VDU minėjo Norvegijos nacionalinę Konstitucijos dieną

Gegužės 17-ąją, VDU studentai kartu su  Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos, Antano Smetonos gimnazijos ir Varpo gimnazijos moksleiviais šventine eisena minėjo Norvegijos nacionalinę Konstitucijos dieną. Šiaurės šalims skirtoje savaitėje įvairių renginių ir paskaitų metu VDU moksleivius ir Kauno bendruomenę pažindino su Skandinavijos regiono kultūra.

Ugniaus Mikučionio paskaita apie Snorri Sturluson ir Norvegijos karalius

Skandinaviško maisto kvapai užpildė VDU universitetą

Praėjusią savaitę vykusi Skandinaviško virtuvės diena į Humanitarinių mokslų fakulteto fojė pritraukė daugybę smalsuolių. Norvegiją reprezentuojantys kvapnūs šilti vafliai, karamelinis ožkos sūris, suomiška užkandėlė: karelijos pyragaičiai, saldymedis ir bandelės bei kitų šalių skanėstai traukė akį. Organizatoriai kiekvieną atėjusį vaišino kava ir kvietė paragauti užkandžių, susipažinti su informacija stenduose ar pasigrožėti šiaurės šalių vaizdais, rodomais ekrane skambant tradicinei liaudies muzikai.

Malonus netikėtumas, pasak organizatorių, yra tai, kad į renginį susirinko daugiau nei 250 žmonių. Jie teigė tokio dėmesio nesitikėję. „Smagiausia tai, kad mes nepritrūkome vaišių! Atėjusieji vienas su kitu dalinosi maistu, bandė įvairius užkandžių derinius ir sprendė, kurie iš jų yra skaniausi“ – džiaugėsi viena iš organizatorių Daina Zozaitė.

Specialus renginio svečiai – restorano „Alaus Kultūra & delicatessen ÖL“ gausiai palepino studentus gardžiais sumuštinukais. Specialiomis užtepėlėmis pagardinti skrudintos duonos gabalėliai iš didžiulių padėklų dingdavo akimirksniu. „Pristatymo metu girdėjau, jog šis restoranas įsikūręs Laisvės alėjoje. Jeigu tai tiesa, būtinai ten nueisiu vien dėl šio skonio“ – sumuštinį kramsnodamas pasakojo Aurimas.

Informaciniuose stenduose buvo galima rasti įdomių faktų, informacijos apie etiketą, šiaurės šalių bendrus valgymo įpročius. „Nors stendai nedideli, užkandžiaudami su grupės kolegomis sužinojome, kad turime panašumų su Skandinavijos šalimis. Taip pat, nuo šiol galėsime rengti teminius vakarėlius ir keldami taurę sakysime ne „į sveikatą!“, o „Skål“ – pokštavo trečio kurso teisės studentai.

Iniciatyvinė komanda viso renginio metu sukosi kaip išmanydami – vieni gamino kavą, kiti nešiojo užkandžius, bendravo su svečiais ir rūpinosi gera renginio atmosfera. „Norėčiau nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie atėjo. Tikiuosi, kad ir jie jaučia tą malonų jaudulį, kurį jaučiame mes. Tai ne paskutinis renginys Skandinavijos šalių tema. Iniaciatyvinė grupė buriasi į klubą, kuris kviečia prisijungti visus besidominčius Skandinavijos kalbomis ir kultūra.

Jono Petronio fotoreportažas

Tautosakos tradicijos Norvegijoje: pasakojimai, mitai ir viduramžių baladės

Vytauto Didžiojo universitetas, K. Donelaičio g. 52-514

15:00, trečiadienis, spalio 23 d, 

Paskaita orientuota į Norvegijos trolius, juodąsias mirties raganas ir viduramžių sunkiojo metalo balades. Paskaitoje pristatomi mitinio pobūdžio būtybių kilmės ir mitai, kuriuose aprašomi ateities įvykiai ir kaip vystėsi viduramžių baladės, kurios pirmą kartą buvo atliktos Bergeno teisme, o dabar atliekamos sunkiojo metalo grupių, tokių kaip Tyr.

