo 2001 – VDU Užsienio kalbų centre (dabar Užsienio kalbų institutas).

Angelė Vaitekūnaitė 1975 m. baigė Vilniaus universitetą, Romanų-germanų filologijos, anglų kalbos ir literatūros specialybę. 1995 m. VDU baigė Anglų kalbos ir literatūros magistrantūrą. Mokslo kryptys: edukologija, anglų kalbos dėstymo metodika, mokymo ir ugdymo vienovė, tarpdisciplininiai ryšiai, pedagoginės patirties apibendrinimas ir skleidimas. Stažavosi Didžiosios Britanijos ir Latvijos universitetuose.

Angelė Vaitekūnaitė dėstė Bakalauro studijų programose anglų kalbą pagal bendrąsias lygių programas, taip pat anglų kalbą specializuotose programose Kauno kunigų seminarijos klierikams. Tai buvo Mokytoja iš pašaukimo, Žmogus iš didžiosios raidės, kolegė, kokių reta, buvo besišypsanti Šviesa…

ET LUX PERPETUA LUCEAT EI!..

Kokias paslaptis šiais metais atvers romanų kalbų tekstų vertimo konferencija ir dirbtuvės?

Šiuolaikinė Europa neįsivaizduojama be vertimo, nes, kaip rašė Umberto Eco, „Europos kalba – vertimas“. Svarstant vertimo klausimus, vis dažniau ieškoma atsakymų, kaip pasiekti efektyvios tarpkalbinės ir tarpkultūrinės komunikacijos, kaip užmegzti ir palaikyti kultūrų dialogą, rasti profesionalius vertimo sprendimus. Dirbdami vertimo teorijos, kritikos ir vertimo studijų baruose VDU Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros mokslininkai, šioje katedroje veikiančio „Tarpkultūrinės komunikacijos ir vertimo problematikos taikomųjų tyrimų“ mokslo klasterio nariai kartu su vertimą studijuojančiais studentais prisideda prie bendro Lietuvos vertimo mokslo vystymo ir praktinių įgūdžių tobulinimo. Ypač didelį dėmesį vertimui skiria „Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros“ ir „Italistikos ir romanų kalbų“ bakalauro studijų programos. Didėjantis susidomėjimas vertimu iš prancūzų ir italų kalbų atveria naujas galimybes VDU „Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros“ ir „Italistikos ir romanų kalbų“ bakalauro studijų programų studentams studijuoti Viduržemio jūros šalių kultūras, plėsti vertėjams būtiną kultūrinį pažinimą ir vykti studijuoti vieną ar du semestrus į prancūzakalbes šalis (Prancūziją, Kanadą, Belgiją ir kt.), Italiją ar Ispaniją.

