Fiesta Nacional De España 2017 Vytauto Didžiojo universitete

Ispanijos Karalystėje kasmet spalio 12 d. yra minima Fiesta Nacional de España. Šiai Ispanijos nacionalinei šventei šiemet sukanka 525metai, tai laikas nuo tos dienos, kai Kristupas Kolumbas atrado Ameriką. Jau yra tapusi graži tradicija, jog Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos dėstytojai ir ispanų kalbą besimokantys studentai ypatingai mini šią dieną.

Šiemet į ispanų kalbos lektorės Ingos Savickienės ispanų kalbos A1 lygio paskaitą buvo pakviesti VDU studijuojantys Erasmus programos studentai iš Ispanijos, kad pristatytų VDU studentams lietuviams, kokios yra Fiesta Nacional de España šventimo priežastys, tradicijos ir kasmetinis minėjimas Ispanijoje bei Lotynų Amerikos šalyse. Paskaita vyko ispanų kalba, kai studentai lietuviai mažose grupėse bendravo su gimtakalbiais: prisistatė, papasakojo, ką studijuoja VDU, kiek jiems metų, kokie jų laisvalaikio pomėgiai. Jei būdavo sunku bendrauti tik ispanų kalba, padėdavo anglų kalba.

Ispanų kalbos A1 lygio studentė Monika taip įvertino tokią šventišką paskaitą: „Įdomi paskaita su trimis Erasmus studentais iš Ispanijos: Eduardo, Álvaro ir Sergio, suteikė galimybę ne tik panaudoti per ispanų kalbos paskaitas išmoktas žinias: kaip prisistatyti save, studijas, sav pomėgius, bet ir paklausti kelių to paties pobūdžio klausimų nepažįstamo žmogaus. Buvo įdomu iš tikrų ispanų išgirsti, kaip švenčiama Fiesta Nacional de España. Šie studentai pasidalino įspūdžiais, jog Lietuvą Erasmus studijoms pasirinko, norėdami pažinti visiškai kitokią baltiškąją kultūrą. Taip pat jie prasitarė, jog lietingas oras jų nuotaikos visai negadina. Ši integracinė tarpkultūrinė paskaita atmintin įsirėžė ilgam. Mūsų ispanų kalbos grupė esame labai laimingi, kad turėjome galimybę gyvai pabendrauti su ispanais, išmokti ispaniškų žodžių bei posakių, o taip pat ir juos išmokyti keletą dažniausiai vartojamų frazių lietuvių kalba.

Interviu su ispanų kalbos dėstytoja Rocío

¡Todo el mundo es bienvenido a la clase de español!

Naujoji ispanų kalbos dėstytoja Rocío moko VDU studentus, kurie nori ne tik suprasti meksikietiškus serialus, bet ir taisyklingai bendrauti ir rašyti ispanų kalba. Rocío yra ispanė, jos namai – Sevilija, tačiau šį titulą jau turi ir Kaunas. Moteris prasitaria, kad jai visada patiko mokyti kitus, dalintis žiniomis. Kodėl ji paliko saulėtą Ispaniją ir pasiliko mažoje Lietuvoje?

Pasakykite penkis faktus apie save.

Rocío: Aš jauniausias vaikas savo šeimoje, studijavau gamtos mokslus, savo Erasmus studijas atlikau Lietuvoje prieš penkerius metus, man patinka keliauti ir mano gimtadienis yra sausio 16 d.

Kodėl pasirinkote būtent Lietuvą savo Erasmus studijoms?

Rocío: Pasirinkau Lietuvą, nes norėjau praktikuotis anglų kalbą pagal savo specialybę. Kitos šalys buvo labiau orientuotos į prancūzų ar italų kalbas, todėl man netiko. O anglų kalba vyksiančios paskaitos pagal mano studijų dalyką buvo Danijoje ir Lietuvoje.

Kodėl ne Danija?

Rocío: Tiesą sakant, pirmiausia ir rinkausi būtent Daniją, bet patekau antru numeriu, o į Lietuvą – pirmu. Kadangi labai norėjau vykti studijuoti pagal Erasmus programą, pasirinkau Lietuvą. Ir žinoma, čia viskas daug pigiau. Dabar labai džiaugiuosi nepasirinkusi Danijos ir atvykusi čia, kur ne tik nuostabiai praleidau laiką, bet ir sutikau savo dabartinį vyrą.

Kokį teigiamą dalyką geriausiai atsimenate iš gyvenimo Lietuvoje?