Sigrid Aksnes Stykket, gimusi 1950, yra Norvegų literatūros, folkloro, tradicinės kultūros ir fantastikos literatūros dėstytoja Telemark universiteto koledže, Menų ir mokslo fakultete, Norvegijoje.

Mokslinės sritys: Skandinaviškos viduramžių baladės, folkloras ir žodinė tradicija, fantastikos literatūra, norvegų literatūra ir kalba, Faroese kalba ir istorija.

„Paskutiniuosius trejus metus vadovavau pilotiniam projektui, kurio tikslas buvo sukurti internetinį kursą skirtą norvegų literatūrai ir kalbai TUC (Telemark University College), projektas buvo toks sėkmingas, kad šiuo metu grupėse ribojamas studentų skaičius (100 studentų)“.

Norvegijos nacionalinė diena buvo paminėta ir Kaune

Už metų, 2014 m. gegužės 17 diena, – Norvegijos nacionalinė arba Konstitucijos diena (norvegiškai – Nasjonaldagen arba Grunnlovsdagen) – bus švenčiama jau dušimtąjį kartą. O šiais metais Norvegija mini 199-uosius metus nuo konstitucijos paskelbimo. 1814 m. gegužės 17-ąją buvo pasirašyta viena moderniausių konstitucijų to meto Europoje ir pasaulyje ir ši diena laikoma viena didžiausių švenčių Norvegijoje. Šventę tauta kasmet mini su didžiuliu pasididžiavimu ir entuziazmu: ankstyvas rytas pasitinkamas orkestro garsais, keliamos vėliavos, žmonės pasipuošę Norvegijos vėliavos spalvų – raudonos, baltos ir mėlynos – atributika ar vilkėdami tautinius kostiumus (norv. bunad) išeina į gatves sveikinti vieni kitų bei dalyvauti šventinėse eisenose, paraduose.

Švenčia šią dieną ir kitose šalyse gyvenantys norvegai ar Norvegijos bičiuliai. Ne išimtis ir Vytauto Didžiojo universitete norvegų kalbą besimokantys studentai. Dėstytojo Ugniaus Mikučionio iniciatyva buvo surengta eisena Laivės alėja nuo universiteto iki Prezidentūros kiemelio ir toliau Vilniaus gatve, per Senamiestį. Mojuodami Norvegijos vėliavėlėmis ir trispalviais balionais, dainuodami norvegiškas dainas ir skanduodami norvegiškus šūkius, studentai džiugiai sveikino vieni kitus ir Lietuvos gyventojus. Pastariesiems tai buvo puiki proga sužinoti kokia proga buvo rengiamas šis paradas. Studentai dalijosi įspūdžiais: „Nepaprastai smagu buvo Kauno miesto centre sutikti ir smalsuolių, kurie domėjosi kokia proga mes surengėme eiseną, ir turistų iš Norvegijos, kurie mus sveikino su švente. „Gratulerer med dagen!“ – tai frazė, kurią ir girdėjome sakomą mums, ir patys sakėme kitiems, norėdami pasveikinti Norvegijos nacionalinės dienos proga.“

Nacionalinė diena – tikra šventė ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Gal netgi – visų pirma vaikams. Norvegijoje šventiniuose renginiuose dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės. Skirtinguose šalies regionuose šiek tiek skiriasi šventimo tradicijos , bet visur tvyro šventinis šurmulys. Gatvės muzikantai, prekyvietės, dažnai įkurtos klubų bei mokyklų, pramogų parkai ir koncertai užpildo gatves. Šią dieną tikrai jaučiamas pakylėjimas ir tautiškumas, kuriuo norvegai sugeba dalytis vieni su kitais.