Net ir kitose šalyse studijavusiam studentui neretai tenka pasukti galvą, kaip lietuviškai perteikti romanų kalbomis nusakytą Viduržemio jūros kraštų pasaulį, jiems būdingas kultūrines reikšmes. Kaip perteikti šių kraštų literatūrą? Kaip versti diplomatinius ar kitus dalykinius tekstus, kad tarptautinės politikos ar verslo derybos būtų sėkmingos? Ar visada dvikalbis žodynas yra patikimas draugas? Kokias italų, prancūzų ar ispanų kalbos formas rinktis, jei, tarkime, verti lietuvių literatūros kūrinius į šias kalbas? Pagaliau, kaip nusakyti įvairiausių garsų, paukščių klegesio ir kvapų kupiną A. Baranausko „Anykščių šilelį“ ispanų ar kita romanų kalba? Kokiais metodologiniais keliais eiti būsimam vertėjui, jei kiekviena kalba yra skirtinga ištarų ir nutylėjimų lygtis, kaip rašė žymus ispanų filosofas J. Ortega y Gassetas? Šiuos ir daug kitų klausimų Lietuvoje žinomi vertimo srities mokslininkai, studentai, vidurinio lavinimo mokyklų mokytojai ir moksleiviai nagrinės kasmetiniame renginyje „Romanų kalbų tekstų vertimo akiračiai: vertimo patirtys ir dirbtuvės“, kuris vyks šių metų balandžio 27 dieną, ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23, 103 auditorijoje). Rytinėje renginio dalyje sveikinimo žodį tars Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė, vėliau apie lietuvių literatūros vertimų į prancūzų kalbą sėkmes ir nesėkmes kalbės traduktologė prof. dr. Aurelija Leonavičienė; vertimo į ispanų kalbą iššūkius ir sprendimus aptars ką tik Ispanijoje išleisto A. Baranausko „Anykščių šilelio“ vertėja doc. dr. Carmen Caro Dugo; folklorinių lietuvių intertekstų vertimą į italų kalbą nagrinės dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda; „vadinamųjų“ terminų, itin svarbių verčiant Europos Sąjungos dokumentus, vaidmenį ir raišką aptars ir įvairius aktualius vertimo klausimus svarstys Europos Komisijos Vertimo raštu Generalinio Direktorato terminologas dr. Egidijus Zaikauskas. Tiesa, šių metų romanų kalbų tekstų vertimo konferencija pakvietė ir VDU germanų kalbų tekstų vertimo tyrėjus: prof. Sigita Barniškienė nagrinės lietuvių literatūros vertimų į vokiečių kalbą subtilybes, o doc. Dalia Masaitienė pasidalins patirtimi apie lietuvių kultūrinių realijų vertimą į anglų kalbą. Išties, daug žadanti ir viliojant galimybė išgirsti apie naujausius vertimo tyrimus iš pačių tyrėjų…

Pasibaigus vertimo konferencijai ir diskusijoms, vyks prancūzų, italų ir ispanų kalbų meninių tekstų vertimo į lietuvių kalbą dirbtuvės, kuriose dalyvaus šias kalbas studijuojantys studentai ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. Kol moksleiviai vers, jų mokytojai dalyvaus Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės doc. dr. Rūtos Eidukevičienės vedamame mokytojų seminare „Užsienio kalbos ir tarpkultūrinė komunikacija“ (V. Putvinskio g. 23, 101 a.). Renginio pabaigoje, kaip ir kiekvienais metais, nugalėtojų lauks siurprizai ir apdovanojimai.

Registruotis į renginį prašome el. paštu: d.kielaite@hmf.vdu.lt

Daugiau informacijos rasite renginio programoje.

Festivalio „Primavera en español“ renginiai

Balandžio 5-ąją festivalis „Primavera en español 2017“ kvietė iš arčiau susipažinti su ispanakalbėmis šalimis ir pažvelgti į Lotynų Ameriką kitomis spalvomis. Tai jau trečioji festivalio diena!

Trečiadienio vakarą smalsuoliai susirinko į filatelijos iš Lotynų Amerikos ir Ispanijos parodos atidarymą, kuriame savo ilgai rinkta pašto ženklų kolekcija sutiko pasidalinti prof. Liudas Mažylis. VDU Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, sveikindama visus susirinkusius, padėkojo profesoriui už nuopelnus Lietuvai ir už tai, kad savo įtemptoje dienotvarkėje rado laiko surengti parodą ir taip prisidėti prie festivalio. Profesorius pasakojo apie dažniausiai Lotynų Amerikos ir Ispanijos pašto ženkluose vaizduojamus asmenis, simboliką, dizainą bei atskleidė, jog dažniausiai filatelija susižavima jau paauglystėje. Pasak profesoriaus, būtent filatelija jį išmokė būti itin atidžiam ir kruopščiam, o tai ir padėjo atrasti Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne.

Apžvelgus prof. L. Mažylio pašto ženklų ekspoziciją, visi suskubo į lektoriaus Mindaugo Norkevičiaus paskaitą „Globalios grėsmės ir saugumo iššūkiai Lotynų Amerikoje“. Susirinkusieji praplėtė savo žinias apie pagrindines socialinių, geopolitinių ir aplinkosauginių sričių rizikas. M. Norkevičius pasakojo apie pavojus, kylančius dėl ekstremalių orų, nykstančių miškų bėdą, socialinės srities krizinę situaciją Lotynų Amerikos šalyse, didelės apimties emigraciją, itin greitą užkrečiamų ligų plitimą šiuose regionuose, nestabilią politiką ir kitas aktualijas. Paskaitos pabaigoje, lektorius vis dėlto pabrėžė, kad „kultūriškai ir istoriškai šis regionas yra puikus ir jį tikrai verta aplankyti“ bei paragino pasinaudoti dvišalių mainų galimybe. Dalyvavusieji paskaitoje nepraleido progos dar plačiau pasigilinti į aptartą temą ir noriai uždavinėjo klausimus dėstytojui.