Rocío: Man išties buvo staigmena, kai pamečiau savo mobilųjį telefoną tris kartus. Ir visus tuos kartus aš jį atgavau! Pirmą kartą jį pamečiau mikroautobuse. Tada paprašiau drauges lietuvės pagalbos – kad ji paskambintų į mano mobilųjį. Atsiliepė moteris, kuri sėdėjo šalia manęs mikroautubuse, mes susitikome ir ji telefoną grąžino. Antrą kartą jį pamečiau, kai su draugais žaidėme sniego karą. Nežinau, kaip telefonas iškrito, bet vėliau mūsų draugo draugas jį rado ir taip pat atidavė. Trečio karto nelabai atsimenu. Bet labiausiai mane nustebino, kad žmonės, radę mobilųjį telefoną, jį grąžino. Lietuviai išties sąžiningi ir geri.

Ar yra kažkas, ko labai ilgitės Ispanijoje, nekalbant apie šeimą ir draugus.

Rocío: Kaip tik norėjau sakyti, kad pasiilgstu šeimos. Ilgiuosi spontaniškumo, improvizacijos atliekant kasdienius darbus. Mes, ispanai, pernelyg neplanuojame, priešingai nei lietuviai, kurie planuoja beveik viską. Tu nori susitikti su draugais, o jie tau pasako, kad negali, nes nebuvo to numatę savo dienotvarkėje.

Rocío, jūs taip pat priklausote Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubui. Kaip jį atradote?

Rocío: Per savo vyro pažįstamą, kuris priklausė klubui. Matydavau jo Facebook naujienų sraute dažnai pasirodančias nuotraukas ar informaciją apie ispanų klubą. Dar būdama savo gimtinėje pamaniau, kad aš grįžusi turėčiau apsilankyti klube. Taip ir padariau. Man patiko žmonės, susirinkimai, renginiai, taigi pasilikau ir tapau aktyvia nare.

Greitai imsitės naujos ir pakankamai įdomios veiklos – dėstysite ispanų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Kaip kilo idėja pasukti pedagoginiu keliu?

Rocío: Tiesą sakant, man visada patiko mokyti kitus. Vasaromis dirbdavau savanore stovyklose, kur mokydavau vaikus, užimdavau juos aktyvia veikla. Man patinka būti tarp žmonių, bendrauti. Vėliau esu dirbusi universitete kaip laboratorijos technikė, padėjau studentams. Galiausiai čia pamačiau darbo skelbimą ir pamaniau, kad verta pamėginti ir man pasisekė. Šiuo metu lankau įvairius seminarus, skirtus išmokti mokyti kitus.

Ar matote skirtumų tarp ispaniškos ir lietuviškos švietimo sistemos?

Rocío: Taip. Pavyzdžiui, dirbdama „Varpo“ gimnazijoje labai nustebau, kai mokiniai man įėjus į klasę atsistojo. Mokyklos direktorė užėjo į klasę, mokiniai vėl visi atsistojo ir laukė moters leidimo atsisėsti. Ispanijoje tai darė mano tėvai, šiandien to niekas nebedaro . Savo mokiniams sakau to nedaryti – norėdami parodyti, kad mane gerbia, tegul susikaupę mokosi ir netriukšmauja.

Kokių matote kultūrinių skirtumų tarp Lietuvos ir Ispanijos?

Rocío: Daugybė skirtumų… Pavyzdžiui, šeimos nariai Ispanijoje yra artimesni, labiau prisirišę vienas prie kito. Žinoma, priklausomai nuo šeimos, tačiau dauguma ispanų tokie. Štai lietuviai truputį šaltesni vieni su kitais, labiau atsiriboję, bent man taip atrodo. Dar vienas skirtumas – Ispanijoje mes nenusiauname batų namie, nes pas mus nelyja, nėra purvo. Čia visuose namuose būtina palikti lauko avalynę koridoriuje ar prieangyje. Man taip pat atrodo, kad ir charakteriais skiriamės. Čia, Lietuvoje, kad taptum draugais, apsikabintum ir būtum atviras, reikia laiko. Ispanijoje tai įvyksta beveik akimirksniu. Dar vienas dalykas, kurio negaliu nepaminėti – kai žmonės bučiuojasi į lūpas. Ir kalbu ne apie įsimylėjusias poreles. Mačiau, kaip moterį, kuri organizavo renginį, pabaigoje svečiai sveikino bučiuodami į lūpas. Panašiai buvo ir su mano vyru – kai jis baigė magistro studijas, šventės metu žmonės jį sveikino dovanodami gėles ir bučiuodami į lūpas. Tada mes draugavome tik keletą mėnesių ir man tai pasirodė be galo keista.

Ko tikitės iš savo studentų?

Rocío: Tikiuosi, jie ateis mokytis labai motyvuoti, nes tai svarbiausia norint išmokti kalbą. Taip pat draugiški ir atviri, žingeidūs. Labai stengsiuosi kuo geriau perduoti savo žinias.

Ačiū už šiltą pokalbį!

Justė Kazbaraitytė

Studentai dalinsis prisiminimais iš studijų po Viduržemio saule

Rytoj, lapkričio 24 dieną, 18 val., Miguelio de Cervanteso klubas kviečia visus atvykti į ispaniškąją VDU auditoriją (K. Donelaičio 52-613), kur vyks jau penktus metus iš eilės organizuojamas, bet kas kart vis kitoks renginys apie studijų ir praktikų patirtis Ispanijoje.

