Graikų kalba

Studijų dalykų programos

Apie Naująją graikų kalbą

Siūlome studijuoti naująją graikų: τα Ελληνικά.
Aleksandro Makedoniečio laikais tapusi tarptautine, dabar tai – viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų. Tai ta pati Homero kalba, tik daug paprastesnė už subtilią ir poetiškai daugiareikšmę senąją graikų – gyvybingos, perspektyvios, Europos kryžkelėje gyvenančios nacijos kalba. Naująja graikų kalba šnekama ne tik Graikijoje ir Kipre, Artimuosiuose Rytuose, Italijoje, bet ir Australijoje, Kanadoje, JAV, Vidurio ir Rytų Europoje.
Atgimusioje kartu su išsivadavusia Graikija, joje puikiai dera senosios graikų kalbos gramatikos normos ir liaudies šnekamosios kalbos „perliukai“, jai būdingas unikalus išraiškingumas, lankstumas, produktyvumas.
Tai kalba su dviejų su puse tūkstantmečio rašto istorija. Ja galima skaityti ne tik Antikos literatūros paminklus, Naująjį Testamentą, graikų dainų tekstus, bet ir moderniąją graikų literatūrą. Ji kito ir keitėsi, bet liko ta pati – graikų kalba – kelrodis ieškant mūsų ištakų. Besimokydami naująją graikų kalbą – lanksčią ir daugiasluoksnę, savitą ir paveiktą kitų kalbų, moderniai „sultingą“ ir kartu senatviškai išmintingą, jūs atrasite ne tik saulėtąją Graikiją, bet ir patys save. Laukiame: Γεια σας!

Parengė: Sigita Morkevičienė, +370 606 04284, +370 672 13611, sigita.morkeviciene@gmail.com

Apie Senąją ir Naujojo Testamento graikų kalbas

„Mokytis kalbų niekada nevėlu“

„…tarė žodžiais sparnuotais“, – sako Homeras „Iliadoje“, ir dabar jau vargu, ar mes paaiškinsime, kodėl tie žodžiai sparnuoti. Gal kad nuo vieno lūpų pakilę kaip gi kitaip kito ausis pasiektų? O gal todėl, kad vertingiausi iš jų tais sparneliais plevendami lieka skrieti visiems laikams? Homero „sparnuotus žodžius“ išgirdęs jam antrino ir Romos poetas Lukrecijus poemoje „Apie daiktų prigimtį“: „Lygu bitės mes surenkame visus auksinius pasakymus, vertus amžino gyvenimo“ (ut apes (…) omnia nos itidem depascimur aurea dicta,aurea, perpetua semper dignissima vita. (De rerum natura, 3,11-13) Ir visai nesvarbu, kokia kalba pasakyti Homero „sparnuoti žodžiai“ (gr.ἔπεα πτεροέντα – epea pteroenta, Iliada I,201) ar Lukrecijaus auksiniai pasakymai (lot.aurea dicta), jie pasiekia mus sentencijomis, aforizmais, taikliais pasakymais, kuriuose sukaupta amžių ir kultūrų patirtis bei pamokymai.

ἙΛΛΗΝΙΚΗ ΓΛΩΤΤΑ ΣΕΝΟΙ ΓΡΑΙΚΥ ΚΑΛΒΑ

χαῖρε, ὦ φίλε (chaire ō phile) – būk sveikas, drauge ἑλληνίζεις; (hellenidzeis?) – ar kalbi graikiškai? Štai keli „sparnuoti“ žodžiai, kurie buvo pasakyti mums tolima, menkai pažįstama, tačiau turtinga senąja graikų kalba. ἄλλος ἐγώ (allos egō) – kitas aš Aristotelis Nikomacho etika 9,4. κοσμοπολίτης (kosmopolites) – taip filosofas Diogenas iš Sinopės atsakė paklaustas, iš kur yra kilęs: pasaulio pilietis. Rodos, jog pirmas taip pasakė Sokratas: οὐκ Ἀθηναῖος οὐδʹ Ἓλλην ἀλλὰ κόσμιος (ouk athenajos oud hellen alla kosmios) – nei atėnietis, nei graikas, tik pasaulio (pilietis). ὀρνίθων γάλα (ornithōn gala) – paukščių pienas (tai kas išgalvota, neįmanoma), kurį apdainuoja Aristofano komedijos „Paukščiai“(734) choras, svajodamas apie utopinę valtybės santvarką. ἀναγκαῖον κακόν (anankaion kakon) – neišvengiamas blogis. Taip komediografas Menandras apibūdino santuoką (frg.383). τυφλός ὁ ἔρος (typhlos ho eros) – meilė akla Teokritas Idilės 10,19. ἀετὸς οὐ θηρεύει τὰς μυίας (aetos ou thereuei tas myias) – erelis negaudo musiųcitata iš neišlikusios Euripido tragedijos. VDU Užsienio kalbų centro daugiakalbis dėstytojų būrys suteikia Jums galimybę išgirsti aurea dicta ta kalba, kuria jie buvo pasakyti. Skaudi kalbos mokovų patirtis liudija: joks vertimas niekada neprilygs originalui ir net jei kalba jums nežinoma – jos skambesys užburia savo paslaptimi ir gelme. Argi autentika nėra tai, ko mes visi labiausiai ilgimės? Kalbos „užburtuosius“ kviečiame į atskirų kalbų puslapius, kur rasite daugiau informacijos ir kvalifikuotų patarimų.
Parengė UKI lektorė Neringa Lužienė gr3 gr1 gr2