Moksleiviai dalyvavo olimpiadoje „Ispanakalbis pasaulis ir aš“

Ketvirtoji festivalio „Primavera en español 2017“ diena buvo dedikuota moksleiviams. Balandžio 6-ąją VDU Mažojoje salėje įvyko dar vienas festivalio renginys – moksleivių olimpiada „Mundo hispanohablante y yo“ (liet. „Ispanakalbis pasaulis ir aš“). Susirinko moksleiviai ne tik iš Kauno – sulaukta vienos komandos ir iš Druskininkų.

Sveikinimo žodį visiems susirinkusiems tarus VDU UKI direktorės pavaduotojai Almantei Meškauskienei, prasidėjo vertinimo komisijos pristatymas bei susipažinimas su komandomis. Itin nuotaikingą pasirodymą paruošė komanda, pasivadinusi „Os quixotes lituanos“. Moksleiviai, pasipuošę ispaniškų motyvų kostiumais atliko Alvaro Soler dainą „Bajo el mismo sol“. Komandos pademonstruotas originalumas neliko nepastebėtas – už tai komisija jiems skyrė vieną papildomą balą.

Olimpiada buvo sudaryta iš 4 turų – pirmajame etape skambėjo bendrieji klausimai, tad moksleiviai galėjo pasitikrinti savo žinias apie ispanakalbių valstybių sostines, vėliavas, žymiausius rašytojus ir geografinius objektus. Antrajame etape dalyviai turėjo atpažinti nuotraukose pavaizduotas ispanakalbio pasaulio sostines, trečiajame – pagal pateiktus apibūdinimus ir grojamą muziką atpažinti tradicinius skirtingų šalių šokius. Paskutiniame etape dalyviai klausėsi populiariausių ispaniškų dainų ištraukų ir spėliojo jų pavadinimus. Skambėjo Enrique Iglesias, Shakiros, Romeo Santos ir kitų žymiausių atlikėjų kūriniai.

Susumavus visų turų rezultatus, paaiškėjo pirmosios vietos nugalėtojai – komanda „Nubes de alegría“. Prizines vietas užėmusios komandos buvo apdovanotos vertingais prizais, o dalyviai, kuriems pasisekė šiek tiek mažiau, taip pat neliko pamiršti – jiems įteiktos saldžios dovanėlės. Po renginio, visos dalyvių komandos dar neskubėjo namo ir įsiamžino prie originalios ispanų kalbos abėcėlės raidės Ñ.

Renginio organizatorių teigimu, šia olimpiada siekta atkreipti dėmesį į tai, kad vis daugiau moksleivių Lietuvos mokyklose noriai mokosi ispanų kalbos. Ši kalba, kurios pasaulyje mokosi 18 milijonų žmonių, tampa mokyklos išskirtinumo ženklu. Įvertinus moksleivių žinias ir susidomėjimą ispaniška kultūra, olimpiadą „Ispanakalbis pasaulis ir aš“ planuojama organizuoti kasmet.

Olimpiados laimėtojai:

I vieta komanda „Nubes de alegría“ iš Kauno Jono Jablosnkio gimnazijos (Viktorija Antanavičiūtė, Justina Masionytė, Ieva Venslovavičiūtė, Monika Krasauskaitė).

II vieta komanda „Chocolate caliente“ iš VDU „Rasos“ gimnazijos (Greta Tribytė, Vytenė Mockutė, Egidija Kukarskytė, Džiugilė Lukavičiūtė, Izabelė Urbonaitė).