Renginio metu svečiai įsitikins, kad Ispanija yra šalis, kuri žavi ne tik savo kurortais, nuolat šviečiančia saule ir skaidria Viduržemio jūra, bet ir kokybiškas studijas siūlančiais universitetais bei išskirtines praktikos galimybes teikiančiomis tarptautinėmis įmonėmis ir organizacijomis. Pagal Europos Komisijos pateiktą 2012 metų statistiką, Ispanija yra dažniausias visų „Erasmus“ studentų pasirinkimas. Populiariausi universitetai: Granados, Valensijos, Sevilijos ir Madrido Complutense.

Didelė dalis VDU studenų savo „Erasmus“ studijoms ir praktikai taip pat renkasi Ispaniją. Rytojaus renginyje savo prisiminimais ir įkvepiančiomis patirtimis pasidalins dar visai neseniai Ispanijoje mokęsi VDU studentai ir absolventai. Jie pažada nešykštėti naudingų patarimų, kurie labai pravers besiruošiantiems išvykti studijuoti ar ieškantiems praktikos galimybių po Viduržemio saule.

Renginys socialiniame tinkle „Facebook“.

VDU lankėsi Europos koledžo atstovai

Spalio 20 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko Europos koledžo (College of Europe) studentų ir dėstytojų vizitas. Renginio metu 140 Europos koledžo atstovų, iš daugiau kaip 20 Europos, Azijos ir Afrikos šalių, buvo pristatytas VDU, studijų ir bendradarbiavimo galimybės. Po universiteto pristatymo VDU Istorijos katedros docentas dr. Rūstis Kamuntavičius svečiams skaitė paskaitą – „Lietuvos praeities interpretacijos Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos istoriniuose žemėlapiuose“.

Susitikimo dalyvius sveikino Europos tarpdisciplininių studijų katedros profesorius dr. Richard Butterwick-Pawlikowski. Profesorius pabrėžė, kad Europos koledžas Natoline (Varšuvoje) įkurtas 1992 metais, atsižvelgiant į 1989 revoliucijų padarinius ir tikintis rytinės Europos Sąjungos plėtros. Pagrindinį Europos koledžo padalinį, dar 1949 m. Europos Taryba, remiantis Hagos kongreso nutarimu, įsteigė Briugėje (Belgija). Iki šiol tai prestižiškiausia aukštojo mokslo įstaiga, ruošianti Europos integracijos specialistus.

Koledžas Natoline taip pat yra viena pažangiausių akademines studijas siūlančių institucijų visoje ES. Tarpdisciplininių studijų programos, apimančios teisės, ekonomikos, politikos sritis pritraukia studentus iš visos Europos ir kitų žemynų. Ši aukštoji mokykla remiasi daugiakultūrinės patirties ir tarptautinės karjeros skatinimu, teigia koledžo atstovų vizitą universitete organizavęs VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžėjus Pukšto.

Paskaitos metu dr. R. Kamuntavičius teigė, jog Lietuvos praeitis, nuo seniausių laikų iki XX a., yra skirtingai matoma ne tik baltarusių, lenkų ir lietuvių istorikų tekstuose, bet ir vaizdinėje medžiagoje – žemėlapiuose. Paskaitos metu pakomentuoti ir sugretinti dešimtys trijų skirtingų pasakojimų įtakotų žemėlapių. Po paskaitos vyko diskusija, kurios metu buvo aktualizuojami ir Ukrainos atvejo vertinimai.

VDU Adomo Mickevičiaus klubo vadovas Mindaugas Norkevičius koledžo atstovams pristatė VDU, studijų galimybes, dalinosi universiteto tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi. Pristatyme pabrėžtos universitete kuriamos ir plėtojamos studijų programos ne tik lietuvių ir anglų kalbomis, bet ir rusų kalba, taip pat jungtinės, dvigubo laipsnio ir sertifikatinės, kurios sėkmingai plėtojamos vykdant „Erasmus+“ ir dvišalio bendradarbiavimo partnerystę su užsienio institucijomis.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

A. Mickevičiaus klubo vadovas M. Norkevičius: stažuotės užsienyje kupinos atradimų ir perspektyvų

Erasmus+ praktika absolventams skirta studentams baigusiems studijas ir planuojantiems sėkmingą karjeros pradžią bei norintiems įgyti tarptautinės darbo patirties užsienio įmonėje, tarptautinėje organizacijoje ar tyrimų centre. Mindaugas Norkevičius po magistrantūros programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai studijų atliko trijų mėnesių Erasmus+ praktiką absolventams Varšuvos universiteto Rytų Europos tyrimų centre. Anot, M. Norkevičiaus praktikos laikotarpis mokslinių tyrimų centre buvo intensyvus, reikalaujantis kūrybiškumo bei nuolatinio tarpkultūrinio bendradarbiavimo. Stažuotės metu vykdyti moksliniai tyrimai ir projektai M. Norkevičių paskatino studijuoti politikos mokslų doktorantūros studijose ir toliau tęsti akademinę veiklą.