Aistė Simonavičiūtė

Norvegų rašytojo Dag Solstad vizitas Kaune

Šių metų spalio 20 d. Kaune lankėsi vienas iš garsiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų Dagas Solstadas. Susitikimas su skaitytojais vyko Vytauto Didžiojo universitete, Didžiojoje auloje, į kurią buvo kviečiami ne tik šio universiteto studentai, bet ir kiekvienas iš miestelėnų, besidominčių šiaurės šalių literatūra. Dagą Solstadą galima laikyti gyvuoju Europos literatūros klasiku, mat šis rašytojas už savo kūrybą pelnytai yra gavęs ne vieną garbingą apdovanojimą, o jo vardas žinomas tiek visoje Skandinavijoje, tiek ir už jos ribų. Tarp 30 kalbų, į kurias išversti rašytojo kūriniai, yra ir lietuvių kalba, nors mūsų skaitytojai kol kas tegali pasidžiaugti tik vieno romano, kuriam susitikime buvo skiriama daugiausia dėmesio, vertimu. Tai „Vienuoliktas romanas, aštuoniolikta knyga“, į lietuvių kalbą išverstas turbūt neatsitiktinai – dalis romano veiksmo vyksta Vilniuje, todėl lietuviui skaitytojui kūrinys neabejotinai galėtų būti įdomus.

Renginyje dalyvavo ir susirinkusiuosius pasveikino Norvegijos karalystės garbės konsulas Kaune Vytautas Valaitis, o patį susitikimą vedė Vytauto Didžiojo universiteto norvegų kalbos dėstytojas Ugnius Mikučionis. Trumpai supažindinti su vakaro planu, dalyviai galėjo pasiklausyti abiem kalbomis – norvegų ir gimtąja – skaitomų minėtojo romano ištraukų, vaizduojančių Kongsbergo miestelį, kuriame vyksta dalis pasakojimo veiksmo. Šias ištraukas iliustravo viso renginio metu ekrane besikeičiančios miestelio nuotraukos, atspindinčios vietas, minimas romane.

Po skaitymų kūrinio autorius supažindina publiką ne tik su kūrinio struktūra, bet ir su turiniu. Jis išryškina tris gana savarankiškas romano dalis, pasakojančias tris istorijas, kurių jungtimi galima būtų laikyti pagrindinį herojų – Bjorną Hanseną. Taigi pirmoje romano dalyje akcentuojami vyro ir jo gyvenimo moterų santykiai: pagrindinis veikėjas, susižavėjęs kita moterimi, palieka savo žmoną ir dvejų metų sūnų, išvykdamas gyventi pas naują mylimąją ir minėtąjį Kongsbergą. Dėl šios moters Bjornas Hansenas susiranda naują darbą ir netrukus įsitraukia į mėgėjiško teatro kuriamus spektaklius, kurie, iš pradžių teikę džiaugsmo, ilgainiui ima nebepatenkinti vidinės ambicijos. Vyras pasiūlo imtis sudėtingesnio kūrinio, H. Ibseno pjesės „Laukinė antis“, tačiau šios suvaidinti nepasiseka. Galiausiai ima byrėti ir Bjorno Hanseno bei jo mylimosios santykiai, todėl vyras, vedamas blėstančių jausmų, išsikrausto, taip pradėdamas kitą savo gyvenimo etapą.

Pastarajame Dagas Solstadas vaizduoja herojaus ir jo sūnaus, palikto beveik kūdikystėje, santykius, šiam atvykus studijuoti į Kongsbergą ir laikinai apsistojus tėčio namuose. Žodžiais „mano vargšas betėvi sūnau“ autorius tiksliai atspindi dviprasmiškus biologinio tėvo jausmus savo sūnui, primenančiam jį, ko gero, tik dėl paveldėtų išorinių bruožų, nes sudėtingas sūnaus būdas, kaip, beje, ir atotrūkis bėgant metams, nebeleidžia šios subyrėjusios šeimos nariams suartėti – jaučiamas susvetimėjimas, gailestis ir sūnaus elgesio išprovokuojama antipatija jam pačiam.