III vieta komanda „Os quixotes lituanos“ iš Druskininkų „Ryto“ gimnazijos (Gabrielė Janulevičiūtė, Vaida Cerebiejūtė, Mindaugas Česnulevičius, Titas Gapševičius, Rokas Navickas).

Gabija Bogvilaitė
Jono Petronio nuotr.

Prasidėjo ispaniškos kultūros festivalis „Primavera en español 2017“

Balandžio 3 dieną startavo jau septintus metus organizuojamas ispaniškosios kultūros festivalis „Primavera en español“. Pirmą kartą į renginius ne tik Kaune, bet ir Vilniuje kviesiantis festivalis, ankstų pirmadienio rytą į atidarymą, vykusį VDU Didžiosios salės fojė, sutraukė visus, neabejingus Ispanijai, jos kalbai ir kultūrai. Pagaliau atkeliavęs pavasaris atsispindėjo ne tik saulės spinduliais lepinusiame ore, bet ir renginio dalyvių bei svečių veidus puošusiose šypsenose.

Nuotaikingą atidarymo renginį pradėjo ir savo muzikiniu pasirodymu svečius džiugino VDU Muzikos akademijoje studijuojantis akordeonistas Vytenis Danielius. Netrukus į sceną žengė ir šventiškai nusiteikę renginio vedėjai Guoda Andriuškevičiūtė ir Carlos Andrés Valencia, į susirinkusius svečius kreipęsi dvejomis kalbomis – lietuviškai ir, žinoma, ispaniškai. Garsiais aplodismentais buvo pasitikta VDU Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, kuri dėkojo visiems prisidėjusiems prie festivalio organizavimo. Sveikinimo žodį taip pat tarė ir tolimesnę „Primavera en español 2017“ programą pristatė pagrindinė festivalio organizatorė, jo siela ir ispanų kalbos dėstytoja Vigilija Žiūraitė. Ispaniškosios kultūros mylėtoja visus renginio svečius kvietė dalyvauti žaidime, kuriame kiekvienas, savo telefone prisijungęs prie tinklalapio „Kahoot“, galėjo pasitikrinti savo ispanų kalbos žinias, o geriausieji buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis.

„Primavera en español 2017“ atidaryme apsilankė ir Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas Bernardo López López-Ríos, kuris ispanų kalba susirinkusiesiems papasakojo apie šios kalbos istoriją, paplitimą bei svarbą pasaulyje. Ambasada kiekvienais metais prisideda ir palaiko ispaniškojo festivalio idėją. Atidarymo šventėje netrūko ir nuotaikingų pasirodymų – susirinkusius svečius džiugino akustinį pasirodymą padovanojusi Monika Banytė, žymios dainos „Little things“ (liet. maži dalykai) ispanišką versiją „Pequeñas cosas“ atlikusi renginio vedėja Guoda ir visus sužavėjusi mažoji šokėja Lėja. Festivalio atidaryme taip pat buvo paskelbta apie prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinės stipendijos konkurso pradžią. Ši stipendija suteikia galimbę vienam VDU ispanų kalbos besimokančiam studentui išvykti į Ispaniją ir mokymąsi tęsti ten. Praėjusių metų stipendijos laimėtoja, M. de Cervanteso klubo narė Gintarė Labotakytė savo įspūdžiais iš viešnagės Ispanijoje dalinsis balandžio 4 d. vyksiančiame festivalio renginyje „Moku ispanų kalbą: mokausi, dirbu ir keliauju visame pasaulyje“.

Vedėjams paskelbus apie renginio pabaigą, svečiai dar neskubėjo išsiskirstyti ir buvo kviečiami prie vaišių stalo. Gurkšnodami kavą ir skanaudami tradicinius Ispanijos užkandžius tapas, dalyviai aptarinėjo įspūdžius ir šnekučiavosi apie būsimus festivalio renginius, kuriuose svečių laukiama net iki balandžio 12 dienos!

Gabija Bogvilaitė

Jono Petronio nuotr.