Varšuvos universiteto Rytų Europos tyrimų centro tikslas atlikti politinių, socialinių ir ekonominių procesų stebėjimą, tyrimus ir vertinimus Rytų ir Vidurio Europoje, siekiant prisidėti prie demokratijos plėtros šiame regione. Tyrimų centras taip pat teikia konsultacijas vykdant bendradarbiavimo projektus su ES kaimynystės politikos Rytų partnerystės šalimis, organizuoja tarptautines mokslines konferencijas, intensyvias programas skirtas užsienio universitetų studentams.

M. Norkevičius stažuotės metu dalyvavo tyrimų centro organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijose „Rytų Europos konferencija“ Varšuvoje, kurios metu pristatė savo mokslinius tyrinėjimus, taip pat koordinavo konferencijos veiklą su užsienio partneriais. M. Norkevičius naudodamasis tyrimų centro medžiaga ir analitikų konsultacijomis parengė mokslines publikacijas, kurios išleistos Lietuvos moksliniuose žurnaluose.

Stažuotės Varšuvoje metu M. Norkevičius sudarė bendradarbiavimo sutarimus su akademiniais padaliniais Lenkijoje, kurie prisidės prie mokslinio bendradarbiavimo sklaidos tarp abiejų valstybių aukštųjų mokyklų. Konsultacijos ir nuolatinis dalyvavimas tyrimų centro veikloje prisidėjo prie VDU įvykusiostarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“ organizavimo. Erasmus+ praktikos dėka užmegztais kontaktais vykusioje konferencijoje dalyvavo ir mokslinius pranešimus skaitė mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Vroclavo, Marijos Skladovskos-Curie Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Lodzės ir Varšuvos universitetų. Tokia veikla ir kontaktai prisideda ir prie VDU žinomumo sklaidos tarp užsienio universitetų. Tyrimų centras visu stažuotės laikotarpiu vykdė vizitus įvairiose Lenkijos aukštosiose mokyklose, kuriose M. Norkevičius pristatė studijų galimybes VDU. Šiuo metu M. Norkevičius yra VDU politikos mokslų krypties doktorantas, VDU Adomo Mickevičiaus klubo, atliekančio polonistikos tyrimus, vadovas.

Adomo Mickevičiaus klubas skatina VDU studentus rinktis studijas ir atlikti stažuotes Lenkijos universitetuose, mokslo tyrimų centruose, politinėse institucijose bei nevyriausybinėse organizacijose. Daugiau informacijos apie studijų ir praktikos galimybes Lenkijoje, Klubo vykdomus projektus ir bendradarbiavimą akademiniame lygmenyje konsultuoja Mindaugas Norkevičius el. paštu – norkevicius.mindaugas@gmail.com arba a.mickeviciausklubas@gmail.com.

Platesnė informacija Klubo Facebook puslapyje – https://www.facebook.com/vdu.adomomickeviciaus.lenkuklubas.

A. Mickevičiaus klubo valdybos narė G.Lukoševičiūtė atliko stažuotę Europos tyrimų centre Varšuvoje

Europos tyrimų centras – vieno geriausių Europos universitetų – prestižinio Varšuvos universiteto padalinys. Centro veikla orientuota į tarpdisciplinines europeistikos studijas, vykdomi tyrimai, leidžiami ir Europos centro bibliotekoje kaupiami leidiniai, susiję su politikos, istorijos, kultūros, socio-ekonomikos ir teisės sritimis. Vykdoma aktyvi mokslinė veikla, bendradarbiaujama su tarptautinėmis aukštojo mokslo įstaigomis ir tyrėjais, ruošiami ir įgyvendinami tarptautiniai projektai, organizuojami seminarai ir konferencijos.

Europos tyrimų centre trijų mėnesių Erasmus praktiką neseniai atliko Vytauto Didžiojo universiteto Migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos II kurso magistrantūros studentė, VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo valdybos narė Gintarė Lukoševičiūtė. Pasak jos, studijų praktika buvo įdomi ir vertinga patirtis, kuri suteikė galimybę ne tik tobulinti su specializacija susijusius įgūdžius, gerinti komunikavimo ir užsienio kalbų žinias, bet ir atlikti prasmingų, naudingų užduočių organizacijos bei savo labui. G. Lukoševičiūtė užsiminė, kad praktikos metu sulaukė pasiūlymų prisidėti prie tarptautinio lenkų ir turkų projekto realizavimo bei galimybės publikuoti mokslinį straipsnį Europos centro leidžiamame leidinyje The Yearbook of Polish European studies.