Paskutiniąją dalį (tačiau ne skyrių, kurių knygoje nėra) romano autorius skiria pavaizduoti bene didžiausiems Bjorno Hanseno gyvenimo pokyčiams, tuo tik dar labiau atskleisdamas herojaus vidinį pasaulį, asmenybės gilumą. „Nebeįmanomu“ tapęs vyro gyvenimas išmuša pagrindą iš po kojų, o šios griūties išprovokuotos permainos, siekis jas įgyvendinti atveda Bjorną Hanseną būtent į Vilnių. Šioje vietoje, palikdamas intrigą dar neskaičiusiems romano, renginio vedėjas Ugnius Mikučionis sumaniai nusprendžia autoriaus pasakojimo apie šią, trečiąją romano dalį, smulkiau nebeversti, idant skaitytojai galėtų atrasti daugiau netikėtumų bei patirti didesnį skaitymo malonumą. Kirbantį smalsumą neabejotinai žadina ir faktas, jog rašydamas „Vienuoliktą romaną, aštuonioliktą knygą“ Dagas Solstadas dar nebuvo lankęsis Lietuvoje, taigi nematęs ir Vilniaus, kurio paveikslas romane atsiskleidžia kaip gana tikroviškas ir įdomus. Bendraudamas su publika Kaune ir kituose miestuose (susitikimai taip pat vyko Vilniuje, Plungėje ir Šiauliuose), rašytojas sakėsi suvokęs, kad Vilniaus vaizdiniui, kokį sukūrė geniali autoriaus vaizduotė ir atmintis, nesąmoningos įtakos galėjo turėti prieš daugelį metų apie sostinę skaityti visiems gerai žinomo Česlovo Milošo jaunystės atsiminimai.

Kitas publikai itin rūpėjęs klausimas buvo susijęs su romano pavadinimu, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba gana mįslingai ir tarsi nieko nepasako apie patį romaną. Dagas Solstadas, kritikų lyginamas su danų filosofu Siorenu Kierkegoru, išmintingai paaiškina pavadinimus suprantantis ne kaip meno, o tik kaip komercijos įrankį ir kalbą, nuo kurios knygos turinys nė kiek nesikeičia. „Vienuolikto romano, aštuonioliktos knygos“ pavadinimas, anot jo, sugalvotas remiantis klasikinės muzikos kūrinių pavadinimais, kuriuose taip pat neretai dominuoja skaičiai – pvz., ketvirtoji simfonija, dvyliktas koncertas. Romano pavadinimas, beje, atskleidžia ir faktą, kad tai jau aštuoniolikta (tačiau ne paskutinė) šio norvegų rašytojo knyga ir kartu jau vienuoliktas romanas greta smulkesnių grožinės literatūros ir publicistikos kūrinių autoriaus bibliografijoje.

Po mažiau nei dvi valandas trukusio renginio jo dalyviai buvo pakviesti įsigyti minėtojo Dago Solstado romano, o norintys galėjo gauti ir paties rašytojo autografą. Renginys kauniečiams buvo įdomus ne tik dėl galimybės susitikti su šiuo populiariu visoje Europoje norvegų kilmės rašytoju, tačiau ir tuo, jog susitikime buvo galima gyvai išgirsti vienos iš egzotiškesnių užsienio kalbų skambesį, o šios kalbos besimokiusiems studentams tai puiki proga praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Renginiui pasibaigus belieka pasidžiaugti publikos aktyvumu ir tikėtis, jog ateityje sulauksime ir gausesnių Dago Solstado kūrybos vertimų, ir, žinoma, paties rašytojo vizitų Kaune ar kituose Lietuvos miestuose.

VDU studentė Aistė Zigmantaitė