Festivalis „Primavera en español“ puoselės ispanų kalbą

Balandžio 3-12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyks ispaniškos kultūros festivalis „Primavera en español“. Septintąjį kartą sugrįžtanti pavasario šventė šiemet yra dedikuojama ispanų kalbai ir jos svarbai pasaulyje.

Festivalis „Primavera en español” – gerai pažįstamas VDU studentams ir Kauno gyventojams, o šiemet juo pasidžiaugti galės ir vilniečiai. Balandžio 3 dieną festivalis atidaromas Kaune, o sostinėje – sekančią dieną. Atidarymo šventėje pranešimą skaitys Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas Bernardo López-Ríos. Taip pat susirinkusieji galės pasiklausyti studentų atliekamų ispaniškų dainų, įsitraukti į interaktyvius žaidimus ir paragauti tradicinių Ispanijos užkandžių – tapas.

Vienas iš kertinių festivalio akcentų – renginys „Moku ispanų kalbą: mokausi, dirbu ir keliauju po visą pasaulį“. Jo metu susirinkusieji galės išgirsti apie ispanų kalbos vertę profesiniame pasaulyje. Kviestiniai svečiai dalinsis darbo ir studijų patirtimis Ispanijoje bei Lotynų Amerikoje. Sekant pastarojo meto tendencijas, kuomet darbo rinkoje nuolatos stinga darbuotojų, galinčių laisvai komunikuoti ispaniškai, taip pat bus pristatytos ir darbo galimybės Lietuvoje, mokant ispanų kalbą.

Festivalio metu laukia ir daugiau renginių, kuriuose bus puoselėjama ispanų kalba: vyks kalbiniai pasimatymai, o užsieniečiai VDU studentai renginyje „Ką lengviau išmokti – lietuvių ar ispanų kalbą?“ sieks palyginti abi kalbas ir atkleis kurią išmokti buvo paprasčiau. VDU Užsienio kalbų instituto (UKI) dovana – nemokamas ispanų kalbos pradžiamokslis „Español para todos“, kuris vyks šeštadienį, balandžio 8 d.

Balandžio 6-oji skiriama moksleiviams, kurie yra kviečiami dalyvauti olimpiadoje „Ispanakalbis pasaulis ir aš“. Festivalio organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvoje vis daugiau moksleivių renkasi mokytis ispanų kalbą mokykloje. Neretai būtent šios kalbos pamokos ar užklasiniai būreliai, skirti ispaniškai kultūrai, tampa mokyklos išskirtinumo ženklu.

Pirmą kartą į festivalio organizavimą įsiliejo tiek daug VDU bendruomenės narių, kurie domisi ispanų kalba ir ispanakalbių šalių kultūra. Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Liudas Mažylis sutiko pasidalinti eksponatais iš savo pašto ženklų kolekcijos, o doktorantas Mindaugas Norkevičius skaitys paskaitą apie globalių grėsmių ir saugumo iššūkius Lotynų Amerikoje. UKI vokiečių kalbos lektorė Gintarė Gelūnaitė-Malinauskienė nuotaikingame kultūrų draugystės renginyje sieks palyginti vokiečių ir ispanų kultūras. Festivalio programoje Vilniuje dalyvaus ir kviestinės lektorės: žurnalistė Aušra Matulaitytė ir dėstytoja iš Kosta Rikos Jordana González Cruz.

Festivalį užbaigs tikra ispaniška fiesta. VDU ispanų kalbos studentai žada visus susirinkusiuosius pakviesti šokti. Taip pat bus aptarti prabėgę festivalio renginiai, padėkota partneriams ir draugams. Kaip jau tapo įprasta, lauks šventinis tortas ir tradicinis ispaniškas gėrimas – vaisių sangrija.

„Primavera en español“ organizuoja Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas bei VDU UKI, bendradarbiaudami su Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje. Neatskiriama VDU pavasarių dalimi tapęs festivalis Kaune pirmą kartą suorganizuotas 2011 metais. Kasmet gražią tradiciją tęsia ir renginių organizavimu užsiima iniciatyvūs universiteto studentai ir ispanų kalbos dėstytojai.

Festivalio programa.

Festivalio skelbimas.

Renginys socialiniame tinkle „Facebook“.