„Buvau Europos centro mokslo darbuotojų asistente. Įdomiausia buvo dirbti komandoje, nes tik taip geriausiai atsiskleidžia ir yra plečiami žmogaus komunikabilumo, lankstumo, iniciatyvumo, gebėjimo prisitaikyti svetimoje aplinkoje ir užsienio kalbų vartojimo įgūdžiai. Kartu su akademiniu personalu organizavome studentų priėmimo procedūras į bakalauro ir magistrantūros studijas. Vėliau teko prisidėti prie bendro lenkų ir turkų projekto realizavimo, renginių, seminarų planavimo. Smagu buvo megzti tarptautines pažintis, priimti svečius, su jais komunikuoti“, – pasakojo G. Lukoševičiūtė.

Studentė teigia, kad individualios užduotys taip pat buvo prasmingos, aktualios, nes praplėtė žinias, susijusias su europeistikos institucijomis, studijomis Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. G. Lukoševičiūtė akcentuoja, kad praktikos metu turėjo galimybę susipažinti su naujausia istorijos, politikos ir kitų mokslo sričių istoriografija, rinkdama duomenis apie naujausius leidinius iš Jungtinių Valstijų Kongreso nacionalinės bibliotekos duomenų bazės, Europos Komisijos bibliotekos katalogų ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo įstaigų. Į praktikos veiklą buvo įtrauktas ir administracinio pobūdžio darbas su dokumentais, vertimai iš lenkų į anglų kalbą ir atvirkščiai. Kas mėnesį buvo rengiamos atliktų darbų ataskaitos.

G. Lukoševičiūtė atskleidė, kad Europos centras ketina plėsti savo veiklą ir stiprinti akademinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Dėl šių priežasčių vienas iš centro interesų – užmegzti abipusę partnerystę su Vytauto Didžiojo universitetu. Ypatingas Europos centro dėmesys nukreiptas į VDU Istorijos ir Politologijos katedras bei Lietuvių išeivijos institutą. Ateityje siekiama ne tik plėsti studentų mainų galimybes tarp abiejų institucijų, tačiau VDU yra skatinamas prisidėti prie bendrų tarptautinių, tarpdisciplininių projektų vykdymo ir įgyvendinimo.

Nuo rudens G. Lukoševičiūtė šiame centre studijuos tarpdisciplininėje europeistikos programoje pagal tarpvyriausybinius mainus, kuriuos organizuoja Švietimo mainų paramos fondas. G. Lukoševičiūtė neabejoja, kad ir praktika, ir dalinės studijos ugdys ir didins tolesnės mokslinės veiklos perspektyvas.

Įspūdžiai iš Erasmus studijų mainų Varšuvos universitete

A. Mickevičiaus klubo narė Erika Kisieliūtė: studijos Lenkijoje – nauja patirtis ir neatrastos galimybės

Vytauto Didžiojo universitetas siūlo studijuoti Lenkijoje pagal galimas mainų programas – Erasmus+, dvišalių mainų bei pagal valstybines stipendijas, kurias Lietuvoje kuruoja Švietimo mainų paramos fondas. VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas teikia studentams konsultacijas apie studijų, stažuočių, kalbos kursų, mokslinių projektų galimybes Lenkijoje. Pavasario semestre pagal Erasmus programą Varšuvos universitete studijavo būsima 4 kurso Istorijos studentė ir A. Mickevičiaus Klubo narė Erika Kisieliūtė, kuri sutiko pasidalinti savo įspūdžiais besibaigiant studijoms Lenkijoje.

Kokie kriterijai paskatino rinktis studijas Lenkijoje?

Sakoma, kad kalbų mokėjimas atveria duris į pasaulį. Net neabejodama galiu tai patvirtinti. Būtent lenkų kalbos mokymasis mane atvedė į ten, kur esu dabar – Varšuvos universitetą. Esu būsima 4 kurso studentė ir studijuoju istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Būtent studijos šiame universitete suteikė galimybę mokytis įvairių kalbų, o ir istoriko specialybė neapsieina be tam tikrų užsienio kalbų žinių. Besidomėdama Lietuvos ir Lenkijos istorija nesudvejojau kokią kalbą galėčiau rinktis. Mano sąrašo pirmojoje vietoje puikavosi lenkų kalba. Pradėjus mokytis šios kalbos universitete nesunkiai išlaikiau A1 ir A2 lenkų kalbos lygius. Taip po truputį susidraugavau su kaimyninės šalies kalba. Vėliau prisijungiau prie VDU A. Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo veiklos, o sužinojusi, jog vyksta atranka į studijų mainų programą Erasmus iš karto užpildžiau reikiamus dokumentus ir rinkausi ne egzotišką šalį, o mūsų kaimyninę valstybę Lenkiją.

Kokie atradimai ir potyriai buvo studijuojant Varšuvos universitete?

Studijas Varšuvos universitete vertinu puikiai. Studijų mainų studentus kuravo UW IRO (angl. University of Warsaw, International Relations Office) darbuotojai. Padėjo susitvarkyti reikiamus dokumentus ir užsiregistruoti į vyksiančius kursus. Universitete studijavau įvairius dalykus, susijusius su Lenkijos ir Lietuvos istorija, taip pat mokiausi ir lenkų kalbos. Turėjau B1 lenkų kalbos lygio paskaitas ir įgijau šios lygmens sertifikatą, pažymintį, kad sėkmingai baigiau šį lenkų kalbos kursą. Studijos buvo tikrai labai įdomios, nes jos vykdavo ne tik Varšuvos universiteto auditorijose, bet ir muziejuose bei parkuose. Polonicum institutas (angl. Institute of the Polish Language and Culture for Foreigners) organizuodavo įvairius renginius studijų mainų studentams, keliuose iš jų teko dalyvauti ir man. Etnografijos muziejuje vyko Šv. Velykų šventimas, kur buvo ne tik rodoma ir pasakojama kaip Lenkijoje yra švenčiama ši šventė, bet ir buvo paruoštas gausus vaišių stalas, kur teko ragauti tradicinius lenkiškus valgius, ruošiamus būtent šiai progai. Tai leido susipažinti ne tik su Lenkijos tradicijomis, bet ir įvertinti šios šalies kulinarinį paveldą. Turiu pripažinti, kad lenkai turi kuo pasigirti. Nepakartojami pierogi (koldūnai), żurek w chlebie (tradicinė sriuba, pateikiama duonos kepalėlyje) ir pączki (spurgos) tikrai paliko įspūdį.

Kokį įspūdį paliko Varšuvos miestas?

Varšuva yra labai gražus miestas. Nors jo istorinis paveldas buvo beveik sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau miestas buvo atstatytas ir dabar yra be galo lankomas turistų. Mieste yra daug įvairių bažnyčių, muziejų ir parkų. Neprilygstama vieta yra senamiestis, kur galima aplankyti Karališkuosius rūmus (lenk. Zamek Królewski) ir grožėtis nors ir gana maža, bet labai jaukia Turgaus aikšte. Didelį įspūdį palieka tokie muziejai kaip Šopeno muziejus (lenk. Museum Chopina) ir Varšuvos sukilimo muziejus (lenk. Muzeum Powstania Warszawskiego). Čia visada norisi sugrįžti dar kartą. Įdomumo dėlei, Varšuvos sukilimo muziejų aplankiau net penkis kartus. Šiame mieste neįmanoma nepastebėti Kultūros ir mokslo rūmų (lenk. Pałac Kultury i Nauki). Tai aukščiausias pastatas Lenkijoje, į kurio 30-ąjį aukštą galima pasikelti miestą iš aukštai norintiems apžiūrėti žmonėms. Bene didžiausią įspūdį Varšuvoje paliko parkai. Vienas garsiausių ir labiausiai lankomų yra Łazienki park. Čia galima pamatyti ne tik Rūmus saloje (lenk. Pałac na wyspie), bet ir grožėtis puikia augalija bei povų kompanija. Be to, čia vyksta įvairūs koncertai, piknikai ir kiti renginiai, kurie pritraukia minias lankytojų.

Lenkijos sostinė gyva ne tik dieną, bet ir naktį. Norintiems smagiai praleisti vakarą draugų kompanijoje tam duris atveria ne viena kavinė, baras, restoranas ar klubas. O viešasis transportas mieste ir naktį yra intensyvus. Dienos metu važinėti galima ne tik autobusais, bet ir tramvajais bei metro. Apskritai kalbant apie žmones – lenkai yra labai mieli ir draugiški. Niekada neteko su kuo nors susiginčyti ar papulti į kokią nors kitą nemalonią situaciją. Pragyvenimas čia nėra brangus, tad galima sakyti, kad Lenkija tikrai puiki šalis. Skirtumų nuo Lietuvos yra tikrai nemažai, tačiau visgi tam tikrų panašumų taip pat galima rasti.

Ar rekomenduotumėte pagal mainų programas studijuoti Lenkijoje?

Gyvenimas ir studijos Lenkijoje buvo tikrai puikios. Erasmus studijų mainų programa man suteikė galimybę sužinoti dar daugiau apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Tai man tikrai pagelbės mano tolimesnių studijų metu. Gyvenimas Varšuvoje padėjo praplėsti lenkų kalbos žinias, artimiau susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis. Nereikia pamiršti, kad Varšuva, tai miestas, iš kurio labai patogu keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis, tad turėjau puikią galimybę apsilankyti tokiose šalyse kaip Čekijos Respublika, Austrija ir Slovakija.

Galiu drąsiai sakyti, kad iš tiesų pamilau Varšuvą ir Lenkiją. Bežiūrint į sukrautus lagaminus darosi liūdna, kad Erasmus studijos praėjo taip greitai. Bet kokiu atveju, viso to nebūtų buvę jei po truputį nebūčiau įsileidus lenkų kalbos į savo gyvenimą. Viskas prasidėjo tik nuo lenkų kalbos paskaitų ir įsitraukimo į VDU A. Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo veiklą, o išaugo į artimą jausmą kitai šaliai, kultūrai ir jos žmonėms.

Kviečiame žiūrėti Erikos Kisieliūtės fotoreportažą iš studijų Lenkijoje

Studentė iš Ispanijos džiaugiasi, jog Lietuvoje yra tiek daug žmonių, mylinčių jos šalį

Esi įsimylėjęs ispanų kalbą? Turi neįgyvendintų idėjų? Ieškai bendraminčių? Jei į šiuos klausimus gali drąsiai atsakyti „sí” (isp. „taip”), tuomet Miguelio de Cervanteso ispanų klubas naujam pavasario semestrui prasidedant kviečia nedvejoti ir prisijungti.

Ankstyvą sausio 18-tosios rytą Vytauto Didžiojo universitete prasidėjo „Moksleivių dienos 2013“ renginiai. Viename iš jų, universiteto organizacijų mugėje, dalyvavo ir M. de Cervanteso klubas. Ryškios Ispanijos vėliavos spalvos ir gerai nusiteikusios klubo narės nestokojo susirinkusiųjų dėmesio. Kiekvienam pasišnekučiuoti priėjusiam moksleiviui buvo įteikta skrajutė su svarbiausiais ispaniškais žodžiais. Klubu susidomėjo ir iš įvairių Lietuvos vietovių atvykusios mokytojos, kurios ne tik klausinėjo apie vykdomą veiklą, bet ir norėjo, kartu su savo mokiniais, nusifotografuoti greta Ispanijos vėliavos. Šiek tiek vėliau veiksmas persikėlė į ispanų kalbos pradžiamokslio pamokėlę, kurią vedė M. de Cervanteso klubo prezidentė. Moksleiviai turėjo progą išmokti ispaniškai prisistatyti, vesti trumpą dialogą ir atsisveikinti, taip pat sužinojo kuo skiriasi žodžių tarimas Argentinoje bei Ispanijoje. Galiausiai susirinkusiems buvo palinkėta sėkmingai pasiruošti brandos egzaminams ir, kad ir kas benutiktų, vadovautis ispanišku posakiu „no pasa nada“ (isp. „nieko tokio“).

Pavasario semestro pradžioje klubo veikla bus pristatoma ispanų kalbą VDU besimokantiems studentams. „Manome, jog šie studentai yra pagrindinė mūsų auditorija, tačiau visada laukiame ir tų, kuriems dar neteko mokytis šios kalbos ir galbūt norėtų jos pramokti čia, mūsų klubo draugijoje“ – teigia klubo prezidentė Vigilija.

Žinia apie M. de Cervanteso klubo veiklą Kaune sklinda vis plačiau ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje. Štai vieną ispanų klubo narę, VDU studentę Indrę, šių metų sausio mėnesį atvyko aplankyti draugė Susana Reina Sotillo iš Ispanijos. „Susipažinome mano Erasmus studijų metu Alcalá de Henares mieste (tiesa, tai yra simboliška, kadangi šis miestas taip pat yra ir paties M. de Cervanteso gimtinė). Studijos šioje šalyje man suteikė galimybę ne tik iš arčiau pažinti Ispaniją, bet ir surasti pačius geriausius draugus, kurie man padėjo išmokti ispanų kalbą.“ – draugės vizitu džiaugiasi Indrė. Susana, paklausta, ką mano apie tokio klubo veiklą, džiaugėsi, kad Lietuvoje yra tiek daug žmonių mylinčių jos šalį ir palinkėjo klubui kuo didžiausios sėkmės tęsiant sėkmingą veiklą bei toliau populiarinant ispanų kalbą ir kultūrą Lietuvoje.

M. de Cervanteso klubo renginys apie studijas Ispanijoje: ką reikėtų žinoti

Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas lapkričio 28d. 18 val. į Vytauto Didžiojo universiteto Centrinius rūmus kvietė studentus į renginį „Studijos Ispanijoje: ką reikėtų žinoti“.

Jau tradicija tampantis klubo renginys sulaukė nemažo būrio studentų, svajojančių ir besidominčių VDU teikiama galimybe pusmečiui išvykti studijuoti į saulėtąją fiestų ir siestos šalį. Dalyviai turėjo progą iš ten jau buvojusių ir patyrusių studentų lūpų išgirsti, ką reiškia būti Erasmus studentu Ispanijoje.

Renginio pradžioje savo šalies universitetus pristatinėjo vakaro svečiai – Erasmus studentai iš Ispanijos. Užsieniečiai agitavo, gyrė savo universitetus, vardijo teikiamas galimybes, šmaikščiai juokavo ir mielai pasakojo apie savo studentišką gyvenimą įvairiuose Ispanijos miestuose.

Vėliau savo patirtimi dalinosi klubo prezidentė Vigilija Žiūraitė ir valdybos narė Indrė Gutauskaitė, Ispanijoje studijavusios praeitą pavasario semestrą. Merginos taip pat pristatė savo universitetus bei jų tvarką, pasakojo apie pragyvenimo, keliavimo galimybes ir visus kitus studijų ypatumus. Savo studijas ir įgytą patirtį svečioje šalyje jos įvardijo kaip geriausią ir įsimintiniausią laiką jų gyvenime. Tai – nepamirštama ir neįkainojama. Pasak klubo prezidentės: „Una vez Erasmus, siempre Erasmus“ („Kartą Erasmus, amžinai Erasmus“).

Miguelio de Cervanteso klubas tikisi, kad į renginio dalyvių klausimus buvo atsakyta, o noras išvykti studijuoti į Ispaniją pagal Erasmus mainų programą tik padidėjo. Tokias VDU teikiamas galimybes privalo išnaudoti kiekvienas!

Gabija Ežerinskytė

nuotr. Indrė Gutauskaitė

Daugiau nuotraukų facebook puslapyje.

Miguelio de Cervanteso klubas – ispaniškosios kultūros židinys VDU

Jaukų lapkričio 14d. vakarą šūkiu „Hola amigos!“ visus ispaniškos kultūros mylėtojus į savo pirmąjį šiais mokslo metais renginį kvietė atsinaujinęs Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas. Vytauto Didžiojo universiteto šiuolaikinių menų katedros foje užpildė daugiau nei pusšimtis VDU Erasmus ir lietuvių studentų, susidomėjusių klubo veikla ir atėjusių artimiau susipažinti su ispaniška kultūra bei paragauti tradicinių patiekalų.

Viso renginio metu netilo ispaniška muzika. Audringų publikos liaupsių susilaukė Erasmus studentų iš Ispanijos Ester ir Axier debiutas, kur pritariant gitarai mergina atliko 3 ispaniškas dainas, taip priversdama visus šventės dalyvius bent trumpam mintimis nusikelti į saulėtąją Ispaniją. Anksčiau viešai nedainavusi ekonomikos studentė džiaugėsi šiltu publikos palaikymu ir gausiais aplodismentais, o fiestoje dalyvavęs argentinietis Neil ispanų duetą pavadino geriausia programos dalimi.

Nuo dainų ir šokių vėliau buvo pereita prie diskusijų. Ispanai šmaikščiai atsakinėjo į renginio vedėjos klausimus apie jų, kaip Erasmus studentų, patirtį Vytauto Didžiojo universitete, pasakojo apie studentišką gyvenimą Kaune bei nuo to neatsiejamas bendrabučio linksmybes ir nuotykius.

Oficialiąją renginio dalį užbaigė kvietimas prie stalo. Visi dalyvavusieji turėjo galimybę paragauti tortilijos, tradicinių ispaniškų užkandžių, vadinamų tapomis, pasimėgauti vaisių vynu – sangrija. Žmonės neskubėjo skirstytis – mėgavosi maistu, šurmuliavo, bendravo, juokėsi, kartu fotografavosi, dainavo ir dalinosi įspūdžiais. Erasmus studentai iš Ispanijos džiaugėsi, kad universitetas turi tokį ispaniškosios kultūros židinį, sujungiantį Ispanijos mylėtojus.

Tolimesni klubo planai

Naujoji klubo prezidentė Vigilija Žiūraitė džiaugiasi klubo atsinaujinimu ir renginio sėkme. Jos nuomone, Erasmus studentų iš Ispanijos dalyvavimas buvo labai svarbus, kuriant ispanišką renginio atmosferą. Šis ispanų bendradarbiavimas su klubo nariais jau tampa gražia tradicija. Glaudžius ryšius su ispanais 2011 metais įkurtas Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubas žada palaikysiąs ir toliau.

Klubo valdyba nežada sustoti ir turi nemažą sąrašą idėjų tolimesnei veiklai. Artimiausiame renginyje savo patirtimi dalinsis iš studijų Ispanijoje grįžę Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Prie jų prisidės ir jau minėtieji, pagal Erasmus programą mokytis į VDU atvykę studentai iš Ispanijos, kurie ruošiasi pristatyti savo universitetus. Tad lapkričio 28d. 18val. VDU centriniuose rūmuose, 405 auditorijoje visi besidomintys ar svajojantys apie tokias studijas turės galimybę iš pirmų lūpų išgirsti, ką reiškia būti studentu Ispanijoje.

Straipsnis – Gabija Ežerinskytė

Nuotraukos – Indrė Gutauskaitė ir Rosita Reinikytė